Vaikas į devintą klasę, kaip sako mama, atėjo su pakankamu vidurkiu, tačiau jau po mėnesio jam buvo pasiūlyta išeiti. „Pagal įstatymą mokykla negali nepilnamečiui vaikui, turinčiam keturiolika metų duoti pasirašyti raštą be tėvų žinios, mat mokykla sutartį sudarė su tėvais, o ne su vaiku. Ir apie įvykius turėjo informuoti tėvus, o ne daryti vaikui psichologinį spaudimą“, – „Delfi“ aiškino ji.
Gimnazija savo ruožtu tikina, kad dėjo visas pastangas, jog mokinys pasitaisytų ir neigė davusi pasirašinėti kokias nors sutartis.
Nori, kad būtų atsižvelgta į mokinius, o ne reitingus
Paklausta, kodėl nori pasidalinti savo istorija, atsakė, kad norėtų pasiekti, jog mokyklos labiau atsižvelgtų į mokinius, o ne į savo reitingus, kadangi iki nelaimės yra labai mažas žingsnis, ypač paauglių amžiuje.
„Patekome į Panevėžio Juozo Miltinio gimnaziją ir pirmus mėnesius vaikai mokėsi mišriu būdu – vieną savaitę ėjo į mokyklą, kitą savaitę mokėsi nuotoliniu būdu. Spalio 8 dieną mano vaikas gavo iš pavaduotojos pasirašyti raštą, kad jis nori išeiti į kitą mokyklą. Nebuvo suteikta galimybė susisiekti su tėvais. Apie šį įvykį nebuvau informuota mokyklos administracijos, o sužinojau visai iš kitų šaltinių.“
Po šio įvykio, pasakojo ji, vaikas užsisklendė savyje, prarado pasitikėjimą savimi, pablogėjo emocinė ir psichologinė būklė.
„Dar po dviejų savaičių vyko tėvų susirinkimas ir tą dieną vaikams pamokos vyko mokykloje. Atėjus į mokyklą sužinojau, kad mano vaikui vėl buvo duotas pasirašyti antras raštas. Klasėje iškėlėme diskusiją, kaip keturiolikos metų vaikas gali be tėvų žinios pasirašinėti dokumentus, kai dėl savo amžiaus negali to daryti. Taigi, šioks toks sujudimas buvo, bet žinote, kaip būna. Svetimos bėdos, kol neliečia pačių tėvų vaikų, nelabai rūpi.“
Lapkričio mėnesį, kai prasidėjo antras karantinas, tęsė istoriją ji, jos darbą „uždarė“, todėl turėjo galimybę nueiti pas mokytojus ir pasikalbėti akis į akį.
„Pavaduotojos tąkart buvau nuraminta, kad vaikas nebus išmestas iš mokyklos. Reikia pasakyti, kad po raštų pasirašymo prasidėjo ir blogi pažymiai, ir aš su vaiku kalbėjau, bet jis atsakydavo, jog nebeturi motyvacijos ką nors daryti, nes vis tiek jį pašalins. Dar prieš rugsėjį, vykusiame tėvų susirinkime buvo pasakyta, kad tėvai irgi turi vaikus motyvuoti mokytis, aš tą ir dariau, bet mokykla su savo tokiu poelgiu, manau, per griežtomis priemonėmis viską apvertė.
Kiek žinau, mokyklos turi specialistus, tokius kaip socialinė pedagogė, arba psichologė. Tikėjomės, kad šie specialistai galės suteikti vaikui pagalbą arba pasikalbėti su tėvais, todėl viskas turėjo būti išspręsta. Vis dėl to mokykla to nepadarė, o pasirodo, kad socialinės pedagogės darbą atlieka ta pati pavaduotoja. Man buvo pasakyta pavaduotojos, kam jiems mėtyti vaikus, jeigu turi savus ir per tą laiką jau vis tiek jį pažįsta.“
Sutiko išsitaisyti pažymius
Po Naujųjų metų, pasakojo panevėžietė, buvo toks įvykis, kai rusų kalbos mokytoja turėjo nutraukti pamoką, nes jos vaikas per neapdairumą pamokos metu atidarė nuorodą, kurią jam atsiuntė pažįstamas.
„Ją atidarė ir įsijungė žaidimas. Po pamokos mokytoja parašė žinutę į dienyną. Aš perskaičiau, pasikalbėjau su vaiku. Per klasės valandėlės pamoką atsiprašė savo pogrupio, auklėtojos, o kitos pamokos metu ir rusų kalbos mokytojos. Per žiemos atostogas kalbėjausi su vaiku dėl pažymių, jis sutiko mokytis ir išsitaisyti pažymius. Prasidėjo nuotolinės pamokos, vaikas prašė mokytojų papildomų užduočių, bet mokytojai užduočių nesiuntė.
Vaiko lankomumas ir prisijungimas buvo geras, iš pusmečio nepateisintos trys pamokos. Pirmojo pusmečio paskutinėmis dienomis man paskambino klasės auklėtoja ir pranešė, jog jai skambino pavaduotoja ir pasakė, kad mano vaikas yra šalinamas iš mokyklos už nepažangumą. Aš paklausiau, kaip taip gali būti, jeigu manęs niekas asmeniškai neinformavo iš administracijos, pavyzdžiui, pati pavaduotoja arba direktorius. Pavaduotojos žodžiais, net prašymą išeiti iš mokyklos turėjau parašyti elektroniniu būdu.“
Auklėtojos skambučio mama sulaukė ketvirtadienį ir ji dar kartą paskambino penktadienį, nes esą pavaduotoja teiravosi, kaip ji sureagavo ir pasakė, kad vaikui nėra galimybės pasilikti mokykloje.
„Yra dvi mokyklos į kurias gali kreiptis mama, tai profesinė mokykla arba suaugusiųjų centras. Tačiau, kai pavaduotoja sužinojo, jog vaikui yra tik keturiolika metų, labai susinepatogino, nes tokių metų vaikas negali išeiti į profesinę mokyklą, kadangi į jas priima, kaip išsiaiškinau, nuo penkiolikos metų.“
Pirmadienį, pasakojo panevėžietė, ėjo pasikalbėti su direktoriumi, bet kai vaikui užduodavo klausimą, jis neturėdavo atsakymo.
„Drebėjo rankos, buvo kaip nesavas. Kai grįžome namo, labai verkė ir bijojau palikti vieną, kad neiškrėstų kokios kvailystės. Aš, kaip mama, tokioje situacijoje pati nežinojau ką daryti, kur kreiptis, nes po pusmečio vaikas šalinamas iš mokyklos. Juo labiau, nuotolinis mokymas, tikrai netikėjau, kad gali vykti tokie dalykai.“
Nusprendė keisti mokyklą
Antradienį, tikino ji, paskambinusi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir sužinojo, kad taip su jos vaiku negali būti elgiamasi, bet mama, siekdama vaiko gerovės, pradėjo ieškoti kitos mokyklos. Skambino į kitas Panevėžio mokyklas, bet jai buvo pasakyta, kad tik nuo rugsėjo mėnesio galėtų priimti, nes šiuo metu neturi vietų.
„Man buvo pasakyta, kad gal ir būtų vieta devintoje klasėje, bet mokykla turi bendrą mokinių skaičių, kurio negalima viršyti. Po nesėkmingų paieškų vėl paskambinau į J. Miltinio gimnaziją ir paprašiau dar kartą susitikti su direktoriumi. Nuėjau į mokyklą sutartu laiku, buvo iškviesta klasės auklėtoja, kad ji taip pat dalyvautų susitikime. Klausiau direktoriaus, ar tikrai nėra jokios galimybės mano vaikui pasilikti šioje mokykloje iki mokslo metų galo. Juk paprastai dėl vaiko palikimo antriems metams arba siūlymo pakeisti mokyklą ir sprendžiama mokslo metų gale.
Direktorius atsakė, kad negali, nes jeigu pasiliks, jį suaugusieji „suvalgys“. Tuomet paklausiau, ar nebuvo imtasi per anksti griežtų priemonių, kai jau po mėnesio sūnui buvo pasiūlyta išeiti, pats direktorius sakė, kad ne. Klausiau, ar nemano, kad vaikui sukėlė psichologinį spaudimą dėl mokymosi, nes jis atėjo iš kitos mokyklos su normaliu vidurkiu, o ir vyko atranka pagal balus, jis tą kartelę įveikė, tačiau direktoriaus atsakymas vėl buvo neigiamas.“
Taip pat moteriai buvo paaiškinta, kad pirmąjį raštą vaikas gavo pasirašyti dėl mokytojų pastabų. Pastaba buvo už tai, kad neatnešė kontroliniams darbams sąsiuvinio, per fizikos pamoką buvo mieguistas, apatiškas, nors iš minėtos pamokos tą dieną gavo 8.
„Niekur nebuvo teigiama, jog vaikas elgėsi piktybiškai, ar kam nors grėsė grėsmė, neniokojo mokyklos turto. Pagal semestro vidurkį, vaikas turėjo penkis neigiamus pažymius, vadinasi, tris leido išsitaisyti, nes iš mokyklos baigimo pusmečio pažymėjimo, neigiami liko du dalykai. O tris pažymius išsitaisyti leido su sąlyga, jog išeisim iš mokyklos.“
Mano, kad buvo pasielgta per griežtai
Moteris viską apibendrino, kad supranta, jog mokykloms svarbu išlaikyti reitingus ir prestižą, bet mano, kad su jos vaiku buvo pasielgta per griežtai.
„Aš suprantu, kad yra mokyklų reitingai, bet, mano nuomone, devintoje klasėje jie dar nelaiko jokių egzaminų, tuo labiau, kad nauja mokykla, nauji mokytojai, bendraklasiai. Turi būti adaptacinis periodas. Juk net darbe yra trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, kad suaugęs žmogus suprastų, ar jis gali dirbti pasirinktą darbą. O mokykloje po mėnesio davė vaikui raštą apie išėjimą į kitą mokyklą.
Dar kartą miniu, juk ir nuotolinis mokymas daug kam yra sunkus. Taigi, pasidalindama savo istorija noriu pasiekti, kad mokyklos labiau atsižvelgtų į mokinius, o ne į savo reitingus, kadangi iki nelaimės yra labai mažas žingsnis, ypač tokių paauglių amžiuje. Negalima su vaikais elgtis kaip su suaugusiais, jie juk dar rinkimosi kelyje.“
Dabar vaikas, pasakojo mama, mokosi Panevėžio rajono mokykloje, kol kas viskas klostosi gerai, pagerėjo pažymiai, emocinė ir psichologinė būklė.
„Mokytojų požiūris kitoks į mano vaiką, nelaiko jo beviltišku.“
„Pusė metų labai daug“
Panevėžio J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys sutiko paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Pasak jo, mokinys nebuvo pašalintas iš gimnazijos, mat mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri mokiniui iki 16 metų yra privaloma.
„2021 m. sausio 23 d. mama gimnazijos direktoriui pateikė prašymą išbraukti mokinį iš mokinių sąrašų, nes sūnus ketina mokytis kitoje mokykloje. Iš šeimos pozicijos pusė metų gal ir mažai, iš vaiko ugdymo interesų, tokio amžiaus tarpsnio psichologijos – pusė metų labai daug“, – teigė jis.
Pasiteiravus direktoriaus, ar iš tikrųjų viską lėmė mokinio nepažangumas, jis nurodė, kad gimnazija informacijos apie nepilnamečių ugdymo(si) pasiekimus be raštiško tėvų sutikimo tretiesiems asmenims neteikia. Vis dėlto sutiko pateikti apibendrintą informaciją.
„Mama buvo nuolat informuojama apie sūnaus ugdymo(si) rezultatus. Nuo 2020 m. rugsėjo 25 dienos iki 2021 m. sausio 21 dienos apie gimnazisto mokymąsi/nesimokymą, elgesį pamokose bei namų darbų atlikimą buvo išsiųstos 23 mokytojų informacinės žinutės. Mokinys nesinaudojo mokyklos teikiama mokymosi pagalba.
Kiekvieną ketvirtadienį gimnazistai gali lankytis mokomųjų dalykų mokytojų konsultacijose ir pasiaiškinti pamokose nesuprastas temas, namų darbus. Mokinys jų nelankė, nors mokytojų buvo nuolat kviečiamas. Jis tai pats patvirtino direktoriaus, mamos ir jo pokalbyje“, – pasakojo direktorius.
Taip pat sakė, kad mokytojai šiam mokiniui teikė pagalbą pagalbą pamokose, motyvuodavo įsitraukti į pamokose organizuojamas aktyvias veiklas, skirdavo ir individualias diferencijuotas užduotis.
„Mokinys ir jas nenoriai atlikdavo. Pokyčių nepastebėjome ir po jo pokalbio su gimnazijos socialine pedagoge.“
Neigia, kad buvo duodamos pasirašyti sutartys
V. Raišys neigė, kad keturiolikmečiui buvo duodamos pasirašyti kokios nors sutartys, tai buvo sutarimai dėl elgesio pagerinimo.
„Gimnazijoje yra svarbus kiekvienas mokinys. Su jais yra kalbamasi, ieškoma būdų tartis ir susitarti dėl geresnio mokinio elgesio pamokose, dėl mokymosi pasiekimų pažangos. Jau rugsėjo mėnesį dėstantys mokytojai pastabomis fiksavo netinkamą mokinio elgesį pamokose, neatliekamus jam skirtus darbus. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui tris kartus kas mėnesį individualiai kalbėjosi su mokiniu, buvo ieškomi bendri sutarimai šiai situacijai gerinti.
Mokinys nebuvo įžūlus, piktas. Jis tiesiog negebėjo ilgai sutelkti dėmesio pamokos metu bei neatlikdavo namų darbų. Gruodžio antrą savaitę kalbėta su gimnazisto mama. Ji įsipareigojo atsakingiau stebėti mokinio darbą namuose ir, esant poreikiui, pati turėjo suteikti mokymosi pagalbą, o mokytojai turėjo suteikti pagalbą individualiose konsultacijose.“
Jis taip pat nurodė, kad vaiko mama raštu pasirašė, kad dės visas pastangas, jog jos vaikas pasitaisytų.
„Tai sutarimai dėl elgesio pagerinimo bei nuoseklesnio mokymosi, o ne dėl išėjimo iš mokyklos ar jos keitimo. Jokių sutarčių su mokiniu dėl išėjimo iš mokyklos nebuvo pasirašoma. Klasės vadovė nuolat kalbėjosi su mama tiek telefonu, tiek susitikimų metu.
Nei vieno pokalbio metu nebuvo kalbama apie „išmetimą“ iš mokyklos, o priešingai, buvo pabrėžiama, kad kiekvienas mokinys mūsų gimnazijoje yra svarbus ir siekiama bent minimali elgesio ir mokymosi pažanga“.
Nemano, kad įtakos turėjo nuotolinis darbas
Pasak direktoriaus, rugsėjo mėn. – lapkričio mėn. mokiniai jų gimnazijoje mokėsi kontaktiniu bei mišriu būdu. Gruodžio pirmą savaitę, sakė jis, mokytojams surašius tarpinius I pusmečio įvertinimus, mokinys jau turėjo vos ne pusę mokomųjų dalykų nepatenkinamus įvertinimus.
„Mama buvo susitikusi su visais dėstančiais mokytojais ir aptarė mokinio mokymąsi. Mokytojai kartu su mokiniu bei mama ieškojo būdų mokymosi pagalbai ir, siekiant geresnių rezultatų, raštu surašė veiklos žingsnelius. Mokytojai pabrėžė mokinio motyvacijos stygių bei savarankiško mokymosi įgūdžių trūkumus.
Nuo gruodžio 7 dienos mokymasis jau buvo organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Mokiniui nepavyko susikoncentruoti į mokymąsi namų aplinkoje ir pasiekti tų dalykų pasiekimų pažangos: dažnai neprisijungdavo, vėluodavo, pamokų metu juokaudavo, neatlikdavo dalies namų darbų užduočių. Gimnazijos pedagogų nuomone, mokinio nesimokymo priežastys yra ne gimnazijoje“, – apibendrino direktorius.
