Profesorė Aurelija Žvirblienė laidoje Delfi diena įvertino ir dabartines diskusijas dėl rusiškos vakcinos.
„Žinote, man atrodo, kad iš viso dabar yra per daug dėmesio skiriama tai rusiškai vakcinai, nes ES yra jau tiek užsisakiusi vakcinų, kad kažkokio trūkumo nėra, jeigu net būtų teorinė galimybė, kad rusiška vakcina būtų perkama, turbūt ji būtų prieinama metų pabaigoje. Manau, kad ta diskusija yra dirbtinoka, o dėl pačios vakcinos efektyvumo buvo paskelbtas straipsnis Lancet žurnale, bet juk mes dar neturime tikrų duomenų, kurie būtų, jeigu vakcina būtų pateikta registracijai Europos vaistų agentūrai ir ji būtų užregistruota. Tada duomenys būtų aiškūs, nes mokslinė publikacija dar nėra įrodymas, kad taip ir yra“, – laidoje sakė profesorė.
„Reikalavimai, kurie yra keliami Europos Sąjungai, yra truputį kitokie nei keliami trečiosiose šalyse. Dėl grynumo ir kitų kriterijų, aš nelabai suprantu tokio didžiulio susidomėjimo rusiška vakcina“, – pridūrė pašnekovė.
Tiesa, pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė informacjos, kad kai kurios mutacijos gali turėti labai daug įtakos vakcinų efektyvumui.
„Nesinorėtų čia skleisti labai neraminanačių žinių, bet natūralu, kad jeigu vyksta mutacijos tame vakcinos komponente, kuris įeina į vakcinos sudėtį, o būtent tai ir vyksta S baltymo struktūroje, tai natūralu, kad grėsmė ir tam tikras klausimas iškyla dėl vakcinų efektyvumo“, – sako profesorė.
„Aš vis tik siūlyčiau dar nekurti katastrofinių scenarijų, reikia palaukti daugiau mokslinių duomenų, kurie būtų iš tikro pasaulio. Tai yra, kai turime JK daug paskiepytų žmonių, ten plinta tie mutacijų variantai, taigi reikia pažiūrėt, ar tai mažina užsikrėtusių žmonių skaičių ar ne. Tada atsakymas bus aiškesnis“, – pridūrė pašnekovė.
Paklausus, ar bus įmanoma toliau gyventi su virusu, profesorė tikino, kad turime ieškoti būdų, kaip apsaugoti žmones.
„Aš manau, kad reikia mums turėti ir skydą, reikia turėti strategiją. Jeigu mes nieko nedarysime, nebandysime skiepyti žmonių, mes niekaip neišlipsime iš kaukių etapo ir nieko nebus. Mes turime visapusiškai kovoti su virusu, o kiek laiko taip gyvensime, tai čia yra labai nedėkingas klausimas, neįmanoma suprognozuoti, kaip bus“, – tikina profesorė.
„Realiausias scenarijus, kad jeigu mes paskiepysime rizikos grupes ir tuo iš tikrųjų sumažinsime ligoninių užsikimšimą, sveikatos sistemos problemas išspręsime, tai jau labai padės. Turime susirūpinti žmonėmis, kurie turi didžiausią riziką šiam virusui, o kiti, jeigu nori nesiskiepyti, tai neįmanoma jų priversti“, – sako pašnekovė.
Anot jos, pats vakcinų buvimas mums yra labai svarbus, nes suteikia žmonėms galimybę apsispręsti.
„Noriu pasakyti svarbų dalyką, kad pats vakcinų buvimas mums duoda pasirinkimo laisvę. Man jis duoda pasirinkimo laisvę ir aš nenorėčiau žaisti rusiškos ruletės ir geriau pasiskiepyčiau. Kol nebuvo vakcinų, mes neturėjome galimybės“, – sako pašnekovė.
Sekoskaitos tyrimai, atlikti pasauliniu mastu, atskleidė, kad COVID-19 pandemijos pradžioje dominavęs SARS-CoV-2 tipas S evoliucionavo į agresyvesnį ir labiau prisitaikiusį plisti tarp žmonių – tipą L, vyraujantį dabartiniu metu“, – sako Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė. Savo ruožtu Santaros klinikos informavo, kad pastaraisiais mėnesiais atliko 1000 koronaviruso genomų sekoskaitą iš mėginių, surinktų gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje.
