Paskutinį praėjusių metų mėnesį Lietuvoje mirė daugiausiai žmonių per metus – 5831, tai net 1,5 tūkst. daugiau nei lapkričio mėnesį, ir daugiau nei 2 tūkst. daugiau nei spalį.
Higienos instituto pateiktuose duomenyse matyti, kad nuo koronaviruso spalį mirė 76, lapkritį – 578, o gruodžio mėnesį net 1471 asmuo.
Tai anot Delfi pašnekovo V. Zemlio–Balevičiaus tik nurodo, koks pavojingas virusas yra COVID–19.
„Mes matome, kad koronavirusas yra pavojinga liga. Nes būtent COVID–19 gruodžio mėnesį buvo antra mirtingumo priežastis Lietuvoje, tai yra didžiulė problema. Ir čia yra faktas, Higienos instituto duomenys tai parodo. Ir antras dalykas – reikia aiškintis, kad nuo koronaviruso gali numirti, bet jis yra reikšmingas rizikos faktorius.
Jeigu susergi koronavirusu, gali mirti anksčiau nei tau yra numatyta, kitaip sakant – padidina riziką numirti“, – preliminarius praėjusių metų mirtingumo skaičius vertino V. Zemlys–Balevičius.
„Tai yra epidemijos nevaldymo pasekmė. Kokia dar gali būti kita priežastis? Kodėl tie žmonės susirgo, juk čia turime epidemiją. Paplitimas buvo didelis ir turime tą rezultatą. COVID–19 nėra sloga, kai visi gali pasidalinti ir niekas nemirs“, – tikino duomenų mokslininkas.
V. Zemlys–Balevičius sakė, kad karantinas yra ta kaina, kurią jis mielai sumokės tam, kad kažkas galėtų pasidžiaugti savo močiute papildomus metus.
Statistikos departamentas nurodo, kad nuo koronaviruso šalyje mirė 3129 asmenys, kai mirusių asmenų pagrindine mirties priežastimi nurodyta COVID–19 liga, Higienos instituto duomenimis – 2220 asmenys.
„Jeigu žmonės sirgo koronavirusu, iš kur tas skirtumas nuo ko jis mirė. Tada mes turime lyginti, čia jau klausimas. Lyginame žmones, kurie mirė ne nuo koronaviruso, bet kurie sirgo virusu ir lyginame jų mirties priežastis su bendra populiacija. Ir jei pamatome, kad mirtingumas yra visiškai vienodas kaip ir bendra nesirgusi populiacija, tai reiškia, kad tai nėra rizikos faktorius. Bet iš duomenų matome ir kitą padidėjimą – nuo kraujotakos ligų.
Mes matome, kad lapkričio ir gruodžio mėnesį mirtys nuo kraujotakos ligų padidėjo. Tai čia yra klausimas – iš kur tas padidėjimas. Galima spėti, žinoma, reikia tikrinti, ar tai nėra žmonės, kurie sirgo koronavirusu? Tada gaunasi, kad jei sergi COVID–19, gali mirti nuo kitų ligų, tai padidina riziką numirti“, – aiškino Delfi pašnekovas V. Zemlys–Balevičius.
Jis tikėjosi, kad Higienos institutas atsakys į šį klausimą, tada bus galima vykdyti atskirus tyrimus.
Mirčių šuolis dėl kraujotakos sistemos ligų praėjusiais metais fiksuojamas lapkričio–gruodžio mėnesiais. Lapkritį nuo to mirė 2199 asmenys, gruodį – 2605 asmenys. Pavyzdžiui, sausį šis skaičius buvo 1926 atvejai, gegužę – 1674 atvejai.
