„Reikalausiu regreso tvarka išieškoti iš atsakingų pareigūnų nuostolius“, – šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje pareiškė S. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad Neringos savivaldybė yra vienintelė, kur statybos leidimus išduoda ne jos administracija, o Aplinkos ministerija su Statybų inspekcija.
„Todėl, kaip ministerija, prisiimame atsakomybę. Tikrai ne Neringa kalta“, – parlamentarams tvirtino S. Gentvilas.
Anot jos, statybų leidimai buvo išduoti jų tinkamai nesuderinus su kai kuriais specialiaisiais planais.
„Jie buvo patraktuoti kaip neprivalomi. Tada sakoma, kad statybos leidimas atitinka visas sąlygas, o kad kai kuriuose specialiuosiuose planuose tai nebuvo leidžiama, pamatė tiktai teismas“, – aiškino S. Gentvilas.
Vėliau BNS jis tvirtino, kad pavedimą dėl nuostolių atlyginimo pasirašys, kai bus žinoma verslininkų patirta žala dėl nugriautų pastatų. Pasak jo, kaltininkus, kurie pasirašė statybų leidimus, turės nustatyti Statybų inspekcija, Saugomų teritorijų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas.
„Turiu tris institucijas, kurios turės įvertinti situaciją, nustatyti kaltus asmenis ir inicijuoti regreso išieškojimus“, – BNS sakė S. Gentvilas.
Tačiau jis taip pat pripažino, kad iš dokumentus pasirašiusių pareigūnų būtų išieškoma tik nedidelė dalis nuostolių.
„Nuostoliai valstybei bus milijoniniai, o išieškojimo lubos – tik keliolika tūkstančių. Preliminariai tas regresas yra iki devynių mėnesių atlyginimų dydžio“, – aiškino ministras.
Nidoje netoli prieplaukos ir jachtų uosto esančios „Nidos seklyčios“ savininkai šią savaitę pradėjo griauti dalį pastatų, kurie rekonstruojant buvo padidinti ir vėliau pripažinti neteisėtais. Vėliau ketinama kreiptis į teismą, siekiant iš valstybės prisiteisti žalą – ji preliminariai skaičiuojama 2,5 mln. eurų.
Ministro teigimu, taikaus susitarimo galimybės su neteisėtais pripažintų pastatų savininkais neliko po Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Leidimai rekonstruoti „Nidos seklyčią“ buvo išduoti 2004 metais, o neteisėtais pripažinti po aštuonerių metų. 2016-aisiais teismas įpareigojo pastatų valdytoją per metus juos nugriauti. Dar dvejus metus teismai užtruko, kol išaiškino, kad griaunama turi būti savininko lėšomis.