„Dabartinė situacija nėra džiuginanti, bet kalbėti, kad tai jau yra trečiosios bangos pradžia, arba, kad ji jau yra prasidėjusi, dar yra labai anksti“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Specialistams nerimą kelia tokie rodikliai kaip naujų COVID-19 atvejų skaičiaus kritimo sulėtėjimas, rodiklis r ,kuris parodo pandemijos pagreitį, tai yra, kiek žmonių vidutiniškai užkrečia vienas sergantis žmogus.

„Norėtųsi, kad naujų atvejų būtų vis mažiau. Bet, pirmadienio duomenimis, lyginant dviejų dienų susirgusių asmenų skaičių, tas skaičius net nesiekė pusės procento (buvo 0,4 proc.). Prieš porą savaičių tas skaičius buvo didesnis. (…)

Rodiklis r, kuris rodo užkrečiamumą, pas mus jau viršija vienetą. Tai yra grėsmingi epidemiologiniai rodikliai, bet negalima kalbėti apie kažkokią trečią bangą“, – sakė D. Razmuvienė.

Epidemiologus erzina, kai nėra tinkamai vartojami jų srities terminai. D. Razmuvienė kantriai aiškino, kad, norint konstatuoti, kad prasidėjo nauja banga, teoriškai turėtų būti laiko tarpas, kai būtų visai nefiksuojama naujų atvejų, o paskui naujų atvejų skaičiaus kreivė staigiai turėtų šauti į viršų.

„Epidemiologiniai apibrėžimai apskritai nebetinka šiai pandemijai. Rudenį mes pradėjome antrą bangą, bet, jeigu prisimename, tai tarp antros ir pirmos bangos neturėjome nei vienos dienos, kada sergamumo rezultatai buvo nuliniai. (…)

Visuomenės nereikėtų gąsdinti bangomis. Juk psichologiškai žmogus priimta taip, kad atrodo, kad pirma banga buvo lengva, per antrą jau mus uždarė, Kalėdos buvo namie, o trečia banga kaip dės, tai jau bus žemės drebėjimas. Bet čia yra epidemiologiniai duomenys, ir apie tai turėtų spręsti žmonės, kurie turi kompetenciją. Jeigu kiekvienas darysime savo darbą, tai visuomenė nebus dezinformuojama“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Vieno atpirkimo ožio nemato

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Tikslumą mėgsta ir kitos srities specialistai – matematikai. Ekspertų patariamosios tarybos narys, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius yra atviras, kol kas iš duomenų nesimato vienos aiškios priežasties, kuri lemia dabartinę situaciją.

„Yra dalykai, kuriuos aš matai iš duomenų, o yra mano spėjimai. Spėlioti gali visi, o iš duomenų aš negaliu pasakyti vienos konkrečios priežasties. (…) Visi labai nori aiškaus atpirkimo ožio, bet jo nėra.

Susideda gausybė dalykų, ir reikia atitinkamai reaguoti, ir galbūt ne ieškoti atpirkimo ožių, o imtis esminių dalykų, kurie jau ilgą laiką buvo sakomi: geresnis sergančiųjų ir kontaktų nustatymas, didesnis profilaktinis testavimas, galbūt reikėtų pačioms savivaldybėms leisti kontroliuoti, kiek jos testų daro“, – svarstė V. Zemlys-Balevičius.

Vienas iš faktų yra toks, kad Lietuvoje kol kas tėra nustatytas vienas sparčiau plintančios „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejis. Apie tai buvo plačiai žiniasklaidoje paskelbta vasario pradžioje.

Aurelija Žvirblienė

Lietuvoje sekoskaitos tyrimai, kurie leis stebėti, kokios viruso atmainos vyrauja mūsų šalyje, įsibėgėja. Imunologė, Vilniaus universiteto profesorė Aurelija Žvirblienė yra įsitikinusi, kad negalima sakyti, kad dabartinė situacija susijusi su tuo, kad Lietuvoje galbūt plinta labiau užkrečiama viruso atmaina.

„Negalima taip sakyti, labai išgąsdintume žmones. Nors tas atvejis ir yra užfiksuotas, bet turime atsižvelgti ir į tai, kad mes gyvenome griežtame karantine, todėl tikimės, kad, jeigu ir vienas kitas atvejis buvo užvežtas, tai tie variantai labai neišplito“, – sakė A. Žvirblienė.

Didėja gyventojų mobilumas

Kitas dalykas, kurį iš duomenų mato ir matematikas, ir epidemiologė, yra padidėjęs gyventojų mobilumas. Tą rodo ir „Google“ ir „Apple“ duomenys.

„Yra tam tikras mobilumo padidėjimas. Jis dar negrįžta prie to lygio, ką mes turėjome, pavyzdžiui, gruodį, tai yra prieš apribojimus, bet jis yra šiek tiek padidėjęs nuo to, ką mes stebėjome sausio mėnesį. Tas padidėjimas nėra toks ženklus, kad galėtum sakyti, kad jis yra lemiantis, bet tiesiog tai yra dar vienas papildomas signalas, kad kažkas vyksta“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

Į klausimą, kur tie žmonės juda, atsakymo ieško epidemiologai, kurie stebi sergamumo židinius.

„Kadangi jau yra atlaisvinti grožio salonai, kirpyklos, tai žmonių judėjimas turi ir šitą kryptį. Šį savaitgalį jau buvo registruotas protrūkis (du atvejai ir trečias susijęs) grožio salone. (…)

Taip pat yra aukšta kreivė žmonių judėjimo į parduotuves, darbo vietas, ne visos įstaigos gi dirba nuotoliniu būdu. Tose vietose mes ir matome protrūkius. Taip pat ir šeimose. Tikrai nemaža dalis, apie 50 atvejų kiekvieną dieną, buvo registruoti šeimose.

Nepaslaptis, kad tam tikros paslaugos buvo atliekamos nelegaliai ir karantino metu. Tas pats – ir apie judėjimą tarp savivaldybių. Ne vienas reportažas buvo apie tai, kaip žmonės randa galimybių, kaip pasiekti tam tikrą tikslą kitoje savivaldybėje“, – sakė D. Razmuvienė.

Protrūkiai – šeimose ir darbo vietose

Daiva Razmuvienė


Pasak epidemiologės, susirgimo protrūkiai fiksuojami šeimose ir darbo vietose.

„Šeimose užsikrėsti yra paprasta, jeigu nėra sąlygų saviizoliuotis sergančiam asmeniui. (…) Nedidelėse įmonėse (įvairiausių profilių – pradedant nuo maisto iki baldų, metalo apdirbimo) virusas plinta, nes darbuotojai iš skirtingų šeimų, girdžiu, kartu viena mašina važiuoja į darbą. Darbo metu neišlaikomi reikalavimai – ir pietaujama, ir kalbama, ir kava geriama kartu. Visa tai vyksta be kaukių, neišlaikomi atstumai, ekspozicija yra ilgesnė nei penkiolika minučių“, – pasakojo D. Razmuvienė.

Pasak epidemiologės, protrūkių fiksuojama ir lopšeliuose-darželiuose, asmens sveikatos ir globos įstaigose.

„Tai nesikeičia jau visus tris mėnesius. Čia protrūkiai aktyviausi, kitur jie pavieniai“, – sakė D. Razmuvienė.

Oras visko nesutvarkys

Nors šylant orams situacija gali gerėti, bet vilčių, kad visa tai išsispręs savaime, epidemiologė nekurstė.

„Mokslininkai dar irgi blaškosi dėl temperatūros, santykinės drėgmės, ultravioleto poveikio virusui. RNR virusai yra labai jautrūs išorės poveikiams, mes matome, kad ir vakcinos transportuojamos prie minus 70 laipsnių . Bet vis dėl to, jei pasižiūrėtume į situaciją Pietų pusrutulio žemynuose, tai net baisu, kaip ten tas virusas plinta. Ir mes patys praėjusią vasarą neturėjome nė vienos dienos, kai nebūtų naujų atvejų“, – sakė D. Razmuvienė.

Pasak specialistės, tam, kad skiepai imtų iš esmės koreguoti situaciją, turėtų būti paskiepyta 70 proc. suaugusių populiacijos, nes vaikai neskiepijami.

„Būtų galima tai pasiekti, jei esi tikras, kad tau rytoj pristatys tuos du milijonus vakcinų, kurių mums reikia. Bet kadangi vakcinos tiekimas yra labai netolygus ir nedidelėmis dozėmis, ir Lietuva nėra išskirtinė, labai sunku prognozuoti, kada tai bus“, – sakė D. Razmuvienė.

Nerimą kelia žmonių požiūris

Specialistams nerimą kelia ir žmonių elgesys.

„Labai stebina profilaktinis testų neatlikinėjimas. (…) Apskritai testų atliekama mažiau, jeigu būdavo 12 -15 tūkst., tai dabar 6-7 tūkst. per parą. Net pedagogai, kurie neša šviesą į visuomenę, kartais nenori suprasti, kad tas testas turėtų būti atliktas ne tik dėl jo paties intereso, bet ir dėl jo aplinkos, kurioje jis bus visą darbo dieną.

Ir dėl skiepijimo – tas pats. Jeigu mes pradėsime rinktis vakcinas pagal kažką, jeigu neklausome specialistų nuomonės, kad visos vakcinos, kurios yra Lietuvoje, yra registruotos Europos vaistų agentūroje, ir kitos šalys jomis skiepija, tada nežinau. Reikėtų patiems apsispręsti, kad „aš privalau tai padaryti, nes kito kelio nėra“. Juk 80 proc. žmonių ir kaukes nešioja, ir kitų priemonių laikomės, bet tam virusui pakanka tų dvidešimties procentų, kurie nesilaiko, ir jis plinta, ir užkrečia net tuos, kurie labai teisingai visko laikosi“, – sakė D. Razmuvienė.

Panašiai kalbėjo ir Ekspertų tarybai priklausantis V. Zemlys-Balevičius. Į verslininkų raginimus laisvinti sąlygas, jis reaguoja retoriniu klausimu.

„O ką daryti? Tai ką, mes tada ignoruokime, atlaisvinkime, ir paskui uždarysime ilgiau? Labai lengva kaltinti Vyriausybę, kad nesusitvarkė, bet, pažiūrėkime, ir dalis tų, kurie atlaisvinti, nėjo testuotis, net pasakymas buvo, kad „mes jaučiame ir žinome, kad nereikia“. Nesakau, kad visas verslas taip daro, bet su tokiu požiūriu mes toli nevažiuosime. Jei ekspertai ir Vyriausybė sako: „testuokimės, kad epidemiją suvaldytume“, o žmonės atsisako tai daryti , tai apie ką mes tada galime šnekėti?“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Epidemiologė D. Razmuvienė sakė suprantanti, kad visi yra pavargę, bet, pasak jos, „turime suprasti ir išgyventi šitą laikotarpį“.

„Kartais ir verslas sako, kad ekonomika svarbiau už sveikatą. Nežinau, kas tokiam šūkiui galėtų pritarti. Jeigu visa Lietuva susirgs ir bus dar blogiau, kas toje ekonomikoje dirbs. Reikėtų labai pasverti“, – sakė D. Razmuvienė.

Aiškinsis, kaip gyventojai jaučiasi

Ekspertų tarybai priklausantis psichologas Paulius Skruibis paminėjo, kad kol kas nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai kalbėti apie emocinę gyventojų sveikatą per karantiną. Sveikatos apsaugos ministerija yra užsakiusi tyrimą, kad išsiaiškintų, kaip žmonės jaučiasi, ką jie galvoja apie ribojimus.

„Kol tų duomenų nėra, aš galiu tik paklaidžioti prielaidose. Bet, pagal tai, kaip man jaučiasi ta būsena, tai man atrodo, kad visi norėtų, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų, visi yra pavargę, ir norėtų gyventi labiau įprastą gyvenimą“, – sakė P. Skruibis.

Psichologui visiškai suprantama ir natūrali atrodo tokia emocija. Tačiau specialistas išskyrė du reagavimo į tą situaciją būdus:

Vienas jų yra neigimas. Jį apibūdina tokios nuostatos: „nieko čia nėra“, „čia gal klaida statistikoje“, „nėra čia jokių atvejų“, „nėra jokios grėsmės“, „reikia atšaukti visus apribojimus“.

Kitas – realistiškesnis situacijos priėmimas, kad virusas niekur nedingo. Tada išeitis yra tokie dalykai, kurie nebūtinai yra malonūs, pavyzdžiui, reguliariai testuotis, norint vykdyti kažkokią veiklą, skiepytis, kad viruso plitimas mažėtų.

„Tada žmonės susiduria su tuo, kad skiepijimasis kelia vienas baimes. Trūksta patikimos informacijos. Testavimasis kelia kitas baimes. Ten irgi trūksta informacijos. Dėl to nemažai žmonių labiau primena tą neigimo kelią, ir atsisako tikėti, kad ta situacija yra tokia, kokia yra“, – sakė P. Skruibis.

Atlaisvinimai turi savo kainą

Paulius Skruibis


Psichologas neatmetė, kad, jei atvejų daugės, ir ligoninės ims pildytis, „kokia valdžia bebūtų, matydama tokias tendencijas“, darys tą patį, tai yra „gelbės situaciją“.

„Bet dabartiniu metu, man atrodo, kad nieko nereikia griežtinti. Tiesiog galvojant apie kažkokius laisvinimus, tiek valdžios atstovai, tiek ekspertai, turėtų pabandyti paaiškinti ir įtikinti žmones, kad tiesiog nuėmus visus apribojimus galima nebent tikėtis, kad pavasaris mus išgelbės. Bet ir to pavasario dar šiek tiek reikia palaukti.

O tada reikia įtikinti, kad yra svarbus, kad ir tas pats testavimasis. Kiek aš matau, žmonėms galbūt yra ir baisu, galbūt pati ta procedūra nemaloni, galbūt ir nėra supratimo. Dažnai girdisi: „o kaip testavimas mane apsaugos?“. Juk, jei aš, pavyzdžiui, būdamas kirpėju, testuojuosi, tai ne mane apsaugos, o tuos žmones, kurie pas mane lankosi.

Tada kyla klausimas: „gerai, aš šiandien testavausi, rytoj užsikrėsiu, tai galiu kitą dieną kažką užkrėsti“. Bet svarbu suprasti ir tai, kad testavimas neužtikrina, kad tu visiškai išvengsi, kad nuo tavęs gali užsikrėsti, bet tai labai sumažina plitimą. O tai ir yra pagrindinis tikslas, kad, jeigu mes norime gyventi laisviau, tai reikia, kiek įmanoma, sumažinti plitimą“, – kalbėjo P. Skruibis.

Psichologo įsitikinimu, galvojant apie atlaisvinimus, labai svarbu, kad mes visi priprastume prie minties, kad tie atlaisvinimai ateina su tam tikra kaina.

„Tai reiškia testavimąsi, vakcinavimąsi ir pan.“, – kalbėjo P. Skruibis.

Pasigenda solidarumo

Kartu psichologas sutiko su tuo, kad dabar patiriamas diskomfortas yra ne tik apie tai, kad visa tai jau labai atsibodo.

„Jei žmogus neteko darbo, pajamų, tai jam ne tai, kad atsibodo, jam reikia kažkaip su ta realybe gyventi. Ta situacija jam kelia daug jausmų. Ir galbūt, ypač, jei jis yra jaunesnio amžiaus, ir jam nėra tiesioginės grėsmės labai nukentėti nuo viruso, tai daug žmonių ir piktinasi, kad tie apribojimai jiems neleidžia gyventi.

Man atrodo, kad šiuo atveju solidarumas turėtų būti iš dviejų pusių, kad „mes uždarome kažkokius verslus, žmonės negauna pajamų ne dėl to, kad tai pavojinga tiesiogiai jiems, o kitoms visuomenės grupėms“, tai lygiai taip pat mes turėtume ir su tais verslais solidarizuotis, ir galvoti, ar mes galime kažkokias didesnes išmokas mokėti. Kartais man to solidarumo irgi pritrūksta“, – sakė P. Skruibis.

Psichologas pažymėjo, kad kalba ne tik apie ekonominį aspektą.

„Tyrimai rodo, kad skirtingos grupės yra skirtingai paveiktos. Didžiausias neigiamas psichologinis poveikis yra paaugliams, jauniems žmonėms, moterims. Taip yra dėl suprantamų priežasčių: įprastas gyvenimas kai kuriose grupėse yra žymiai labiau suardytas“.

Tai čia nėra taip, kad tik, kad atsibodo. Žmonėms yra sunku. Mes matome iš tyrimų padidėjusius nerimo, depresyvumo ženklus“, – sakė P. Skruibis.

Kartu psichologas linkėjo žmonėms nepamesti vilties.

„Aš labai tikiu, kad mes galime priprasti gyventi su tuo virusu, prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Galimybių tam vis daugėja. Ir tas pats vakcinavimasis reiškia, kad žymiai apčiuopiamesnė – ta pabaiga. Labai norisi, kad mes visi nepamestume vilties, kad ta pabaiga, nors ir nešimtaprocentinė, jau visai matoma. Tai yra šviesa tunelio gale, ir svarbiausia, kad tai nėra atvažiuojantis traukinys“, – sakė P. Skruibis.