M. Bui-Velečkienė piktinasi, kad areštas jos nuosavybei taikomas esą nepagrįstai, nes dar praėjusių metų liepą ji su šiuo metu Vilniaus pataisos namuose įkalintu S. Velečka sudarė povedybinę sutartį, kuria buvo padalintas jiems priklausantis turtas.

Vilniaus mieste veikiantis antstolis Saulius Mulevičius praėjusių metų pabaigoje areštavo M. Bui-Velečkienės vardu registruotą visureigį BMW X6. Šią transporto priemonę buvusi populiarios merginų grupės atlikėja įsigijo 2017 m., tačiau sandorio sudarymo sutarties neišsaugojo.

Nors teisėsaugos pareigūnai neabejojo, kad šį visureigį moteris galėjo įsigyti iš įkalinto sutuoktinio padarytų nusikaltimų gautomis lėšomis, tačiau M. Bui-Velečkienė pateikė dar 2016 m. notaro patvirtintą sutartį, kuria jai grynaisiais buvo padovanota 100 tūkst. eurų. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad pinigus M. Bui-Velečkienei dovanoja jos tėvas.

Su narkotikų prekyba užsiėmusios grupuotės lyderiu santuoką Lukiškių kalėjime sudariusi M. Bui-Velečkienė teigia, kad būtent iš šių dovanotų pinigų praėjus daugiau kaip metams ji nusipirko automobilį, kuris į Lietuvą buvo atgabentas iš JAV. Be to, ji nurodė, kad transporto priemonę reikėjo remontuoti, o JAV pirktas automobilis kainavo apie 3 tūkst. Eur.

„Per visą laiką jokio kito didelės vertės turto neįgijau“, – tvirtino Agurko sutuoktinė.

Ji pridūrė kad su S. Velečka „nuo santuokos sudarymo bendro ūkio faktiškai neveda dėl to, jog šis dar nuo 2011 m. atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje“.

„Tada, kai įsigijau automobilį, mano vyras buvo įkalintas ir jokių pajamų negaudavo, ši transporto priemonė yra mano asmeninė nuosavybė, todėl antstolis nepagrįstai taikė areštą“, – nurodė moteris.

Nesutikdama su jos nuosavybei pritaikytu areštu, M. Bui-Velečkienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, bet šis konstatavo, kad antstolio sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Moteris toliau nenuleido rankų ir pateikė apeliacinį skundą, bet jį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas taip pat priėmė nepalankų sprendimą. O jis – galutinis ir neskundžiamas.

Antstolis S. Milevičius teigė, kad automobilis įgytas santuokos metu, todėl jam taikytinas Civiliniame kodekse nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas. Jis taip pat pažymėjo, kad taikydamas areštą M. Bui-Velečkienei pasiūlė „pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma.“ Bet šio dokumento moteris nepateikė.

„Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn; jeigu tokia valia nebuvo išreikšta ir kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“, – pažymėjo išieškojimą iš S. Velečkos vykdantis antstolis.

Anot jo, S. Velečka su M. Bui-Velečkiene yra susilaukę dukros, o transporto priemonė įsigyta naudoti šeimos bendriems poreikiams tenkinti.

„Kelių transporto priemonių registre transporto priemonė registruojama tik vieno savininko vardu, registre nenumatyta žymų apie turto teisinio režimo nustatymą įsigijimo metu“, – antstolis pažymėjo, kad skolos išieškojimo vykdymo procese nė vienas iš sutuoktinių nepateikė rašytinių įrodymų, kurie parodytų aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Be to, antstolis atkreipė dėmesį į sutartį, kuria M. Bui-Velečkienei tėvas padovanojo 100 tūkst. Eur.


„Dovanojimo sutartyje nenurodytas dovanojimo tikslas, taip pat nepateikta įrodymų, kad šiais pinigais ir buvo atsiskaityta už transporto priemonę, – atsikirsdamas į nusikaltėlio sutuoktinės teismui pateiktą skundą nurodė antstolis. – Automobilis buvo įsigytas praėjus daugiau kaip metams po lėšų dovanojimo, iš grynųjų pinigų dovanojimo sutarties nėra galimybės nustatyti, kad transporto priemonės įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta S. Velečkos sutuoktinės valia įsigyti transporto priemonę asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, taip pat nepateikta duomenų, kad transporto priemonė pagal pobūdį galėtų būti priskiriama asmeninei nuosavybei.“

Antstolis pažymėjo, kad vykdo teismo nuosprendį, kuriuo iš nuteistojo S. Velečkos buvo priteista 20 tūkst. Eur žalai atlyginti. Ši žala turi būti sumokėta verslininko, dėl kurio nužudymo organizavimo buvo nuteistas S. Velečka, našlei.

Kad antstolis esą nepagrįstai nusitaikė į M. Bui-Velečkienei priklausantį visureigį, įsitikinęs ir jos sutuoktinis.

„Aš prie šio automobilio įsigijimo savo lėšomis neprisidėjau, transporto priemonė neįgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, – S. Velečka pabrėžė, kad sutuoktinė automobilį pirko išimtinai savo poreikiams tenkinti. – Neturėjau jokio intereso įsigyti automobilį, nes atlieku bausmę laisvės atėmimo vietoje, žmonai tėvo dovanota pinigų suma buvo pakankamai ženkli, todėl turėjo galimybę įsigyti šį automobilį, o jeigu būtų norėjusi, kad šis turtas būtų mūsų bendras, taip ir būtų nurodžiusi registruodama automobilį.“

M. Bui-Velečkienės skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Irmantas Šulcas pažymėjo, kad turtui, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo iki praėjusių metų liepą sudarytos povedybinės sutarties, galioja sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris nustato bendrąją jungtinę (sutuoktinių) nuosavybę, nors jos prezumpcija ir gali būti paneigta.

Anot teisėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn“, o vertinant, ar turtas atitinka įstatymuose įtvirtintą sąlygą, kad „įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą.“

Pasak teismo, įstatyme nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn.

„M. Bui-Velečkienė teigia, kad vien tai, jog transporto priemonė įgyta dar iki vedybų sutarties sudarymo, savaime nereiškia, kad transporto priemonė negali būti laikoma asmenine sutuoktinio nuosavybe, todėl argumentas, jog transporto priemonė įgyta iki vedybų sutarties sudarymo, teisiškai nereikšmingas, – pažymėjo teismas.

– Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. Bui-Velečkiene, jog įstatymai numato galimybę paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Tai reiškia, jog iš tiesų gali egzistuoti situacijos, kai santuokos metu sutuoktinis gali įgyti turtą ne bendrojon jungtinėn, o asmeninėn nuosavybėn.

Kita vertus, tai, kad transporto priemonė įgyta dar iki povedybinės sutarties sudarymo, negali būti pripažinta nereikšminga aplinkybe analizuojamos bylos atveju, nes toks faktas (aplinkybė) turi reikšmę vertinant byloje esančius įrodymus pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Aptarta faktinė aplinkybė kaip tik indikuoja į tai, kad sutuoktiniams turi būti taikomas sutuoktinių turto, o ne asmeninės nuosavybės, teisinis režimas.“


Anot teisėjo, nors M. Bui-Velečkienė bandė įrodinėti, kad automobilį įsigijo iš tėvo dovanotų pinigų, tačiau 100 tūkst. Eur buvo dovanoti grynaisiais ir perduoti dar iki notarinės dovanojimo sutarties sudarymo.

„Net jei ir laikytume, jog aptarta pinigų suma buvo gauta 2016 m. balandį, tai iki 2017 m. liepos, kai įsigytas automobilis, praėjo gana ilgas laikas, – pabrėžė apeliacinės instancijos teismo teisėjas. – Dovanojimo sutartyje nenurodytas dovanojimo tikslas. Teismo vertinimu, M. Bui-Velečkienė, norėdama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turėjo pateikti konkretesnių rašytinių įrodymų, kurie teismui leistų suformuoti įsitikinimą, jog dalis (ar visos) dovanotos lėšos buvo panaudotos būtent ginčo transporto priemonei įsigyti. Vien ta aplinkybė, jog aptarta suma pareiškėjai laikytina ženkli, savaime nepaneigia įstatyminio sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijos.“

Pasak teismo, turto įgijimas asmeninės nuosavybės teise, galiojant santuokai, įrodomas „tik rašytiniais įrodymais“.

„Kokių nors rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas bent tikėtinai galėtų daryti išvadą, jog transporto priemonė buvo įgyta būtent už dovanotas lėšas ir būtent asmeninės nuosavybės teise, M. Bui-Velečkienė nepateikė“, – pažymėjo teisėjas I. Šulcas.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, teismo teigimu, nepaneigia ir faktas, kad transporto priemonė „Regitroje“ buvo užregistruota M. Bui-Velečkienės vardu.

Saulius Velečka

„Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė registruota „Regitroje“ M. Bui-Velečkienės vardu, teisiškai nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos“, – teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad registruojant automobilį „Regitra“ nevertina transporto priemonių valdymo pagrindų teisėtumo, o tik išviešina faktą, jog transporto priemonė turi valdytoją.

„Nuosavybės teisę sukuria ne transporto priemonės registracija viešame registre, o būtent pirkimo ir pardavimo (ar kitas) sandoris“, – nutartyje nurodė teisėjas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog galiojant sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijai vien tik konkretaus sutuoktinio valios įsigyti transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn nepakanka, tokia sutuoktinio valia turi būti tinkamai įforminama rašytiniais dokumentais.

„Teismui nepateikta konkrečių įrodymų, kurių pagrindu bent tikėtinai būtų galima spręsti (svarstyti) apie egzistuojančias prielaidas, kurios paneigtų sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpciją transporto priemonės nuosavybės teisės kontekste“, – teismas priėmė M. Bui-Velečkienei nepalankų sprendimą.

Be to, atsakydamas į „Agurkinių“ lyderio sutuoktinės argumentus, kad areštuojant jos įsigytą automobilį nebuvo vertinamas faktas, jog jie gyvena atskirai, taip pat nebuvo atsižvelgta į gyvenimo sąlygas, poreikius, ketinimus ir lūkesčius, teismas pažymėjo, jog vien tai, kad M. Bui-Velečkienės sutuoktinis atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, savaime nereiškia, jog transporto priemonė įgyjama išimtinai kito sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn.

„Įstatymai nenumato, jog vienam iš sutuoktinių atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje turi (gali) būti nebesivadovaujama įstatymų nustatytu sutuoktinių turto teisiniu režimu, – nurodė teismas. – Bausmės atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje nesuspenduoja nei sutuoktinių turto teisinio režimo, nei kitų bausmę atliekančio sutuoktinio santuokinių turtinių civilinių teisių ir pareigų.“

Teismo teigimu, transporto priemonę moteris įsigijo 2017 m., o povedybinė sutartis sudaryta tik po trejų metų, tai leidžia daryti išvadą, jog juos tenkino bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas.

„Asmens, atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje, apribota tik laisvė nevaržomai bendrauti su sutuoktine bei kitais šeimos nariais, tačiau bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje savaime neįrodo bendrų (santuokinių) ryšių bei bendrų šeimyninių poreikių nebuvimo, – pabrėžė teisėjas I. Šulcas. – Priešingai, sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, santuokos yra nenutraukę, sudarę povedybinę sutartį, kas įgalina teismą, atsižvelgus į įrodymų visumą, spręsti apie tai, jog S. Velečkos ir M. Bui-Velečkienės gynybinė pozicija (versija), jog transporto priemonė buvo įgyta asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn, neįrodyta.“

O neįrodžius aplinkybės, jog transporto priemonė įgyta M. Bui-Velečkienės asmeninėn nuosavybėn, teisinio pagrindo naikinti nei antstolio patvarkymo, nei turto arešto akto nėra.

Antstolis 20 tūkst. eurų išieškojimą iš S. Velečkos vykdo gavęs dar praėjusių metų gegužę priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Juo „Agurkinių“ lyderiui buvo skirta 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 4 metus kalint pačiomis griežčiausiomis – kalėjimo – sąlygomis.

Saulius Velečka

Pareigūnai išsiaiškino, kad šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla buvo susijusi su disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda. Per kone dešimtmetį trukusią nusikalstamo susivienijimo veiklą „agurkiniai“ iš nusikalstamų veikų įgijo neteisėtų piniginių lėšų, kurios nors ir nebuvo faktiškai rastos pas nuteistuosius, tačiau teismo sprendimu konfiskuotos ir iš penkių grupuotės narių buvo nuspręsta išieškoti daugiau nei 5 mln. Eur. Vien iš „Agurkinių“ lyderio S. Velečkos teismas nutarė konfiskuoti daugiau kaip milijoną eurų.

Šio teismo nuosprendžio S. Velečka laukė Marijampolės pataisos namuose, tačiau pareigūnai išsiaiškino, kad ir čia grupuotės lyderis nesėdėjo rankų sudėjęs – šiuo metu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame S. Velečkai pareikšti įtarimai dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo veikiant organizuotoje grupėje.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, dėl kurių gabenimo ir platinimo įtarimai yra pareikšti S. Velečkai, turėjo būti atgabentos iš užsienio: „Jos buvo skirtos Lietuvos rinkai“, – yra sakęs prokuroras.

Nusikaltimus, įtariama, S. Velečka darė jau kalėdamas Marijampolės pataisos namuose – nors „Agurkinių“ lyderis ir kalėjo pačiomis griežčiausiomis sąlygomis kamerinio režimo patalpose, tačiau pareigūnams ne kartą pavyko pas jį rasti mobiliojo ryšio telefonų. Būtent jais naudodamasis, įtariama, S. Velečka ir susisiekdavo su laisvėje esančiais bendrais, duodavo šiems nurodymų bei patarimų.

Jis taip pat kontaktavo ir su kitais nusikalstamo pasaulio atstovais, puikiai žinojo, kas dedasi kriminaliniame pasaulyje. Apie tai rašoma neseniai išleistoje knygoje apie korumpuotus teisėsaugos pareigūnus „Policijos dievai“.