Pats S. Skvernelis tikino, kad toks sprendimas – mandagus atsisakymas, nes, jo akimis, šešėlinis ministrų kabinetas turėtų būti formuojamas iš visų opozicinių jėgų.

Politologai vieningai sutarė, kad geriausius atsakymus, kodėl šešėliniu premjeru iš tiesų tapo ne S. Skvernelis, o R. Karbauskis, žino patys politikai. Tikrąsias priežastis taip pat atskleis ir laikas. Tačiau tokia šešėlinio ministrų kabineto sudėtis siunčia tam tikrus signalus apie galimus nesutarimus ar poslinkius partijos viduje.

Partijos viduje – giluminiai poslinkiai

„Toks faktas daugeliui gali būti netikėtas ir savotiškai sujaukiantis požiūrį į LVŽS. S. Skvernelis savo įvaizdžiu, gebėjimu komunikuoti, pritraukdavo nemažai gerbėjų ir palaikytojų. Manyčiau, kad vyksta giluminiai poslinkiai pačioje partijoje ir matysime, kaip viskas klostysis toliau“, – situaciją komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Profesorius neatmetė, kad LVŽS galėjo iškelti S. Skverneliui reikalavimą įstoti į partiją, o, šiam nesutikus, jis nebuvo paskirtas šešėliniu premjeru.

Ramūnas Karbauskis

„Nereiktų atmesti, kad S. Skverneliui buvo pasiūlyta stoti į partiją. Jis atsisakė. Šiuo atveju tai yra vienos partijos šešėlinė Vyriausybė, o rinkimus didžiąja dalimi laimi ne viena partija, o partijų koalicija, kuri ir formuoja Vyriausybę. Galbūt S. Skverneliui paliekamas šansas formuoti jungtinę Vyriausybę, jei rinkimus laimės valstiečiai ir jiems palankios politinės grupuotės“, – prognozavo politologas L. Bielinis.

Būtent tai, kad šešėlinė Vyriausybė yra vienos partijos, o ne visos opozicijos šešėlinė Vyriausybė, kaip pastebėjo L. Bielinio kolega, VDU profesorius, politologas Šarūnas Liekis ir sakė pats S. Skvernelis, gali būti itin reikšmingas momentas, vertinant jos vadovo pasirinkimą.

„Kokia yra tos šešėlinės Vyriausybės paskirtis – rodyti pirštu valdantiesiems, kas yra negerai. Šešėlinės Vyriausybės labai retais atvejais būna visos opozicijos, dažniausiai jos yra formuojamos iš vienos partijos“, – kalbėjo Š. Liekis.

Nepaisant to, šešėlinės Vyriausybės vadovo klausimas, pasak VDU profesoriaus L. Bielinio, išties gali sukelti nemenkas įtampas ar persistumdymus LVŽS partijos viduje.

„Norime to ar nenorime, tas faktas, kad S. Skvernelis nevadovauja šešėlinei Vyriausybei iš tikrųjų kelia daug klausimų. Kartu tai tikrai gali sukelti daug įtampų ir pačioje partijoje“, – sakė jis.

Svarstant apie galimas įtampas partijos viduje ir potencialius nesutarimus tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio, Š. Liekis paragino pažvelgti į bendrą šešėlinio ministrų kabineto sąrašą. Jis pateikė šešėlinio užsienio reikalų ministro Giedriaus Surplio pavyzdį, patikindamas, kad jis yra matomas kaip S. Skvernelio žmogus.

R. Karbauskio vadovaujamo valstiečių šešėlinio ministrų kabineto sudėtis:

Aplinkos ministrė: Ligita Girskienė
Energetikos ministras: Arvydas Nekrošius
Ekonomikos ir inovacijų ministras: Deividas Labanavičius
Finansų ministras: Valius Ąžuolas
Krašto apsaugos ministras: Dainius Gaižauskas
Kultūros ministrė: Aušrinė Norkienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministras: Tomas Tomilinas
Susisiekimo ministras: Arvydas Vaitkus
Sveikatos apsaugos ministras: Aurelijus Veryga
Švietimo, mokslo ir sporto ministras: Eugenijus Jovaiša
Teisingumo ministrė: Agnė Širinskienė
Užsienio reikalų ministras: Giedrius Surplys
Vidaus reikalų ministrė: Guoda Burokienė
Žemės ūkio ministras: Kęstutis Mažeika

Pasiskirstė pozicijomis?

Viešojoje erdvėje sklido kalbos, kad S. Skvernelis, atradus sutarimą su kitomis opozicinėmis frakcijomis, turėtų tapti opozicijos lyderiu. Pasigirdo ir kita versija: kol sutarimo tarp opozicinių frakcijų rasti nepavyksta, LVŽS savo frakcijoje turint 32 parlamentarus, trūksta vos poros Seimo narių, kad valstiečiai galėtų teikti savo kandidatą – tai yra S. Skvernelį – į opozicijos lyderio postą.

Dėl šios priežasties, anot VDU profesoriaus Š. Liekio, galimas ir postų pasidalijimo scenarijus.

Saulius Skvernelis

„Galbūt mes matome pasiskirstymą vaidmenimis: S. Skvernelis bus opozicijos lyderis, o R. Karbauskis – šešėlinės Vyriausybės vadovas. Tokia versija tikrai galima“, – tikino Š. Liekis.

L. Bielinis tokią galimybę įvertino kritiškai.

„Tai, kad S. Skvernelis laukia ar tikisi opozicijos lyderio vietos, yra normalu. Bet šitie du dalykai vienas kitam netrukdo, jis gali eiti ir tas, ir tas pareigas vienu metu“, – pastebėjo L. Bielinis.

Š. Liekis: viskas priklauso nuo ilgalaikės strategijos

Š. Liekis akcentavo, kad pernelyg sureikšminti šešėlinio ministrų kabineto ir jo svarbos nereikėtų. Jo teigimu, dabar politikai pradeda galvoti apie artėjančius rinkimus ir tai yra kur kas svarbiau nei šešėlinis ministrų kabinetas.

„Viskas priklauso nuo strategijos – kokią strategiją LVŽS dėliojasi. Gali būti, kad remiamasi ir ta logika, jog dabar eksploatuoti S. Skvernelio neverta, nes jis bus labai reikalingas ir svarbus po poros metų, artėjant kitiems Seimo rinkimams.

Šešėlinės Vyriausybės tikslas yra užsiimti tam tikra tikrosios Vyriausybės kritika. Tikėtina, kad S. Skvernelis gali tapti matomesnis ir svarbesnis vėliau. Viskas, kas daroma, dabar jau daroma dėl kitų rinkimų“, – aiškino politologas.