Tuo tarpu šiuo metu greituosius antigeno testus jau kelis mėnesius naudoja pavienės sveikatos priežiūros įstaigos – jais tiriami į ligonines guldomi pacientai, atliekamas mokamas profilaktinis testavimas.
„Antigeno testus naudoja tos įstaigos, kurios juos įsigijo savo lėšomis“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Vosylius.
Nacionalinė laboratorija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį dėl 300 tūkst. greitųjų COVID-19 antigeno testų įsigijimo. Sutartis sudaryta su trijų dalių viešąjį pirkimą laimėjusia įmone „Biovita“, visų pirkimo dalių vertė – 552 tūkst. eurų.
NVSPL tikisi, kad pirmosios greitųjų antigeno testų siuntos laboratoriją pasieks iki vasario pabaigos.
Antigeno testų naudojimo tvarka įteisinta pernai gruodžio pradžioje.
Viena iš jais nuo tada tyrimus atliekančių įstaigų šalyje – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Kaip BNS sakė ligoninės Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, antigeno testai naudojami ištirti atvykstančius pacientus, kuriems būdingi COVID-19 simptomai yra pasireiškę ne seniau kaip prieš penkias dienas.
„Dėl greitai gaunamų SARS-CoV-2 antigeno testų rezultatų galima efektyviau valdyti pacientų srautus, ypač tose vietose, kuriose COVID-19 pacientų antplūdis didžiausias“, – teigė medikas.
L. Svetiko teigimu, šiuo metu antigeno testų naudojimas yra sumažėjęs dėl sulėtėjusio infekcijos plitimo.
„Infekcijos plitimo piko metu buvo atliekama apie 50 testų per parą“, – aiškino jis.
Šiuos testus COVID-19 tyrimams naudoja ir privačios klinikos. Vidutinė vieno testo kaina svyruoja nuo 20 iki 30 eurų.
„InMedica“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė BNS teigė, kad susidomėjimas šiais testais nėra didelis.
„Nors šie testai greitesni ir pigesni, visgi nėra oficialiai pripažįstami, pavyzdžiui, kelionėms. Per pirmus šių metų mėnesius antigeno testų atlikome tik apie 15 procentų, lyginant su visu kiekiu atliktų COVID-19 testų“, – sakė ji.
Anot privačios klinikos atstovės, vidutiniškai per dieną atliekama apie 20–30 antigeno testų.
Ji taip pat pastebi, kad apskritai testavimo poreikis šiuo metu yra labai stipriai sumažėjęs.
„Jis jau yra labai stipriai sumažėjęs praktiškai nuo antrosios sausio mėnesio savaitės. Testus šiandien dažniau atlieka tik keliaujantys, kurių kiekis gerokai išaugęs, arba dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, prieš operacijas, medicinos reabilitaciją“, – kalbėjo L. Penikienė.
Ji sumažėjusias testavimo apimtis teigė siejanti ne tik su slopstančia pandemija šalyje, bet ir su pacientų apatiškumu, negatyvumu testavimosi klausimu.
„Jei serga lengvai ir nereikalinga medikų pagalba, dažnas lieka nesitestavęs“, – sakė ji.
Be kita ko, Lietuva ruošiasi priimti ir Europos Komisijos (EK) dovanojamus 390 tūkst. COVID-19 greitųjų antigeno testų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, jog dovanojimo sutartį su EK pasirašytų Nacionalinė laboratorija.
Anksčiau SAM teigė, kad dovanojamus antigeno testus planuojama pristatyti pirmąjį šių metų ketvirtį.
Lietuva taip pat per Komisijos organizuojamą pirkimą ketina įsigyti dar 800 tūkst. tokių testų, preliminariai planuojama, kad jie šalį galėtų pasiekti per pusantro mėnesio.
Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.
Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.