Suvienyti opoziciją dabar bus sunkiau

Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matantis darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.

„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – samprotavo buvęs premjeras.

„Tačiau yra sprendimai atskirai formuoti savo šešėlinę Vyriausybę. Viskas yra normalu“, – pridūrė S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Maža to, pažymėjo S. Skvernelis, „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.

„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo. Todėl ir baimės mažesnių opozicinių frakcijos yra, kad jos bus nustelbtos“, – sakė S. Skvernelis.

Naujausios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, atliktos Delfi užsakymu, buvęs Vyriausybės vadovas S. Skvernelis yra antrasis apklaustųjų pasirinkimas kaip tinkamiausias kandidatas užimti ministro pirmininko pareigas.

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas šioje apklausoje 34,2 procento, S. Skvernelio – 7,6 procento.

„Politikoje nėra nei amžinų draugų, nei priešų“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas Delfi teigė, kad šis S. Skvernelio sprendimas aiškiai rodo, kad jo siekis – opozicijos lyderio radimas.

„Jeigu politikas numato kitokią veiklą, tada reiškia, kad ta veikla jam atrodo logiškesnė. Iš informacijos, kuri mus pasiekė viešojoje erdvėje, manau, kad S. Skvernelis, kaip buvęs premjeras, su savo vadybine ir politine patirtimi, yra numatytas būti opozicijos lyderiu.

Bet jis negali juo automatiškai pasiskelbti, nes tam yra reikalingas tam tikras skaičius opozicijos atstovų pritariančių“, – svarstė politologas.

Kaip ir praėjusioje Seimo kadencijoje, šis postas būtų rotuojamas – skiriamas vis kitam opozicijos susitarimą pasirašiusių partijų atstovams, kalbėjo M. Jurkynas.

„Aš manau, kad S. Skvernelio funkcija yra logiškai jo paties planuojama kaip opozicijos lyderio“, – svarstė jis.

Ramūnas Karbauskis

Paklaustas, ar tai signalizuoja apie tam tikrus LVŽS lyderio R. Karbauskio ir S. Skvernelio nesutarimus, VDU politologas teigė, jog politikoje nėra nei amžinų priešų, nei draugų.

„Politikoje nėra amžinų draugų, nėra amžinų priešų, yra interesai ir veiklos. Be abejo, S. Skvernelis yra pakankamai populiarus politikas, atpažįstama figūra valstiečių rinkėjų gretose. Šitas jo matomumas ir didžiausias reitingas yra svarbus politinei partijai. Logiškai R. Karbauskiui buvęs premjeras S. Skvernelis yra svarbus politinis žaidėjas, kuris pritraukia dalį rinkėjų“, – pabrėžė jis.

Politologas M. Jurkynas, paklaustas ar verta buvusiam premjerui dabar burti naują frakciją Seime, priminė, kad bet atskilimai rinkėjų vertinami itin griežtai.

„Politinių partijų skilimo istorija yra negailestinga atskilusioms partijoms. (…) Joms rinkėjų verdiktas yra nepalankus. Tas skilimas turi labai didelius kaštus, o perspektyvas labai nedideles“, – priminė M. Jurkynas.

Delfi pašnekovas aiškino, jog šiuo metu tokie politiniai judesiai nebūtų naudingi niekam.

„Įsivaizduoju, kad bet kokie skilimai ar nesutarimai opozicijos didžiausiai frakcijai nebūtų į naudą. Jie lygiai taip pat gali skaičiuoti, kad vidiniai skilimai susilpnintų jų žinios, šešėlinės Vyriausybės reikšmę. Šiuo momentu jiems tai neapsimoka daryti“, – įžvalgomis dalijosi VDU politologas M. Jurkynas.

„Tik kartu būnant valstiečiai dar kažką reiškia“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius teigė, kad šiuo metu buvusiam premjerui S. Skverneliui nėra reikalinga pyktis su LVŽS lyderiu.

„Ką jam yra protinga daryti, tai susitarti su R. Karbauskiu. Bet nebūtinai tai, kas yra protinga bus daroma. S. Skvernelis ir anksčiau turėjo tokių primadonos momentų, kai užsiožiuodavo, pradėdavo trankyti durimis, grasinti R. Karbauskiui apie atskirą partiją. Dėl kažko nesusitarė, aišku“, – samprotavo jis.

V. Valentinavičius teigė, jog tikėti mandagiais S. Skvernelio nereikėtų, nes aiškiai dėl kažko buvo nesutarta.

„Gal nesusitarė dėl atlyginimo? Juk nepamirškime, kad R. Karbauskis yra žmogus, kuris S. Skverneliui mokėjo atlyginimą. Mes nežinome, kodėl jie susipyko. O tie mandagūs S. Skvernelio pasakymai mūsų neinformuoja apie tai, kas tarp jų iš tikrųjų įvyko“, – savo poziciją dėstė jis.

MRU politologas tikino, jog tik bendras S. Skvernelio ir R. Karbauskio darbas yra stabilios LVŽS pagrindas.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Aišku, kad politiškai jiems abiems reikia būti kartu, nes jie 4 metus buvo kartu, politinės aplinkybės vertė. Ir tik kartu būnant valstiečiai dar kažką reiškia. O būti atskirai jiems yra kelias į nebūtį. Manau, kad anksčiau ar vėliau, kaip ir praeityje būdavo, apsisuks ir sugrįš, susitars“, – prognozavo V. Valentinavičius.

Politologas teigė, kad buvęs Vyriausybės vadovas neturi pomėgio politikai.

„Jis yra grynas administratorius, komandinio darbo specialistas, kaip yra įpratęs policijoje, įpratęs nurodyti, komanduoti, o ne burti ir kalbėtis. Tai neįsivaizduoju, kaip jis gali sukurti savarankišką politinį judėjimą, partiją, jei tai nėra jam priskirtas darinys. Jis tiesiog nesupranta, kaip politika vyksta, jam tas neįdomu.

Ir parlamente jam nelabai įdomu, jo nematome. Jam yra įdomus tik rezultatas – valdžia jo rankose. O kai jo nematome, S. Skvernelio motyvacija kažką daryti pastebimai krenta“, – savo nuomonę Delfi dėstė V. Valentinavičius.

Atotrūkis didėja

Delfi primena, kad naujausioje „Spinter tyrimai“ apklausoje užfiksuota, kad valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) didina atotrūkį nuo LVŽS.

Sausio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, už TS–LKD balsuotų 18,9 procentų apklaustųjų, o už LVŽS – 11,2 procento.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Gruodžio duomenys buvo kiek palankesni LVŽS. Tada už TS–LKD balsą būtų atidavę 16,4 procento, o už LVŽS – 14,2 procento apklaustųjų.

LVŽS Seime turi didžiausią opozicijoje dirbančią frakciją, joje yra 32 Seimo nariai.