„Buvo baisu, – apie situaciją gruodžio mėnesio antroje pusėje kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas. – Aš nesu gydytojas, esu visuomenės sveikatos specialistas, bet, kai pakalbu su klinicistais, kurie toje pekloje dirbo, tai jie sako, kad buvo baisu“.
Specialisto nuomone, Lietuvoje dabar šiek tiek netiksliai yra formuluojama pati žinutė apie situaciją dėl koronaviruso.
„Iš tikrųjų šiandieną turime nedaug atvejų, mažiau kaip keturis šimtus. Jei palygini su tuo, kas buvo prieš Kalėdas, kai atvejų skaičius siekė beveik keturis tūkstančius, tai yra dešimt kartų mažiau. Tas mums sukuria norą vertinti situaciją labai teigiamai.
Bet vis dėlto turime suprasti, kad atvejų skaičius Lietuvoje dar yra didelis. Kiekvieną dieną mes nustatome koronavirusą dar beveik keturiems šimtams žmonių. Jeigu lygintume su Vakarų Europos šalimis, tarkime su Vokietija, Suomija, Norvegija, tai mūsų atvejų skaičius dar yra labai didelis. Lietuva ir pasauliniame kontekste dar pakliūna į raudonąją zoną“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Eksperto nuomone, šiuo metu reikėtų konstatuoti taip: „mes padarėme labai daug, bet mes buvome labai blogoje situacijoje“.
„Spaudoje buvo kalbama, kad Lietuva yra numeris 1 šalis pagal sergamumo rodiklius pasaulyje. Dabar ta situacija yra pagerėjusi, bet ji dar nėra tokia gera. Tačiau tendencija yra tokia, kad ji yra gerėjanti“, – sakė M. Stankūnas.
Situacija gerėja
Sergamumo koronavirusu situacija gerėja visame pasaulyje.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad per praeitą savaitę buvo nustatyta 2,7 mln. naujų COVID-19 atvejų. Tai yra 16 proc. (net 0,5 mln. atvejų) mažiau negu buvo prieš tai buvusią savaitę. Toks kassavaitinis mažėjimas tęsiasi jau šešta savaitė.
Jis vyksta visuose regionuose, išskyrus Rytų Viduržemio jūros (pagal PSO skirstymą) regioną. Jis išsiskiria augimu. Tačiau, pavyzdžiui, Europoje naujų atvejų skaičius yra sumažėjęs 18 proc., lyginant su prieš tai buvusia savaite“, – komentavo M. Stankūnas.
Pasak eksperto, mažėja ir mirčių skaičius. Pasaulio mastu buvo nustatyta 10 proc., Europos regione – 19 proc. mažiau mirčių nuo koronaviruso nei prieš tai buvusią savaitę.
Tačiau tai, kokia ši situacija yra trapi, parodo ir specialisto akcentas, kad „tokia situacija yra šią minutę“.
„Kai kalbame apie epidemiją, visą laiką turime kalbėti apie šios minutės situaciją. Ji gali pasikeisti“, – sakė M. Stankūnas.
Situacija kinta ne tik dėl skiepų
Specialistas nebuvo linkęs situacijos gerėjimo sieti tik su skiepais nuo koronaviruso.
„Nemanyčiau, kad skiepai jau padarė tokį didelį efektą. Kol kas tik Izraelis yra paskiepijęs didesnę žmonių grupę. Tačiau, jei kalbame apie kitas šalis, tie procentai nėra pakankamai dideli.
Tačiau nemažai žmonių jau yra persirgę, susiformuoja virusui atspari populiacijos dalis, kuri turi imunitetą, ir tas apsunkina viruso plitimą. Be to nemaža dalis šalių taiko taip vadinamas nefarmacines poveikio priemones, ir jos duoda efektą. Ir žmonės, nors ir pasipriešinimo yra, ir Lietuvoje to matome, galbūt, išmoko su tuo gyventi, prisitaikė“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Didžiausius iššūkius, pasak specialisto, kelia viruso mutacijos.
„Ir žiniasklaidoje buvo nuskambėję, kad britiškoji atmaina yra gerokai labiau plintanti. Jau atsiranda pirmieji duomenys ir dėl didesnio mirštamumo. Pirminiai duomenys rodo, kad didesnė dalis šita atmaina užsikrėtusių žmonių miršta“, – sakė M. Stankūnas.
Be britiškos COVID -19 atmainos dar yra žinoma apie Pietų Afrikos, braziliškąją viruso atmainas.
„Tos žinios kelia nerimą“, – konstatavo M. Stankūnas.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad skirtingose šalyse situacija yra nevienoda.
„Tame pačiame Europos regione galime matyti šalių, kuriose situacija sparčiai gerėja, o yra šalių, kuriose situacija kol kas yra sudėtinga, arba net blogėja“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Tai yra savaičių klausimas, kada laisvėjimų bus daugiau
Pasak eksperto, skaičiavimai rodo, kad, jei nebus kokių nors protrūkių, situacija Lietuvoje turėtų gerėti toliau.
„Manau, kad tai yra savaičių klausimas, kada laisvėjimų bus daugiau. Šią savaitę jau galime džiaugtis ir atsidariusiomis parduotuvėlėmis, grožio paslaugomis.
Ekspertų Taryboje yra sudarytas susitikimų sąrašas dėl įvairiausių kultūros institucijų atsivėrimo, dėl sporto. Apie tai yra diskutuojama, manau, kad tų atlaisvinimų atsiras vis daugiau“, – tikino M. Stankūnas.
Tačiau jis teigė suprantąs ir tai, kad mąžta ir žmonių kantrybė.
„Mes visi, taip pat ir Ekspertų Tarybos nariai, kaip ir visa Lietuva, esame pavargę nuo suvaržymų. Aš irgi savo kai kurių giminaičių nemačiau nuo rugsėjo. Labai jų pasiilgau.
Eidavau sportuoti į sporto klubą. Dabar neinu, jaučiuosi apgriuvęs, mane tai nervina. Mane daug kas nervina. Mane nervina, kad aš negaliu nueiti į restoraną. Mūsų šeima kiekvieną savaitgalį keliaudavo aplankyti kokio nors piliakalnio. Esu išvažinėjęs piliakalnių daugiau nei statistinis lietuvis. Dabar negaliu, ir mane tas baisiai nervina.
Bet yra tokia situacija, kad mes nelabai turime pasirinkimo. Mes labai bijome, kad kažkoks nepamatuotas ir galbūt per greitas žingsnis gali sukelti trečią piką, ir tada bus dar baisiau“, – sakė M. Stankūnas.
Paaiškino scenarijų idėjos prasmę
Karantino režimai Lietuvoje yra apibrėžti scenarijais A, B, C, D. Apie tai galite plačiau skaityti čia.
„Mūsų planas buvo parengtas remiantis kitų šalių patirtimi“, – teigė M. Stankūnas.
Viena iš šalių, kurios patirtis daro įspūdį ir ekspertui, Naujoji Zelandija, pasižyminti tuo, kad ji reaguoja greitai ir stipriai, tačiau ten žmonės nėra priversti gyventi ilgus mėnesius trunkančiuose suvaržymuose, irgi yra įsivardijusi panašius lygius.
„Jie dabar irgi pasakė, kad Oklandas eina į trečiąjį lygį, visa likusi Naujoji Zelandija yra antrame lygmenyje, ir tada iš karto įsiveda mechanizmai dėl ribojimų, ir žmonės labai aiškiai žino sistemą“, – sakė M. Stankūnas.
Pasak eksperto, Lietuvoje lygiai atsirado irgi dėl to, kad žmonės žinotų, ko galima tikėtis, ir galėtų argumentuotai oponuoti.
„Kalbant apie atlaisvinimus, mes žinome, kad virusas plinta per žmonių kontaktus. (…) Pirmiausia, atidaromos paslaugos ir sektoriai, kurie mums yra būtini – maisto prekės, vaistinės, optika, gyvūnų prekės. (…)
O, kalbant apie kitus dalykus, mes toliau žiūrime, kurios institucijos irgi yra būtinos, ir, kurios galėtų teikti paslaugas nepadidinant užsikrėtimo rizikos“, – sakė M. Stankūnas.
Tarp tokių pavyzdžių ekspertas minėjo mažas parduotuvėles, kurios sulaukia nedaug lankytojų, ir, kur žmonės gali būti aptarnaujami laikantis apsaugos priemonių.
„Aš manau, kad mažos parduotuvėlės galėjo atsidaryti ir dar truputėlį anksčiau, nes, jei jų darbuotojai, savininkai, laikosi reikalavimų, tai jos gali funkcionuoti, ir ten užsikrėtimo rizika yra maža“, – sakė M. Stankūnas.
Šis specialistas buvo tarp tų, kurie Ekspertų Taryboje reiškė abejones, ar nereikėtų dar savaitę nukelti grožio paslaugų teikimo atnaujinimo.
„Aš suprantu, kad žmonės labai nori tų paslaugų, bet vis dėlto yra studijų, kurios rodo, kad grožio paslaugų sektoriuje rizika tiek užsikrėsti patiems, tiek užkrėsti kitus, yra didesnė“, – teigė M. Stankūnas.
Pasak eksperto, kitą savaitę yra numatytas susitikimas su kultūros sektoriaus žmonėmis.
„Tada įsiklausai, nes ateina žmonės, šneka argumentuotai. Tada pradedi galvoti, kad gal tikrai kažko neįvertiname“, – sakė M. Stankūnas.
Vyksta diskusija dėl kaukių
Tarp ekspertų vyksta diskusija dėl kaukių dėvėjimo lauke reikalavimo. Prie šio klausimo Ekspertų Taryboje bus grįžta kitą savaitę.
„Reikalavimas dėvėti kaukes lauke išliks, tačiau jis išliks toks, kad jų bus reikalaujama ten, kur yra žmonių susibūrimai, pavyzdžiui, autobusų stotelėse.
Dabar pas mus reikalaujama dėvėti kaukes, jeigu aplinkui yra žmonių ne mažiau kaip 20 m. atstumu. Mes manome, kad 20 m. yra per daug. Tačiau negalime šimtu procentų užtikrinti, kad dviejų metrų atstumas būtų pakankamas, (…) tačiau remiantis racionalumo principu mes sakome, kad tą atstumą reikėtų sumažinti“, – sakė M. Stankūnas.
Ekspertai, apibendrinę mokslo medžiagą, kitame Tarybos posėdyje jau tikisi pateikti konkrečią formuluotę siūlomam sprendimui dėl reikalavimo dėvėti kaukes lauke.
