Dokumente, kurį turi BNS, buvusio krašto apsaugos ministro klausiama, ar eidamas šias pareigas jis gavo raštu ar elektroniniu paštu pasiūlymų skirti konkrečius asmenis į karinės žvalgybos vado pareigas.

Rašte taip pat prašoma nurodyti šiuos pasiūlymus, jeigu tokių buvo, pateikusius asmenis ir formą, kokia pasiūlymai buvo pateikti, esant galimybei – pateikti kopijas.

„Mes prašome patikslinti tam tikrą informaciją. Dažnai, kai užduodi klausimus žodžiu, tai vieni taip supranta, kiti – kitaip, dėl to turbūt yra klausimas, ką reiškia „konsultuotis“, o raštu klausimas konkretus ir detalizuojantis“, – BNS trečiadienį paaiškino komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę R. Karoblis buvo kviečiamas į uždarą NSGK posėdį, kuriame taip pat buvo klausiama apie AOTD vadovo paskyrimo aplinkybes. Po šio posėdžio komiteto pirmininkas BNS teigė, kad situacija išsiaiškinta ir dėl minėto klausimo „padėtas taškas“, jei nepaaiškėtų naujų aplinkybių.

„Kodėl neuždavėme komitete – geriau vėliau negu niekad, tai užduodame dabar“, – BNS trečiadienį sakė L. Kasčiūnas, paklaustas, kodėl ėmėsi naujų užklausų jau po įvykusio komiteto posėdžio.

Parlamentaras teigė prašantis papildomos informacijos kaip komiteto pirmininkas, o šios užklausos neturėjęs derinti su kitais komiteto nariais.

L. Kasčiūnas sako, kad R. Karoblio atsakymai padėtų analizuojant AOTD vadovų skyrimo tvarką, kurią planuojama siūlyti pakeisti, tam komitete suburta darbo grupė.

„Skyrimo tvarkos analizės kontekste būtų labai gerai žinoti, kokie sprendimai ar paskyrimo detalės, jeigu tokios yra, leis sutvarkyti sprendimų priėmimą ir paskyrimo procedūrą taip, kad nebūtų vietos interpretacijoms“, – teigė NSGK pirmininkas.

Vis dėlto, jis pabrėžė, kad nuo atsakymų priklausys, ar vėliau gali būti pradėtas parlamentinis tyrimas.

„Nuo tos informacijos priklausys, tai kol kas nėra jokios kalbos apie tai“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas
Foto: Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

R. Karoblis: vyko konsultacijų procesas

NSGK praėjusį trečiadienį uždarame posėdyje aiškinosi situaciją dėl galimo prezidento G. Nausėdos vaidmens skiriant karinės žvalgybos vadovą.

R. Karoblis po posėdžio teigė, kad skiriant karinės žvalgybos vadovą „vyko konsultacijų procesas“ su Prezidentūra, siūlyta ir kitų pavardžių vietoj paskirto pulkininko Elegijaus Paulavičiaus.

„Pulkininkas E. Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi, kaip ir numato įstatymas. Vyko konsultacijų procesas prieš skiriant ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK komiteto pirmininku. Aš esu patenkintas, kad šis karininkas yra paskirtas būtent AOTD direktoriumi, ir manau, kad pasisekė tiek AOTD, tiek KAM, tiek visoms esamoms institucijoms“, – sakė R. Karoblis.

NSGK posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius teigė, jog šalies vadovas nespaudė ministro pasirinkti jo siūlomą kandidatą, nors patvirtino, kad prezidentas neformaliai domėjosi procesu.

„Dėl kandidatūros visi, kas atsakingi už nacionalinį saugumą, tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek NSGK pirmininkas domėjosi kandidatūromis ir prezidentas tą darė neformaliai, kadangi tai yra ypatingai svarbi institucija mūsų nacionaliniam saugumui. Tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas“, – teigė prezidento patarėjas.

„Vertiname kaip tam tikrą netgi sąmokslo teoriją šituos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teiktas krašto apsaugos ministro“, – po posėdžio sakė D. Kuliešius.

Apie susitikimą – skirtingos versijos

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas praėjusią savaitę po komiteto posėdžio BNS teigė, kad R. Karoblio apklausa komitete domėjimasis AOTD vadovo paskyrimo procesu gali būti baigtas, jei nepaaiškės naujos informacijos.

„Jeigu neatsirastų kažkokių kitų aspektų, tai manau, kad šiai minutei padėtas taškas (...) Jeigu atsirastų kažkokios naujos informacijos, tai viskas įmanoma“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Prezidento atstovas spaudai A. Bubnelis praėjusią savaitę informavo BNS, kad likus kelioms dienoms iki NSGK posėdžio, kuriame buvo apklausiamas R. Karoblis. šalies vadovo patarėjas D. Kuliešius buvo susitikęs su L. Kasčiūnu.

G. Nausėdos atstovas teigė, kad susitikimas vyko, kai buvo paskelbta apie NSGK posėdį.

„D. Kuliešius pokalbio metu informavo apie savo ketinimus dalyvauti jame“, – sakė A. Bubnelis.

Tačiau L. Kasčiūnas tuo metu BNS sakė, kad susitikimo metu buvo aptartas ombudsmeno – žvalgybos kontrolieriaus – klausimas.

„Ombudsmeno klausimas. Tikrai neaptarėme nieko apie tai, kas vyko šiandien“, – praėjusią savaitę sakė L. Kasčiūnas.

Jis taip pat tikino, kad apie D. Kuliešiaus ketinimus dalyvauti NSGK posėdį sužinojęs ne šio susitikimo metu, o likus dienai iki posėdžio.

„Ne, aš sužinojau apie jo ketinimą dalyvauti antradienį“, – sakė NSGK pirmininkas.

Žiniasklaida ir keli BNS šaltiniai teigė, kad G. Nausėda siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovo pareigas. Pagal įstatymą, karinės žvalgybos vadovą skiria krašto apsaugos ministras.

Prezidentūra į konkrečius BNS klausimus apie prezidento vaidmenį skiriant žvalgybos vadovą neatsakė, tačiau patikino, kad „AOTD vadovas buvo atrinktas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų bei nacionalinio saugumo interesų“.

LNK žinios sausio pabaigoje pranešė, kad karinės žvalgybos vadovo skyrimo aplinkybės gali būti viena priežasčių, kodėl R. Karoblis neskiriamas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone, nes Prezidentūra galėjo turėti savo kandidatą – Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio bendražygį Saulių Guzevičių.

VSD patvirtino BNS, kad D. Jauniškis ir S. Guzevičius yra pažįstami keletą dešimtmečių, kartu tarnavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose, tačiau VSD tvirtina, kad D. Jauniškis karinės žvalgybos vadovo skyrimo procesui įtakos „nedarė ir nesiekė daryti“.

G. Nausėda anksčiau sakė, kad dėl paskyrimų į svarbias pareigas su R. Karobliu priešpriešų neturėjo.

Jis tvirtino, kad ir R. Karobliui, ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui būtinas „politinis atšalimas“ nuo turėtų ministrų pareigų.