Savo pozicijos jis nekeitė net tuomet, kai iš Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus sulaukė nutarimų, kuriais jis buvo ne tik patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir už šiuos pažeidimus nubaustas piniginėmis baudomis.

„Nenoriu tarnauti, man neįdomu“, – aiškino Kupiškyje gyvenantis Martynas S.

Už tai, kad atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje, vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nutarė Martyną S. ne tik pripažinti kaltu, bet ir nubausti 800 eurų bauda.

„Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga Martynui S. už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą bausmę – baudą“, – teisėjas Virginijus Skaraitis konstatavo, kad šauktinis sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Jis taip pat pažymėjo, kad Martynui S. galėjo būti skirta didesnė bauda, tačiau šis pripažino kaltę, tikino, jog dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jam iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl skirta 1 200 Eur bauda buvo sumažinta trečdaliu.

Teisėjas nuteistąjį įspėjo: jeigu jis baudos nesumokės per pusę metų, ši bausmė gali būti pakeista kita – laisvės apribojimu.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Martynas S. dar praėjusiais metais pateko į Panevėžio regiono karo prievolininkų sąrašą ir privalėjo atvykti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, tačiau to nepadarė. Dėl to, kad nevykdė karo prievolininkų pareigų, jam buvo skirta 15 Eur bauda.

Jos šauktinis nemokėjo ir į tarnybą neatvyko, todėl dar kartą buvo patrauktas atsakomybėn – jam buvo skirta 45 Eur bauda. Bet ir šios baudos nemokėjo, todėl buvo dar kartą nubaustas 60 Eur bauda. Bet ir šios baudos oficialiai niekur nedirbantis jaunuolis taip ir nesumokėjo.

„Nemokėsiu ir netarnausiu“, – vėliau aiškino šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengęs Kupiškio gyventojas.

Per apklausą policijoje jis pripažino žinojęs, kad yra pašauktas atlikti karo prievolės tarnybą.

„Įtariau, kad galiu būti pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl telefonu naršydamas internete pasitikrinau viešai paskelbtus sąrašus, – sakė jis. – Ir suradau savo duomenimis, bet žinojau, kad neisiu tarnauti, todėl nieko nedariau.“

Asociatyvi nuotrauka
Martynas S. tikino, kad „ilgą laiką dirba neoficialiai miškuose“, todėl nutarė karo prievolės tarnybos neatlikinėti ir jokių dokumentų nepristatinėti.

„Žinau, kad į namus buvo atėjusi paštininkė, kuri man įteikė registruotą laišką dėl karo prievolės, ten buvo nurodyta, kad turiu nuvykti į man iškeltos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, bet į šį raginimą nekreipiau dėmesio“, – apklausos metu kalbėjo vyras.

Martynas S. tikino žinojęs apie jam skiriamas baudas, bet jų nemokėjo.

„Daugiau internete, ar vis dar esu kviestinių sąraše, nebetikrinau, į gaunamus pranešimus visai nereaguodavau, nes buvau nusprendęs karo prievolės neatlikinėti ir baudų nemokėti“, – sakė jis.

Karo prievolės vengęs vyras sakė, kad oficialiai nedirba, bet kai tik atšils orai, eis toliau darbuotis į mišką – esą čia geriau nei kariuomenėje. Kodėl, jis neaiškino, tačiau siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, pareiškė, kad dėl tokių savo neatsakingų veiksmų esą nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai taip pat apklausė Martyno S. motiną, kuri ne kartą priėmė jam skirtus registruotrus laiškus iš Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos.

„Visus laiškus perduodavau sūnui, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, nes, kaip sakydavo, jam buvo neįdomu – sūnus yra pilnametis ir pats turi atsakyti už savo veiksmus“, – tikino motina.

Delfi primena, kad kariuomenė paskelbė 2021 m. karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.

Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1624)