„Neturėtų stebinti“
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen pranešus, kad į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus siūlys advokato Vytauto Mizaro kandidatūrą, politinio lauko stebėtojai sukluso. Netruko pasigirsti ir didžiausios valdančiosios konservatorių frakcijos atstovų pasisakymai, kad šios kandidatūros jie nepalaikys.
Buvo teigiama, kad homoseksualų teises gynęs advokatas turėtų pats tapti politiku, o ne KT teisėju.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas laidoje pabrėžė, kad vertinti turėtų būti kandidato kompetencija.
„Taip pasielgėme ne mes, tai buvo Seimo pirmininkės sprendimas. Ji dar prieš savo sprendimą informavo mus kaip frakciją, galbūt pirmuosius informavo, bet tai yra jos sprendimas. Kas dėjosi jos galvoje, nežinau. Neaptarinėjome, kas kaip būtų, aptarėme mes drauge. Mes palaikome V. Mizaro kandidatūrą. Kitas dalykas – brandi politinė bendruomenė pirmiausia turėtų kalbėti apie kompetencijas, o dabar pasisuko kalba kaip kokioje nebrandžioje bendruomenėje. O ką jis gindavo? O, seksualines mažumas“, – pavyzdį pateikė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Parlamentaras kėlė klausimą, o kaip būtų vertinama žmogžudžius gynusio asmens kandidatūra.
„Kada tada kalbėtume? Juk advokato darbas yra toks, kad jis turi ginti ir žmogžudį, ir mažumas, ir daugumas, ir visus klientus. Man gaila, kad tik antrame plane yra kompetencijos“, – apgailestavo liberalas E. Gentvilas.
Politikas teigė, kad nesutarimas valdančiosios koalicijos frakcijos viduje neturėtų stebinti, jo buvo galima tikėtis.
„Žinant Seimo sudėtį ir vieną ir valdančiųjų frakcijos, tai neturėtų stebinti. Bet manau, kad civilizuotai bus priimami sprendimai, vyks slaptas balsavimas ir visko čia bus. Tikiuosi, kad V. Mizaras taps KT teisėju“, – tikėjosi E. Gentvilas.
„Sutarę nesutarti“
Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulienė tikino, kad nėra paslaptis, jog kai kuriais klausimais frakcijoje ir partijoje nuomonės išsiskiria.
„Mes turime apibūdinimą tokioms situacijoms – esame sutarę nesutarti. Bet bendrai paėmus, tikrai frakcijoje yra pakankamai tų žmonių, kurie vertina V. Mizaro gebėjimus profesinius, jo patirtį. Turėtų būti pirmoje vietoje tai. Manau, kad tikrai galėtume tapti brandesne visuomene, kur suprasdami visus skirtumus ieškotume ne skirčių, o sutarimo taškų“, – teigė konservatorė.
Ji teigė, kad asmeniškai šią kandidatūrą palaiko, o kandidatas V. Mizaras apsilankys frakcijos susitikime ir prisistatys.
„Čia yra daug laiko, 3 mėnesiai iki formalaus pateikimo Seime, tikrai yra daug laiko. Frakcijoje diskutuosime, o tada balsuosime pagal tai, kokį įspūdį sudarė vienas ar kitas kandidatas“, – sakė TS–LKD frakcijos seniūnė Seime.
Diskusijų net negali kilti
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad jų frakcija palaiko šią kandidatūrą.
„Kol kas bendradarbiavimas tarp valdančiųjų frakcijų, sakyčiau, yra labai konstruktyvus ir dalykiškas. Ir kalbama yra argumentų kalba, visi tie mano kolegų išvardinti argumentai pagal ką apskritai mes renkame KT teisėjus – yra kompetencija, profesionalumas, autoritetas teisininkų bendruomenėje ir sukaupta patirtis. Man atrodo, kad čia diskusijų net negali kilti dėl V. Mizaro kandidatūros“, – laidoje kalbėjo parlamentarė.
Ji tikėjosi, jog parlamentarai išgirs visus argumentus.
„Galiausiai rezultatas bus toks, kad bus įsiklausyta į dalykinius argumentus ir bus priimtas konstruktyvus sprendimas“, – tikėjosi I. Pakarklytė.
„Viešųjų ryšių lenktynės“
Laidoje taip pat buvo aptartas ir naujosios valdančiosios daugumos sudarytos Vyriausybės darbas kovojant su koronaviruso pandemija.
Daugelis politikos apžvalgininkų stebisi suaktyvėjusiu prezidento G. Nausėdos vaidmeniu.
Paklaustas, ar labiau padeda, ar labiau trukdo Vyriausybei šalies vadovas, liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas ironizavo, kad niekaip niekam neįtiksi.
„Girdžiu vis dažniau, kad prezidentas apskritai trukdo. Turiu omenyje, kaip prezidentas su ana Vyriausybe dirbant nerodė aktyvumo, buvo keliami klausimai, kodėl to aktyvumo jis nerodo. Tada prezidentas pradėjo būti aktyvesnis, tai dabar jau trukdo. Aš sakau, kad kiekvienai Vyriausybei būtų geriau, jei virš galvos nebūtų prezidento. Ir tuo labiau, aktyvaus prezidento“, – juokėsi jis.
E. Gentvilas sakė negalintis paskayti, ar prezidentas labiau trukdo, ar padeda, negali, nes nėra ministrų kabineto narys. Tačiau politikui užkliuvo pastebimos „viešųjų ryšių lenktynės“.
„Mano manymu, prezidentas derina su Vyriausybe (veiksmus, aut. p.), kartais vyksta tokios pastebimos viešųjų ryšių lenktynės. Bet ar tai reiškia, kad tai trukdymas? Nemanau. Jei prezidentas pradėtų kištis į sprendimus, vardinti, ką Vyriausybė turi padaryti, tai tada sakyčiau, kad trukdo. Paskutinis pasakymas buvo, kad dabar jau būtų galima švelninti karantiną, tai atsargi formuluotė. Ar ji gali trukdyti? Sakyčiau, kad bailių Vyriausybė tokį prezidento paskaymą priimtų kaip dekretą, nurodymą. Bet čia gi ne bailių Vyriausybė“, – laidoje pabrėžė Seimo narys.
Jis aiškino, jog prezidentas negali tylėti, tad išsako savo poziciją.
„Bet tai nėra bandymas perimti vykdomosios valdžios funkcijas krizės valdyme. Nemanau, kad trukdo, kiekvienas savaip galėtų vertinti tai“, – laidoje sakė jis.
Su šia pozicija sutiko ir konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
„Manau, kad įsitraukimas yra gerai. Manau, jog vykdomoji valdžia pakankamai gerai susitvarko su ta situacija, kuri yra. Natūralu, kad Prezidentūra turi teisę ir nori įsitraukti, tą ir daro. O visi kiti pasvarstymai, ar per daug, ar per mažai, čia jau skonio reikalas“, – sakė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis bene pirmasis pradėjo kelti klausimą, ar į Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimus turėtų vykti prezidentas. Galbūt tai premjerės I. Šimonytės pareiga?
„Į vienus susitikimus važiuodavo prezidentas, į kitas – premjeras. Tai įvairiausių tų būdų yra, jei žmonėms kyla klausimų, matyt, yra noras apie tai diskutuoti. Manau, kad yra visai normalu“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnė Seime R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
