Virėja nebereikalinga

Panevėžio mieste ir rajone nedarbas pasiekė aukštumas, o vis besiregistruojantiems naujiems bedarbiams Užimtumo tarnyba guodžiasi neturinti ką pasiūlyti. Maždaug 12 tūkst. miesto ir rajono bedarbių šį mėnesį tenka tik šiek tiek per 200 darbdavių registruotų laisvų darbo vietų.

Tikimasi, kad pandemijos situacijos stabilizavimasis vėl paskatins riedėti ekonomikos vežimą, tačiau kada tai bus, nesiryžta prognozuoti nė darbo rinkos ekspertai.

46-erių panevėžietė Renata dar nuo praėjusio pavasario varsto Užimtumo tarnybos duris. Mokyklos valgykloje dirbusi moteris per pirmąjį karantiną buvo atleista. Darbo netekimas iš pradžių neatrodė tragedija. Renata planavo bent keletą mėnesių pailsėti, o vėliau ieškoti darbo. Virėjos patirtį turinti panevėžietė neabejojo pagal savo specialybę nesunkiai įsidarbinsiati.

Užimtumo tarnyba
Foto: Sekundė.lt

„Pagalvojau, kol iš Užimtumo tarnybos gausiu pinigėlių, neskubėsiu ieškotis darbo. Bet kai susirgimų skaičius sparčiai pradėjo kilti, pasirodė, kad susirasti darbą neįmanoma“, – pasakojo virėja.

Ji skambino ir siuntė savo gyvenimo aprašymus ne vienai mieste veikiančiai maitinimo įstaigai, tačiau iš visų sulaukė to paties atsakymo – šiuo metu naujų darbuotojų nereikia.

„Jau prarandu viltį. Visos kavinės ir restoranai, valgyklos uždaryti. Jeigu ir gamina maistą išsinešti, tik tam, kad nebankrutuotų ir išlaikytų esamus darbuotojus. Iš Užimtumo tarnybos – jokios realios pagalbos, tik pažymi pliusiuką, kad ieškausi darbo. Gerai, kad vyras dirba, nes kitu atveju išgyventi, kai šeimoje du moksleiviai, nežinau, kaip būtų įmanoma“, – atviravo Renata.

Darbą pasiūlo saujelei

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų vasario 1-ąją Panevėžyje registruota 8630 darbo neturinčių gyventojų, iš jų – 2290 (26,5 proc.) – ilgalaikiai bedarbiai. Nedarbo lygis mieste jau siekia 16,8 proc., tai yra toks pat kaip sausio 1-ąją.

Panevėžio rajone situacija dar prastesnė – Užimtumo tarnyboje registruoti 3749 Panevėžio rajono gyventojai, ieškantys darbo, iš jų – 1165 (31,1 proc.) – ilgalaikiai bedarbiai. Registruotas nedarbas sudarė 17,1 proc., o palyginti su sausio 1 d., per mėnesį ūgtelėjo 0,1 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiau kaip 12 tūkst. bedarbių Panevėžio mieste ir rajone vasario mėnesį buvo pasiūlytos vos 205 laisvos darbo vietos: mieste 179, o rajone – 26. Sausį Panevėžyje registruotos 458 laisvos darbo vietos, o rajone – 44-ios.

Foto: Sekundė.lt

Pasirinkimo nėra

Šiais metais Panevėžio mieste ir rajone daugiausia laisvų darbo vietų siūloma pakuotojams, valytojams, vadybininkams, mėsininkams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, suvirintojams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, kiemsargiams ir giminiškų profesijų darbininkams, betonuotojams. Kitų specialybių darbuotojams rasti darbą gerokai sudėtingiau. Dar prieš metus darbdavį rinkdavosi darbuotojai, o dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis.

„Šių darbo vietų registruota kelis kartus daugiau nei asmenų, pageidaujančių dirbti šį darbą. Nemažai darbo pasiūlymų pardavėjams, krovikams ir lengvųjų automobilių vairuotojams, bet norinčių dirbti tokį darbą yra kelis kartus daugiau, nei registruota laisvų darbo vietų“, – pastebi M. Jankauskienė.

Darbdaviai gali pasinaudoti įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo priemonėmis, taip pat COVID-19 pandemijos laikotarpiu – ir prastovų subsidijomis. Tačiau šiais metais (nuo sausio 1 d. iki vasario 22 d.) Panevėžio mieste ir rajone remiamojo įdarbinimo priemonėse pradėjo dalyvauti 44 darbo neturintys asmenys, o pernai tuo pačiu laikotarpiu dalyvavo 86 asmenys.

Iškreipta sistema

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pripažįsta, kad darbdavių nuotaikos ganėtinai pesimistinės. Didžiosiose pramonės įmonėse situacija dar nėra tragiška, bet smulkusis verslas vos išgyvena. Pasak V. Matkevičiaus, Užimtumo tarnybos duomenys ne visuomet atspindi realų nedarbo lygį. Jau prieš pandemiją buvo keliama problema, kad valstybės politika mokėti pašalpas bedarbiams iškraipo darbo rinką: gana daug atvejų, kai žmonės, gaudami valstybės pagalbą, dirba nelegaliai.

Visvaldas Matkevičius.
Foto: "Panevezio balsas"

„Sudėtingiausia yra smulkiajam sąžiningai dirbančiam verslui. Valstybei, prieš priimant tokius sprendimus, kaip subsidijų ir kitų išmokų bedarbiams dalinimas, reikėtų tartis su verslu, tuomet ir situacija būtų šiek tiek kitokia. Nesakau, kad pagalbos priemonių žmonėms, netekusiems darbo, nereikia, bet jos turi būti tikslingos. Kitu atveju sistema išsikraipo. Kai kuriems geriau gauti pašalpas iš Užimtumo tarnybos nei eiti į darbą. Net pati Užimtumo tarnyba negali atsakyti, kiek yra realių bedarbių“, – pastebi V. Matkevičius.

Įmonės plėtra tolygu žygdarbiui

Nors didžiosios pramonės įmonės, kuriose sukuriama didelė dalis darbo vietų, savo veiklos nestabdo, visgi ir jose jaučiamas savotiškas štilis.

„Dabar laukimo, stebėjimo ir analizavimo periodas. Verslas yra tokia struktūra, kad jis visada turi judėti į priekį, jeigu stabteli ir stebi situaciją, jau yra nerimo ženklų. Kai kurios įmonės rizikuoja ir plečiasi, nors šiandieninėmis sąlygomis tai didžiulė rizika ir kone žygdarbis, kai nežinai, kas laukia ateityje“, – kalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.

Anot jo, nerimą kelia ne tik kalbos apie artėjančią trečiąją pandemijos bangą, bet ir kai kurie politiniai sprendimai, kurie galiausiai atsiliepia visai darbo rinkai.

„Girdime Vyriausybės sprendimus apie mokesčių keitimus. Jeigu kalbama apie mokestines reformas, turima aiškiai įvardyti, kada ir kokios jos bus. Nebijoti ir kalbėti, tokios naktinės reformos, kaip kažkada jau buvo, verslui yra peilis. Šiandieninėje situacijoje daug nežinomybės, kuri stabdo verslą, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimą“, – sakė V. Matkevičius.

Stabdo kainų šuolis

Dar vienas iššūkis, su kuriuo neplanuotai susidūrė verslas, yra ne procentais, o kartais išaugusios įvairių žaliavų ir paslaugų kainos. Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas teigė, kad šių metų pabaigoje į neregėtas aukštumas šoktelėjusios įvairių žaliavų – metalų, plastikų, transporto kainos privertė ir verslą spausti stabdžius. Dėl žaliavų brangimo geresniems laikams atidedami įvairūs projektai.

„Suaktyvėjimo pliūpsnis buvo praėjusią vasarą, paskui rudenį, o žiemą dėl itin subrangusių žaliavų pasikeitė verslo elgsena, tad įmonės tiesiog sėdi ir laukia, jei tik galima laukti. Praktika rodo, kad tokie didžiuliai kainų svyravimai yra istoriniai ir tokio lygio tiesiog negali ilgai išsilaikyti. Kai reikia įvykdyti laimėtus užsakymus tokiomis išaugusiomis sąnaudomis, verslas eina į bankrotą. Todėl tiesiog laukiama, kol žaliavų kainos kris ir bus galima tęsti suplanuotus darbus“, – pasakojo M. Gudas.

Neapibrėžtumas augina nedarbą

Pasak M. Gudo, nepaisant stabdomų darbų, verslas stengiasi bet kokia kaina išlaikyti bent jau geriausius specialistus. Jo teigimu, jei nebūtų galimybės darbuotojų leisti į prastovas, pasipiltų bankrotai. Tai ypač svarbu tiems sektoriams, kurių veikla iki šiol yra labai apribota – restoranų, viešbučių verslui ar kelionių agentūroms.

„Visi tikėjosi greitesnio atsigavimo, kad vakcinavimas vyks sklandžiau ir greičiau, bet taip nėra“, – pastebi M. Gudas.

Kada galima tikėtis atsigavimo, pramonininkų atstovas nelinkęs prognozuoti. Pasigirdus kalbų apie galimą trečiąją koronoviruso bangą, įmonės dar atsargiau planuos savo biudžetus ir darbus.

„Tokį didelį nedarbą išaugino būtent neapibrėžtumas. Tikimės, kad ta situacija ilgai nesitęs ir ekonomikai atsigaunant visa ta bedarbių grupė labai greitai bus susiurbta atgal į įmones. Bet kada tai bus, sunku atsakyti – ar po dviejų trijų mėnesių, ar po pusmečio. Visi laukia to šviesaus rytojaus, kuris gal šiemet ir ateis“, – viliasi M. Gudas.