„Man tai – didžiulė pamoka, ši pamoka užkirs kelią panašioms situacijoms ateityje, manau, kad yra gerai, jog tai įvyko būtent dabar, o ne vėliau gyvenime“, – po policijos pareigūnų atliktos kratos pareiškė vilnietis Artūras B.
Anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjęs ir kartu su motina bei patėviu gyvenantis Artūras B. po policijos pareigūnų atliktos kratos buvo priverstas atskleisti savo gėdingus pomėgius.
„Žinau, kokį skausmą suteikiau savo šeimai, ypač mamai, – man labai gaila, kad ji visa tai turi patirti, – apgailestaudamas dėl savo elgesio policijoje kalbėjo vienos Vilniaus bendrovės Logistikos ir sandėliavimo departamente dirbantis vyras. – Apie tai, kas nutiko, su mama kalbamės bene kasdien jau pusę metų. Suprantu, kad tai mano motiną nustebino, ko gero, ji mąsto, kaip aš taip galėjau pasielgti, – ji mano, kad tai yra neprotingas, nebrandus elgesys ir pokalbių metu tai akcentuoja. Dabar tai puikiai suprantu, bet praeities jau negaliu pakeisti.“
Artūrui B. teko prisipažinti, kad jis nuo 15 metų, užsidaręs savo kambaryje, kone kasdien kompiuteryje žiūrėdavo pornografijos įrašus. Tai tapo vyro gyvenimo dalimi – jis nevedęs, neturi draugės. Pomėgis stebėti seksualines aistras kompiuterio ekrane vis didėjo ir vyras maždaug prieš metus peržengė bet kokias leistinas ribas: ėmė domėtis pornografijos įrašais, kuriuose yra nufilmuoti seksualiai išnaudojami vaikai. Jį domino ne tik paaugliai, bet ir mažamečiai vaikai.
Apie Artūro B. slaptus pomėgius netrukus sužinojo Vilniaus policijos pareigūnai – jie gavo informacijos, kad iš vyro kompiuteryje įdiegtos programinės įrangos „µTorrent“ galima atsisiųsti vaizdo įrašų su seksualiai išnaudojamais mažamečiais vaikais. Šią informaciją reikėjo patikrinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas policijos pareigūnams suteikė leidimą Artūro B. namuose atlikti kratą.
Ir, kaip netrukus paaiškėjo, informacija pasitvirtino – apžiūrėję Artūro B. kompiuterį pareigūnai surado kelis šimtus pornogarfinio pobūdžio vaizdo įrašų ir nuotraukų. Tiesa, ne visuose įrašuose buvo vaizduojami vaikai – tokių įrašų būta apie šimtą. Daugumą įrašų Artūras B. leido kitiems interneto vartotojams atsisiųsti į savo kompiuterius, naudojantis „µTorrent“ programa; dalį įrašų jis saugojo kietajame diske.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras iš karto pripažino kaltę, apgailestavo dėl tokio savo poelgio ir net pareigūnams dėkojo, kad šie jį laiku sustabdė: „Gerai, kad tai įvyko dabar, o ne vėliau gyvenime, kai jau galėjo būti per vėlu.“
Artūras B. pasakojo, kad specialiai vaikų pornografijos internete neieškojo.
Artūras B. neslėpė, kad vaikų pornografijos ieškojo naudodamasis naršykle „Yandex“ – paieškos sistemoje įvedęs raktinius žodžius iš karto surado jį dominančių įrašų.
Vyras pripažino, kad jo kompiuteryje išsaugotus įrašus galėjo atsisiųsti ir kiti internetu besinaudojantys žmonės iš bet kurios pasaulio vietos.
„Turėjau numatyti pasekmes, nes žinau „Torrent“ programos veikimo principus, specialiai neketinau platinti“, – sakė jis.
Artūro B. kompoiuteryje rastus vaizdo įrašus peržiūrėję ekspertai konstatavo, kad vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatyme pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio. O už vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, platinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą prokuratūra perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Paprastai dėl vaikų pornografijos įkliuvę asmenys sutinka su prokuratūros pozicija ir prašo jų atžvilgiu priimti baudžiamuosius įsakymus – tuomet teismas bylą išnagrinėja rašytinio proceso tvarka, atsakomybėn patrauktiems kaltinamiesiems nereikia dalyvauti posėdyje, jiems dažniausiai skiriama prokuroro pasiūlyta bausmė.
Tačiau Artūras B. paprašė teisme surengti teismo posėdį – jis pripažino kaltę, apgailestavo dėl savo poelgio ir žadėjo iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Ir bylą nagrinėjusio teismo paprašė suteikti galimybę – ne nuteisti, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
„Man gėda dėl to, kas įvyko, gailiuosi savo amoralaus elgesio, manau, kad tai, kas nutiko, turi ir teigiamą pusę – su savo mama tapome atviresni, – teisme sakė Artūras B. – Šiuo metu dirbu, mokausi informatikos programavimo, keliu kvalifikaciją, stengiuosi gyventi kuo labiau socialų gyvenimą, todėl prašau mane atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.“
Už savo sūnų sutiko laiduoti kartu su juo gyvenanti motina.
Motina teisme prisipažino, kad vienturtį sūnų auklėjo griežtai, jis mokykloje mokėsi neblogai, o kai ją pabaigė, studijavo ir pabaigė bakalauro studijų socialinio darbo programą.
„Sūnus turi nuolatinį darbą, darboviečių nekeičia, yra gerbiamas darbe ir taip nusižengė pirmą kartą“, – motina tikino, kad sugebės pakeisti sūnaus gyvenimą ir šis daugiau nenusikals.
Kad Artūras B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisme sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Julija Jolita Kryževičienė.
„Manau, kad yra visos sąlygos taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, o laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo“, – pažymėjo prokurorė.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Aušra Dambrauskienė paskelbė, kad Artūrui B. suteikia galimybę ištaisyti klaidą – konstatavusi, kad vyras padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, teisėja baudžiamąją bylą nutraukė, o Artūrą B. perdavė motinos žiniai, nustatydama vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Tuo pačiu teismas nutarė iš Artūro B. konfiskuoti nusikaltimo įrankius – kompiuterį ir kietąjį diską, kuriuose buvo laikomi įrašai su seksualiai išnaudojamais vaikais.
„Pats baudžiamasis procesas kaltinamajam Artūrui B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis Artūras B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės“, – nurodė teisėja.
Be to, teisėja Artūrui B. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nurodė sumokėti tūkstantį eurų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
„Siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį, teismo nuomone, tokio dydžio ir pobūdžio priemonė teigiamai veiktų kaltinamojo asmenybę, motyvuotų nebenusikalsti, nebūtų akivaizdžiai neproporcinga“, – nurodė teisėja.
Tiesa, prokurorė manė, kad nuo atsakomybės atleistas vyras turėtų sumokėti keturis kartus didesnę įmoką.
„Prokurorės pasiūlytas įmokos dydis viršija baudžiamajame įstatyme skirtiną šios priemonės dydžio vidurkį bei netgi siekia teismų praktikoje už šio pobūdžio nusikaltimus skiriamą baudos dydį, todėl, teismo nuomone, nėra proporcingas ir adekvatus, juo labiau atsižvelgus ir į tai, kad kaltinamajam taikytinos kelios baudžiamojo poveikio priemonės – teismas pabrėžia ir tai, kad 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 4 kartus viršijanti minimalų įmokos dydį, atsižvelgus ir į kaltinamojo finansinę padėtį, laikytina adekvačia, teisinga ir proporcinga, tačiau nustatytinas šios įmokos ilgesnis sumokėjimo terminas“, – teisėja įmoką Artūrui B. leido sumokėti per pusę metų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“
