Kaip pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje sakė LRT radijo žurnalistė Liepa Želnienė, spaudimą, kurio sulaukė Vyriausybė dėl karantino atlaisvinimo, sukėlė ji pati, kai atskiri ministrai – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog dėl gerėjančios epidemiologinės situacijos jau galima galvoti apie taikomų priemonių švelninimą.

„Negalima tokiais dalykais kalbėti nepamatavus. Tik patys save, manau, galėtų ministrai kaltinti dėl tų sukeltų lūkesčių ir vėliau neštų žvakučių ir kryžių“, – laidoje sakė L. Želnienė.

Pasak jos, ekonomikos ir inovacijų ministrė turi galvoti ir apie verslą, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu galėtų visuomenei paaiškinti, kodėl apskritai buvo susidariusi tokia situacija.

„Pritrūko pačios premjerės aiškaus pasakymo, kad taip, vieni ministrai nori vieno, kiti kito, mums medikai pataria ir tą. Atrodo, kad visas sprendimas buvo paliktas tiems ekspertams, kas sudarė keistą požiūrį, lyg ekspertai jau ir valdytų – ne tik patartų Vyriausybei, bet ir priimtų sprendimus. Tai, manau, buvo klaida“, – kalbėjo žurnalistė.

Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis tuo tarpu pažymėjo, kad visų šalių vyriausybės pandemijos metu ieško pusiausvyros, kokio griežtumo reikalavimai gali būti įvesti, tačiau, pažymėjo jis, labai svarbu tinkamai apie tai komunikuoti.

„Kad tos diskusijos vyksta ir vyksta skirtingų interesų derinimas, tai gana suprantama, bet labai svarbu, kaip tai yra komunikuojama“, – akcentavo BNS vyr. redaktorius.

Jis priminė, kad dar pirmojo karantino metu I. Šimonytė kritikavo tuometinę valstiečių valdžią ir S. Skvernelio Vyriausybę dėl priimamų sprendimų.

„Deja, jos Vyriausybė kartoja tas pačias klaidas. Neabejoju, kad jei dabar būtų opozicijoje, tokį Vyriausybės elgesį labai kritikuotų. Manau, kad praėjusi savaitė buvo kol kas blogiausia šiai Vyriausybei, tai galėtų būti proga peržiūrėti komunikaciją. Pavyzdžiui, kodėl praėjusią savaitę po Vyriausybės posėdžio, kai tie lūkesčiai, kurie buvo žadami, buvo sužlugdyti, išėjo kalbėti tik ekonomikos ministrė, kuri turėjo kitokią nuomonę, nei premjerė?“, – pažymėjo V. Beniušis, akcentavęs, kad dabartinei Vyriausybei būtina reflektuoti savo veiklą ir komunikaciją.

Panašiai laidoje kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis. Jo teigimu, į akis krenta ministrų kabineto narių skirtingi interesai, o iš Vyriausybės, pasak politologo, tikimasi, kad ji vykdys socialiai teisingą politiką.

„Dabar atrodo, kad interesai yra labai skirtingi. Visų pirma iškyla į priekį toks klausimas, apie kurį per praėjusį karantiną nešnekėjome – socialinio teisingumo klausimas: smulkus verslas prieš stambųjį, ko anksčiau nebuvo. Žmonės visą laiką nori teisingesnės visuomenės. Kada mato, kad truputį perlenkiama kitų naudai, o kitiems kažko trūksta, kyla įtampos“, – sakė Š. Liekis.

Grėsmės koalicijai kol kas nemato

Paklausti, ar po tokių nesusikalbėjimų gali susvyruoti valdančiosios koalicijos tvirtumas, pašnekovai teigė taip nemanantys.

„Nematau pagrindo dabar kalbėti apie tai, kad galėtų būti kažkokia Vyriausybės griūtis. Yra kadencijos pradžia ir turbūt visi supranta, kad jei tu dabar susipyksi tiek, kad nebegalėsi dirbti toliau, tai koks planas B? – O planas B turbūt nei vienai iš valdančiosios koalicijos partnerių neatrodo geresnis“, – sakė BNS vyr. redaktorius V. Beniušis.

Savo ruožtu VDU profesorius Š. Liekis išsakė nuomonę, kad Vyriausybės komunikaciniam bendrumui gali trukdyti ir tai, kad kai kurie partijų pirmininkai tuo pačiu eina ir ministrų pareigas.

„Jie matyt vis tiek sugebės susidėlioti interesus. Ciklo prasme tai dar nėra laikas išsibėgioti į šonus – išsibėgiojama įprastai truputį vėliau, kai daugiau problemų atsiranda, čia tik pati pradžia. Problema matyt yra tai, kad partijų lyderiai yra ir ministrai – jie jaučiasi pakankamai savimi pasitikintys ir lygūs premjerui. Už tai čia visos tos įtampos“, – pridūrė Š. Liekis.