Neoficialiomis žiniomis, šiuo metu baigiamas derinti sankcijų sąrašas, jame yra Kremliui artimi asmenys ir pareigūnai.
„Pirmadienį Užsienio reikalų taryboje tikimasi politinio sutarimo dėl ES atsako į įvykius, susijusius su A. Navalnu, – baigiama derinti siūlomų sankcionuoti įtakingų, Kremliui artimų asmenų bei pareigūnų grupė“, – BNS teigė šaltinis, informuotas apie derybų eigą.
Įvesti sankcijas Maskvai labiausiai ragino Baltijos šalys ir Lenkija, pastaruoju metu tam paramą išsakė ir daugiau valstybių.
ES Užsienio reikalų tarybos posėdis pirmadienį vyks Briuselyje.
Jo išvakarėse Lietuvos iniciatyva rengiamas neformalus ministrų susitikimas su artimiausiais A. Navalno bendražygiais Leonidu Volkovu ir Ivanu Ždanovu, BNS patvirtino Užsienio reikalų ministerija.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tai padės ES ministrams iš pirmų lūpų sužinoti apie padėtį Baltarusijoje.
„Bendraudami su ES kolegomis jaučiame didžiulį poreikį informacijai, kokia padėtis iš tiesų su režimo oponentais Rusijoje. Situaciją visada geriausiai išgirsti iš pirmų lūpų – tad Lietuva ėmėsi iniciatyvos organizuoti susitikimą su Rusijos opozicijos atstovais Briuselyje“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras.
Galimą sankcijų įvedimą ministras komentuoti atsisakė, nes procesas vyksta neviešai.
Oligarchai sankcijų greičiausiai išvengs
Kremlių palaikantiems oligarchams, įskaitant tuos, kurie gavo tiesioginės naudos neseniai įkalinus Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną, kol kas nebus taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, nurodė diplomatiniai šaltiniai.
Pirmadienį, vasario 22 d., Briuselyje susitiksiantys ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai sutars įšaldyti tik prie A. Navalno įkalinimo prisidėjusių Rusijos valdininkų lėšas, taip pat jiems nebus išduodamos vizos vykti į ES, skelbia euobserver.com.
ES užsienio reikalų tarnyba siekia „greitai“ priimti minėtuosius sprendimus, kad jie įsigaliotų po kelių savaičių, sakė ES šaltinis.
Tik viena rytinė ES valstybė narė išsakė poreikį sudaryti oligarchų sąrašą, kai ketvirtadienį su ja susisiekė „EUobserver“. Net Rusijai itin priešiškos Baltijos šalys šiuo metu yra patenkintos minimalistiniu sprendimu.
„Jeigu norime nubausti oligarchus, privalome įsitikinti, jog turime tvirtą teisinį pagrindą, kad mūsų sprendimų vėliau nepanaikintų teismas. Situacija [Rusijoje] vargu ar pagerės, todėl nagrinėjame galimus variantus, ir [sumanymas sudaryti oligarchų sąrašą] gali būti įgyvendintas ateityje, antros sankcijų bangos metu“, – pranešė ES šaltinis.
Kita vertus, Rusijai draugiškos ES valstybės narės, tokios kaip Austrija, Kipras, Graikija ir Vengrija, neturėtų vetuoti pirmadienį numatyto sprendimo. Tiesą sakant, nedaug šalių norėjo oficialiai ką nors komentuoti prieš vasario 22 d. susitikimą.
„ES valstybės narės aptars veiksmus Rusijos atžvilgiu dėl represijų prieš taikius protestuotojus ir A. Navalno įkalinimo pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
„Norime tik atkreipti dėmesį į tą faktą, kad Vengrija prisijungė prie ES pareiškimo, paskelbto vasario 3 d.“, – teigė Vengrijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, turėdami omenyje elgesį su A. Navalnu pasmerkusį pareiškimą.
ES reakcija nėra labai smarki net ir nepaisant Rusijoje pažeminto ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio, kuriam anksčiau šį mėnesį lankantis Maskvoje rusai nusprendė iš šalies išsiųsti keletą Europos diplomatų. Be to, po J. Borrellio vizito Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas toliau kritikuoja ES. Pavyzdžiui, pirmadienį jis pareiškė, kad santykiai su ES primena „lavoną“. Vėliau Rusijos diplomatai paaiškino, kad jo pavartotas žodis „каркас“ į anglų kalbą turėjo būti išverstas kaip „karkasas“, ne „lavonas“. Bet diplomatų patikslinimas vis tiek pavaizdavo santykius blausiomis spalvomis. „Santykiai galbūt yra prasti, smarkiai atšalę ir sudėtingi, tačiau dar ne lavonas, bent jau kol kas“, – sakė Rusijos diplomatas.
Tuo tarpu minimalistiniam ES atsakui vadovauja Vokietija. Ši šalis mano, jog naujasis ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas, kuris bus taikomas A. Navalno atveju, suteikia tik teisinius įgaliojimus persekioti tiesioginius pažeidėjus, tačiau ne jų finansinius rėmėjus ar naudos gavėjus.
Visgi Vokietija taip pat nori išsaugoti gerus santykius su Rusija, kad užbaigtų naujo dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. Kitos ES valstybės narės tvirtino, kad Vokietijos pateikta ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus interpretacija buvo nenuoširdi.
Teisinės vingrybės
ES akto, neoficialiai vadinamo Magnitskio aktu mirusio Rusijos aktyvisto garbei, preambulėje rašoma apie žmonių, „darančių rimtus žmogus teisių pažeidimus ar remiančių tokius pažeidimus darančius asmenis“, sąrašo sudarymą.
„Pasikonsultavau su mūsų sankcijų ekspertu: kol yra teisiškai pagrįstas ryšys tarp oligarchų ir žmogaus teisių pažeidimų, juos galima įtraukti į sąrašą“, – patikino ES diplomatas.
Savo ruožtu Londone gyvenantis artimas A. Navalno bendražygis Vladimiras Ašurovas sakė, kad šiuos kriterijus atitinka mažiausiai aštuoni stambūs oligarchai: Andrejus Kostinas, Igoris Šuvalovas, Ališeris Usmanovas, Olegas Deripaška, Aleksejus Mileris, Igoris Sečinas, Genadijus Timčenka ir Nikolajus Tokarevas.
Visų išvardytų asmenų pavardės anksčiau figūravo A. Navalno kovos su korupcija tyrimuose, todėl opozicionieriaus nutildymas jiems būtų „tiesiogiai naudingas“.
„Buvo atliekamas tyrimas dėl to, kad jis [Deripaška] savo jachtoje pramogavo su vyresniuoju [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino administracijos pareigūnu. Eskorto paslaugas teikiančių merginų draugijoje vyrai diskutavo kišimąsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus. Jam [Deripaškai] A. Navalno persekiojimas yra tiesiogiai naudingas“, – pateikė pavyzdį V. Ašurovas.
„Nesuprantu, kodėl Vokietija užėmė tokią ribotą poziciją. Be jokios abejonės, jos [Vokietijos valdžios institucijos] žino apie gerokai daugiau nusikaltimų, kuriuos įvykdė Rusijos įmonės ir politikos elitas“, – „EUobserver“ sakė V. Ašurovas.
Greičiausiai tą patį pakartos kiti du A. Navalno sąjungininkai Leonidas Volkovas ir Ivanas Ždanovas, kai pirmadienį Briuselyje susitiks su žiniasklaidos atstovais Lietuvos Respublikos ambasados Belgijoje pastate.
Tuo tarpu naujasis JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas irgi dalyvaus ES valstybių narių užsienio ministrų susitikime naudodamas vaizdo konferencijų įrangą, kad aptartų santykius su Rusija.