Trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 m. užregistruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo. Parlamentarų teigimu, taip siūloma Laisvės frakcijos inicijuojamo partnerystės įstatymo alternatyva.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas ir vienas pagrindinių partnerystės įstatymo, kuriuo būtų numatomas ir tos pačios lyties porų santykių įteisinimas, iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius Delfi.lt tikino, kad planuojamo įstatymo projekto nereiktų suvokti siaurąja prasme: šis įstatymas yra orientuotas ne tik į vienos lyties, bet ir į skirtingos lyties asmenų, gyvenančių ne santuokoje, gerovę.
„Partnerystės institutu siekiama sukurti papildomą teisinį mechanizmą, kuris leistų žmonėms, gyvenantiems kartu, Lietuvoje įteisinti savo santykius ne santuokos forma“, – sakė jis.
Tačiau, panašu, kad tiek Seime, tiek visuomenėje rasti sutarimą dėl šio įstatymo projekto gali būti sunku. Kaip atskleidė „Baltijos tyrimų“ apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis, 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc. apklaustųjų.
Visuomenėje egzistuojant gana aiškiai įsitvirtinusiai tradicinės šeimos sampratai, TS-LKD atstovas L. Kasčiūnas patikino, kad išspręsti teisines problemas, susijusias su partnerystės klausimais, galima ir kitu būdu, leidžiančiu apsaugoti jautrią ir nusistovėjusią šeimos sampratą.
Siūlo kitą alternatyvą
„Baltijos tyrimų“ apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis, taip pat parodė, kad 41 proc. respondentų sutiko su teiginiu, jog homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos klausimais ir t. t.
17 proc. apklaustųjų palaikė teiginį, kad homoseksualios poros turi teisę į šeimos santykius, todėl svarbu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. 23 proc. apklausos dalyvių tikino, kad homoseksualios poros jau dabar turi visas joms reikalingas teises ir teisines garantijas. O 19 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kaip Delfi.lt patikino parlamentaras L. Kasčiūnas, Seime siūloma alternatyva „atsispiria“ būtent nuo 41 proc. respondentų, kurie sutiko su teiginiu, kad homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos klausimais ir t. t.
„Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kai sprendžiami sugyventinių turto atidalijimo klausimai, vadovaujamasi Civilinio kodekso šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos institutu. Tačiau dabartinis jungtinės veiklos reguliavimas nėra pakankamas, kad sudarytų prielaidas bendrai gyvenantiems asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti turtinius interesus.
Lietuvoje yra parengtos ir Civilinio kodekso pataisos, kurios numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Šio projekto tikslas yra numatyti teisines garantijas ir išspręsti kartu gyvenančių asmenų praktines problemas, nesigilinant į jų privataus santykio pobūdį.
Susitarimo projektui Seime jau buvo pritarta jį pateikus. Svarstymo metu jis galėtų būti toliau tobulinamas, kad kuo labiau išpildytų suinteresuotų grupių lūkesčius.
Šis pasiūlymas geriausiai atlieptų ir visuomenės nuostatas, nekeltų vidinio susipriešinimo, negilintų socialinių takoskyrų, nepaverstų Lietuvos kultūrinių karų arena“, – siūlomą alternatyvą komentavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, susitarimas dėl bendro gyvenimo atlieptų tiek esamą teisinio reguliavimo poreikį, tiek visuomenėje egzistuojančias nuostatas ir įsitikinimus šeimos klausimu.
Dėl šios alternatyvos L. Kasčiūnas kartu su A. Ažubaliu, P. Saudargu ir V. Aleknaite-Abramikiene kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
„Naujojo Seimo kadencija pasižymi aktyviais politiniais debatais ir teisinėmis iniciatyvomis dėl (lyčiai neutralios) partnerystės įteisinimo. O projektu, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo, siūlomas kompromisas partnerystei įteisinti, jis leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau kartu nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas.
Atsižvelgiant į tai, prašome projektą neatidėliojant svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete, o po to sudaryti galimybes dėl jo priėmimo spręsti Seimui“, – rašoma kreipimesi.
L. Kasčiūnas ragina saugoti šeimos sampratą
Pasak L. Kasčiūno, Laisvės partijos siūlomo partnerystės įstatymo šalininkai kalba apie Civilinio kodekso pataisas, kurios liečia šeimos sritį. Susitarimo projektas, kurį apibrėžė jis, paties L. Kasčiūno teigimu, apsaugotų jautrią šeimos sampratą.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad susitarimo projektas bendro gyvenimo santykius reguliuoja per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą, todėl juo būtų apsaugota prigimtinės šeimos samprata (neprilygintų kitų bendro gyvenimo formų išskirtiniam susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų santykiui, nes neimplikuotų šeimos santykių)“, – aiškino jis.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad tarptautinė žmogaus teisė nenustato pareigos suteikti šeimos teisinį statusą kitokioms bendro gyvenimo formoms.
„Tai pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarimu: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve.“
Valstybė, atsisakydama pripažinti teisę į partnerystę, nepažeidžia jokių žmogaus teisių, nes tokios universalios žmogaus teisės neegzistuoja. Jei kai kurios valstybės nusprendžia savo įstatymais tokią teisę įtvirtinti, tai yra tos valstybės įstatymų leidėjų sprendimas, sukuriantis teisinį reguliavimą, bet ne universalią žmogaus teisę“, – detalizavo L. Kasčiūnas.
Laisvės frakcijos seniūnė: šį žingsnį mes vertintume kaip nepagarbą žmonėms
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė TS-LKD siūlymą įvertino kritiškai. Jos teigimu, santykių reguliavimas per jungtinės veiklos institutą nespręs esamų klausimų.
„Asmenų noras būti kartu, noras kurti gyvenimą ir meilę nėra tas pats, kas įmonės sukūrimas ir kažkokia jungtinė verslo veikla. Tai yra simbolinis veiksmas. Mes kalbame apie pagarbą ir lygias galimybes visiems mūsų piliečiams, nepaisant jų lytinės orientacijos, tiek tautybės ar padėties.
Šį žingsnį mes vertintume kaip nepagarbą žmonėms ir tai vėlgi nespręstų to klausimo. Dviejų žmonių santykiai nėra įmonė“, – teigė I. Pakarklytė.
