Statant tiltą ledonešio rizikos nenumatė

Ar pasikartos prieš dešimtmetį įvykusi nelaimė, kai Neryje ties Kauno stichiškai susiformavus ledo lyčių sangrūdoms buvo užsemtas Radikių kaimas Kaune rajone? Ekspertams prognozuojant, kad šįkart potvynis gali vėl pasikartoti, Kauno rajono savivaldybė jau ruošiasi galimam stichijos šėlsmui.

Ypač daug nerimo kelia tai, kad statant naująjį tiltą per Nerį, ženkliai susiaurinta upės vaga. Link Kauno tekančios Neries vanduo šioje vietoje patenka tarsi į piltuvą. Upė šiuo metu vis dar užšalusi, gali būti, jog ledai pajudės šios savaitės pabaigoje, ar kitą savaitę.

Kauno rajone baiminamasi pavasarinio potvynio: statant tiltą per Nerį susiaurėjo upės vaga
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Praėjusią savaitę Kauno rajono savivaldybėje surengtame Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje aiškintasi, ką reikėtų daryti, jeigu susiformuotų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Paaiškėjo, kad ruošianti naujojo tilto, turėsiančio išspręsti spūsčių problemą kelyje Vilnius – Klaipėda problemą, nebuvo įvertinta ledonešio rizika, nenumatyta apsauga nuo galimo potvynio.

Kauno rajone baiminamasi pavasarinio potvynio: statant tiltą per Nerį susiaurėjo upės vaga
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Tai patvirtino posėdyje dalyvavęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Ledą laužo žemkasė su kaušu

Naująjį tiltą statančios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovai teigia, jog rūpinasi galinčiomis kilti grėsmėmis. Pasamdyta specialią techniką turinti įmonė „Hidrum“, kad laužytų ledą tilto prieigose.

Šiuo metu Neryje dirbanti daugiafunkcė žemkasė „Watermaster Classic IV“, į kurią dedamos nemažos viltys, gali dirbti tik tol, kol upėje nepajudėjo ledai. Prasidėjus ledonešiui šis laivas taps bejėgis prieš stichiją, darbus teks nutraukti. Tai portalui „Delfi“ sakė uždarosios akcinės bendrovės „Hidrum“ gamybos direktorius Darius Šapkauskas.

Kauno rajone baiminamasi pavasarinio potvynio: statant tiltą per Nerį susiaurėjo upės vaga
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„Kol kas laužyti ledą pavyksta, jo storis – 25 cm., prie kranto apie 40 cm. Laužomas ledas, kad upė turėtų prataką ir plaukiantys ledai galėtų nesustoję praplaukti pro tiltą“, – sakė D. Šapkauskas.

Bendrovės „Hidrum“ atstovas atkreipė dėmesį, kad pavojų keliančios ledo sangrūdos gali susiformuoti ne ties statomu tiltu, o kitoje vietoje – už kelių šimtų metrų aukštyn upe esančios salos prieigose.

„Mano manymu, pagrindinė ledų susikaupimo vieta bus prieš šią salą. Tai natūrali kliūtis, dėl to prieš 10 metų įvyko potvyniai, nes salose susigrūdę ledais sukėlė vandens lygį“, – sakė hidrotechnikas.

Jis svarstė, kad viskas priklausys nuo oro temperatūros. Jeigu ji bus teigiama ir naktimis, ir dieną, potvynio tikimybė padidės. Jeigu naktimis šals, potvynio gali ir nebūti.

„Dar vienas svarbus akcentas: pirmiausia žemę užsnigo storu sluoksniu, įšalo praktiškai nėra, todėl pats gruntas akumuliuos didelę vandens dalį. Tai viena priežasčių, kodėl gali nebūti didelio potvynio“, – sakė „Kauno tiltų“ pasamdytos bendrovės „Hidrum“ gamybos direktorius D. Šapkauskas.

Kauno rajone baiminamasi pavasarinio potvynio: statant tiltą per Nerį susiaurėjo upės vaga
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Situaciją stebi vaizdo kameromis

Tiltą statančios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Giedrė Samulionytė – Lekavičienė minėjo, kad ruošiantis galimam stichijos proveržiui ne tik pasamdyta įmonė ledams laužyti, bet ir situacija nuolatos stebima ir vaizdo kameromis.

„Prasidėjus ledų sangrūdoms ties statomu tiltu, kaip ir nutarta Kauno rajono ekstremalių situacijų valdymo posėdyje, nedelsiant informuotume tarnybas ir, pagal galimybes, dirbtume su mūsų technika. Naujai statomas tiltas per Nerį draustas statybinių rizikų draudimu. Tokiu draudžiame ir visus kitus objektus.

Kauno rajone baiminamasi pavasarinio potvynio: statant tiltą per Nerį susiaurėjo upės vaga
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Norime pažymėti, kad AB „Kauno tiltai“ atsako tik už ties objektu esančios upės vagos situaciją. Ekspertų nuomone, pagrindinė ledų sangrūdos ir potvynio rizika yra aukštutinėje upės dalyje nuo statomo tilto vietos.

Kaip ir minėta, dedamos maksimalios pastangos tiek atliekant ledonešio monitoringą, tiek aktyviai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis siekiant užkirsti kelią potvynio grėsmei“, – sakė „Kauno tiltų“ atstovė G. Samulionytė – Lekavičienė.

Žemkasė ledonešio neatlaikys – pajudėjus lytims darbus teks nutraukti

Šiuo metu ledus laužanti žemkasė dirba tik dienomis. Pasak „Hidrum“ atstovo, jeigu reikės, speciali technika čia darbuosis ir visą parą.

Ar nedidelis laivas galės pasipriešinti pajudėsiančiai ledo lyčių masei ?

„Pajudėjus ledams upėje visu perimetru mes turėtume pasitraukti. Laivas – 17 tonų svorio, bet su ledų mase niekas dar nekariavo“, – sakė D. Šapkauskas.

Kauno rajone baiminamasi pavasarinio potvynio: statant tiltą per Nerį susiaurėjo upės vaga
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Užsiminus apie teorinę galimybę pasitelkti ledlaužį, „Hidrum“ gamybos direktorius sakė, kad jis padėtų nebent tik šiuo momentu – galėtų išlaužyti ledus ir atlaisvinti upės vagą. O prieš prasidėjusį ledonešį jis tiesiog būtų bejėgis.

Vienas galimų variantų, kaip sumažinti potvynio pavojų – Nerį tebekaustantį ledą barstyti durpėmis. Šviečiant saulei tamsus jų paviršius greitai įkaista ir tirpina ledą.

Prieš 10 metų nuo potvynio stipriai nukentėjusio Radikių kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Ravinis prognozavo, kad šiais metais stipresnio potvynio neturėtų būti – ledo sluoksnis upėje nėra storas.

Potvynis Kauno r.
Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Jis apgailestavo, kad draudimo bendrovės itin nenoriai draudžia gyventojų turtą nuo potvynio žalos. Vadovaujamasi principu, kad įsikūrus žemesnėse vietose, prie upės žmogus tarsi pats prisiima riziką dėl galimo potvynio padarinių.

Kauno rajono savivaldybė skelbia pavasarį Radikiuose pradėsianti apsauginio pylimo statybas. Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. eurų, savivaldybė tam skirs 93 tūkst. eurų, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Tačiau kaimo bendruomenės pirmininkas J. Ravinis abejoja, ar iškilsiantis pylimas padės efektyviai apsaugoti gyventojų namus nuo potvynio. Jis pastebėjo, kad potvynio vanduo galės patekti per į Nerį įtekantį upelį…

Foto: DELFI skaitytojas

Ledus planuojama ir tirpdyti, ir sprogdinti

Ruošianti galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į aplinkosaugininkus klausdama, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai.

Taip pat nuspręsta atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Į potvynio teritoriją galinčių patekti vietovių gyventojas jau platinami lankstinukai, kuriuose nurodoma, kaip elgtis stichinės nelaimės atveju. Žmonėms aiškinama ne tik kokias atsargas sukaupti, bet ir kaip išsikviesti pagalbą.

Potvynis Kauno r.
Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Žmonės raginami evakuotis, išmokti pagalbos ženklus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas galimai užliejamose teritorijose gyvenančioms nėščiosioms, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams rekomenduoja išvykti į saugesnes vietas. Nusprendusiems likti potvynio zonoje, patariama susipažinti su parengta gyvenamosios teritorijos evakuacijos schema, kurią galite rasti seniūnijų skelbimo lentose.

Gyventojams rekomenduojama apsirūpinti neperšlampama apranga, ilgai negendančiais maisto produktais, medikamentais, mobiliojo ryšio priemonėmis ir kitais būtinais daiktais. Būtina izoliuoti visus elektros lizdus. Esant apsėmimo pavojui iš rūsių išneškite maisto atsargas, vertingus daiktus. Išvežkite trąšų ir pesticidų atsargas, nepalikite atvirų teršalų, kurie gali pakenkti aplinkai.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietą, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, būtiniausius daiktus.

Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, išvykdami užsiregistruokite seniūnijoje.

Palaikykite ryšį su kaimynais, būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.

Mokėkite pagalbos ženklus: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) reiškia, kad reikalinga pagalba, mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba”, – skelbiama Kauno rajono gyventojams platinamuose pranešimuose.