Kiek pagrįstas dalies mokytojų nepasitenkinimas „AstraZeneca“ vakcina? Ar yra geresnių ir blogesnių vakcinų? Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ Jungtinės Karalystės Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas Tumas Beinortas pabrėžė, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra kažkuo blogesnė už kitas.
T. Beinortas tikino, kad kadangi „AstraZeneca“ klinikinius tyrimus pradėjo pirmoji, tad liko šiek tiek neatsakytų klausimų.
„AstraZeneca“ buvo pirmoji kompanija, kuri klinikinius tyrimus pradėjo su vakcinomis, buvo šiek tiek bėdų. Nes tas tyrimų dizainas, kuris buvo pradžioje paskelbtas, jis turi šiek tiek neatsakytų klausimų – nebuvo įtraukta pakankamai žmonių, kurie buvo vyresnio amžiaus į tyrimus“, – Žinių radijo laidoje sakė T. Beinortas.
Jis svarstė, kad tai galėjo būti ir dalinė tyrimo klaida.
„Tai buvo pats pirmasis vakcinos nuo koronaviruso tyrimas visame pasaulyje pradėtas. Akivaizdu, kad kitos kompanijos galbūt pasimokė iš šitos klaidos. Ir iš karto tyrimo dizainą darė kur kas paprastesnį ir išvengė galbūt šių keblumų“, – teigė gydytojas.
T. Beinortas teigė, kad ši vakcina yra efektyvi.
„Bendrai ši vakcina yra tikrai efektyvi. Mes turime turėti galvoje, kad kai žiūrime į tyrimų rezultatus, kad visi tyrimai, kurie mus pasiekė yra iš pakankamai nedidelio skaičiaus asmenų, kurie buvo patyrę užsikrėtimo faktorių. „Moderna“, „Pfizer–BioNTech“ vakcinose matomas efektyvumas apie 94 procentus, bet mes turime apie 100–150 užsikrėtimo atvejų šių vakcinų tyrimuose. O „AstraZeneca“ vakcinos tyrimuose buvo šiek tiek ilgesnis, dabar yra virš 300 užsikrėtimo atvejų“, – aiškino jis.
Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas T. Beinortas priminė, jog ši vakcina efektyvesnė išlaikant ilgesnius laiko tarpus tarp dozių.
„Paskutiniai duomenys rodo, kad po pirmos vakcinos dozės „AstraZenecos“ vakcina yra efektyvi 76 procentais, po 2 dozių – 81 procentų, jei yra 12 savaičių tarpas. Pagrindinis atradimas šios vakcinos, kad jei tarp dviejų dozių tarpas nėra ilgas, pavyzdžiui, tik 4 savaitės, efektyvumas yra pakankamai mažas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė T. Beinortas.
Jis teigė, kad „Moderna“, „Pfizer–BioNTech“ vakcinos yra labai puikios, bet nesutiko, kad „AstraZenecos“ vakcinos yra kažkuo prastesnės.
„Akivaizdu, kad ji irgi yra labai efektyvi“, – teigė medikas.
Paklaustas apie šalutinius vakcinų poveikius, T. Beinortas teigė, kad šalutiniai poveikiai didesni pastebimi po antros „Pfizer–BioNTech“ vakcinos.
„Matome, kad po „AstraZenecos“ pirmos vakcinos dozės yra daug didesnis imuninio atsako sužadinimas. Tai tiek raumenų skausmas, galvos skausmas, karščiavimas su maudimu injekcijos vietoje yra stebimas dažnai. Dažniau nei 1 iš 10 asmenų. Po antros vakcinos dozės yra kur kas mažesnis šalutinių poveikių dažnis. O po RNR vakcinos poveikis būna didesnis būtent po antros vakcinos dozės“, – sakė laidos pašnekovas.
„Žmonės labiau išgąsdina tas karščiavimas po pirmosios dozės. Ir mes negirdime apie antrą dozę, bet visi šie šalutiniai efektai yra numatomi“, – aiškino jis.
Anot jo ilgalaikių šalutinių poveikių po vakcinos fiksavimas vyksta ilgą laiko tarpą.
T. Beinortas teigė, kad šiuo metu populiariausias vakcinas nuo koronaviruso jis traktuoja kaip „tikrai efektyvias“.
„Tikrai jų nereitinguočiau. Šia tematika bus galima daugiau komentuoti, kai matysime realaus pasaulio duomenis“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė gydytojas T. Beinortas.
