Tačiau Vyriausybės vadovė sako nereikalaujanti permainų.

Pasak jos, EVT svarsto gana daug klausimų, kurie yra priskirti vykdomajai valdžiai ir „daug tų susitarimų vėliau turi būti įgyvendinami Vyriausybės lygmeniu“, tačiau pati nežada siekti keisti Lietuvoje nusistovėjusios tradicijos.

„Akivaizdu, kad Vyriausybei tos diskusijos yra labai aktualios, ypatingai tos, kurios yra susijusios su vakcinavimu, su vakcinų tiekimu. Tikrai asmeninės kažkokios didelės ambicijos būtinai sėdėti aplink vadovų tarybos stalą aš neturiu, bet manau, kad yra ne viena tokia tema, kai Vyriausybės dalyvavimas tiesiog būtų praktiškesnis dėl svarstomų klausimų turinio“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad EVT yra svarstomi ir klausimai, kurie pagal susiformavusią tradiciją ir Konstituciją yra prezidento prerogatyva, yra tokių, kuriuos prezidentas sprendžia kartu su Vyriausybe, bet yra ir tik Vyriausybės lygmens sprendimų.

„Nėra mano prerogatyva situaciją keisti ar kažkoks reikalavimas situaciją keisti, manau, kad visą laiką reikia dirbti taip, kaip geriausia yra Lietuvai“, – pabrėžė ji.

Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.

Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.

Prezidento G. Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.

Jos teigimu, šis klausimas po Seimo rinkimų pradėtas kelti dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų, o dabartinė tvarka „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.