Prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigė, jog nereikėtų skambiai teigti, kad prasidėjo trečioji koronaviruso banga.
„Matome, kad skaičiai rodo, jog pandemijos gerėjimo pagreitis sustojo. Ir turime tam tikrą situacijos stabilizavimą, bet posėdyje buvo aptarta, kad tikrai nereikėtų daryti griežtų išvadų dėl dabartinės situacijos. Ji yra gerokai geresnė nei gruodžio mėnesį. Šiuo metu pagal užsikrėtimų lygį mes esame maždaug pernai spalio mėnesio viduryje“, – sakė S. Krėpšta.
Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė, kad situaciją jau reikėtų vadinti „trečiąja banga“. S. Krėpšta teigė, jog nereikia taip daryti.
„Turbūt galima teigti, kad tas terminas „trečioji banga“ apibūdinant šiandieninę situaciją nebūtų tikslus ir korektiškas. Taip, mes turime sustojusį gerėjimą, matome tam tikrą stabilizavimą, bet trečioji banga visuomenei asocijuojuosi su labai griežtu karantinu, su labai didelėmis užsikrėtimų apimtimis, mirtimis, bloga situacija ligoninėse. Šis terminas turbūt nėra korektiškas“, – teigė jis.
Prezidento patarėjas užsiminė, jog ateityje reikėtų siekti, kad vakcinas būtų galima gaminti ir Lietuvoje.
Taip pat būtina galvoti ir dėl imuniteto paso kūrimo.
„Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, kad tikrai prasminga apie tai diskutuoti, tai daro ir kitos valstybės. Tikrai didelė prasmė sekti kitų šalių pavyzdžiu, kas pasiteisina, kas ne. Reikėtų aktyviai svarstyti apie imuniteto paso įdiegimą ir Lietuvoje“, – tikino prezidento patarėjas S. Krėpšta.
Kalbėdamas apie galimus atlaisvinimus, prezidento patarėjas tikino, jog juos reikia įvesti tik atidžiai įvertinus situaciją.
„Prezidentas visada nuosekliai teigia, kad turime atidžiai įvertinti galimus atlaisvinimus. Taip, situacija yra geresnė, mes galime diskutuoti apie tam tikrus veiklos palengvinimus, bet prieš kiekvieną atlaisvinimą turime vertinti duomenis ir įrodymus, ar jie nesukeltų papildomų rizikų“, – sakė jis.
Epidemiologinės situacijos apžvalga
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas po susitikimo pristatė koronaviruso valdymą Lietuvoje.
Jis teigė, jog džiuginusios tendencijos dabar sustojo, o vasario 21 dieną buvo peržengta svarbi riba, kuri įvertina epidemiologinę situaciją.
„Pirmas ir labiausiai visus dominantis klausimas – dėl tos trečiosios bangos. Mes tikrai manome, kad epidemiologinės teigiamos tendencijos, kurios mus džiugino ilgą laiką, yra sustojusios. Tą galime matyti iš 14 dienų 100 tūkst. gyventojų atvejų rodiklio dinamikos, tiek ir iš teigiamų testų augimo. Taip pat matome viruso efektyvaus reprodukcijos dydžio R peržengimą per 1. Mes nuo Kalėdų turėjome mažesnį nei 1 – epidemija slūgo. Dabar matome, kad jis jau virš 1. Tas peržengimas įvyko vasario 21 dieną“, – po susitikimo sakė M. Stankūnas.
Jis teigė, kad atvejų mažėjimo sulėtėjimas neturėtų būti siejamas su praėjusią savaitę įvestais atlaisvinimais.
Visgi yra ir kuo pasidžiaugti, sakė LSMU profesorius M. Stankūnas, – jau trečią dieną iš eilės užfiksuojamas vienaženklis mirčių nuo koronaviruso skaičius.
„Šito dalyko nebuvo daugiau kaip 100 dienų“, – spaudos konferencijoje sakė jis. Paskutinį kartą toks skaičius užfiksuotas lapkričio 8 dieną.
Naujausi mobilumo duomenys taip pat rodo, kad augimas fiksuojamas nuo sausio mėnesio pradžios. Bet mobilumo iki karantino dar nėra pasiekta.
„Šiek tiek matyti tendencijos, kad mažiau mobilūs yra vilniečiai, šiek tiek daugiau – Klaipėdos ir Šiaulių miesto gyventojai“, – apie mobilumo duomenis kalbėjo LSMU atstovas.
Jis ragino visuomenę dar sutelkti jėgas, kantrybę ir įveikti šį etapą.
„Žmonės yra pavargę, mes tą puikiai suprantame. (…) Ekspertai neturi žaliųjų pasų ar dar ko nors, mes irgi tą dalyką darome, tai yra problema. Visi yra pavargę, visame pasaulyje. Kai kuriose šalyse nuovargis pasireiškia gana stipriomis protesto akcijomis. Galbūt žmonėms trūksta jėgos, motyvacijos tų rekomendacijų laikytis.
Šiandien prezidentui buvo parodyta nuo beveik 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų iki dabar 250 atvejų, ir tai nebuvo padaryta prezidento, premjerės, ekspertų, tai buvo padaryta žmonių. Manau, mes turime matyti, kad jau daug yra padaryta, ir pabandyti surasti dar jėgų toliau eiti iki mažesnių skaičių“, – spaudos konferencijoje sakė M. Stankūnas.
Grįžtama prie kalbų apie imuniteto pasą arba vakcinacijos sertifikatą
Savo ruožtu LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis pažymėjo, kad su prezidentu buvo kalbėta apie imuniteto pasus ir vakcinavimo sertifikatus.
„Mes atskyrėme, kad tai yra skirtingos sąvokos. Vakcinos suleidimas arba skiepijimas gali būti sertifikuojamas – nebūtinai tai suteikia kokią nors teisę arba išimtinumą tam piliečiui. Imuniteto pasas yra platesnė sąvoka ir (...) jis leidžia daugiau“, – paaiškino profesorius.
Ekspertai siūlo, kad, jeigu Europos mastu būtų kalbama apie išimtinių teisių suteikimą nuo koronaviruso paskiepytiems asmenims, tas pačias teises turėtų gauti ir infekcija persirgę žmonės.
Pasak K. Petrikonio, panašios praktikos buvo taikomos ir esant kitoms ligoms.
„Tos formos – ar popierinės, ar elektroninės – yra svarbu. Žmonės, kurie vakcinuoti arba turi imunitetą, tai galėtų atsispausdinti, kad nebūtų falsifikuojama“, – pažymėjo LSMU profesorius.
Jo teigimu, vakcinavimo sertifikatas arba imuniteto pasas yra pirmiausia medicininis, o ne socialinis klausimas.
„Nereikėtų daryti atbulai, ką kai kurios šalys galbūt siūlo, tam tikro nesusikalbėjimo yra. Lietuvos pozicija šiuo metu yra tinkama“, – sakė K. Petrikonis.
Jo poziciją papildė profesorė Aurelija Žvirblienė.
„Tas imuniteto pasas ne vien tik vakcinuotus žmones apimtų, bet taip pat ir persirgusius. Su kiekviena diena atsiranda vis daugiau mokslinių duomenų apie persirgusių asmenų atsparumą virusui. Žinome, kad dabar pasaulyje daugiau kaip 100 mln. yra persirgę. Labai nedaug užfiksuota pakartotinų atvejų“, – atkreipė dėmesį profesorė.
A. Žvirblienės teigimu, moksliniai duomenys rodo, kad imuninės atminties ląstelės išlieka ilgiau nei pusę metų.
„Net ir tais atvejais, kai antikūnų lygis nukrenta, imuninės atminties ląstelių išlieka. Po 8 mėnesių jų kiekis būna didesnis nei po mėnesio“, – pažymėjo profesorė.
Dėl to, kaip sakė ekspertė, sprendimas kol kas neskiepyti COVID-19 infekcija persirgusių asmenų yra teisingas. Ji pateikė Izraelio pavyzdį, kuris, pasak jos, leidžia svarstyti, kad persirgusius asmenis po kurio laiko galbūt būtų galima skiepyti tik viena vakcinos doze.
„Kai kurios šalys, tokios kaip Prancūzija, yra tokį sprendimą priėmusios. Mokslinių duomenų su kiekviena diena atsiranda vis daugiau ir ta kitų šalių patirtis Lietuvai bus labai naudinga“, – akcentavo A. Žvirblienė.
Kalbėdamas apie imuniteto paso idėją, profesorius K. Petrikonis pažymėjo, kad karantino ribojimų švelninimams reikia būti pasirengus.
„Jei imuniteto pasai būtų suformuoti, jie turėtų atspindėti ne tik skiepų, persirgimo informaciją, bet ir testų informaciją, galbūt galėtų ir dabartinės sveikatos situaciją, simptomų stebėseną. Jeigu pandemijos situacija užsitęs ilgiau nei iki vakcinavimo pabaigos, persikels į rudenį arba kitus metus, šie įrankiai bus ypač svarbūs, kad galėtume grįžti į šiek tiek normalesnį gyvenimą“, – teigė LSMU profesorius ir išreiškė viltį, kad šis klausimas ES darbotvarkėje bus vėl iškeltas per kelis mėnesius.
