Laisvės frakcijos seniūnė: sprendimus reikėtų daryti nacionaliniu lygmeniu
Kaip portalui sakė Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, pagrindinis judėjimo tarp savivaldybių ribojimo efektas buvo šventiniu laikotarpiu. Vis dėlto, pažymėjo parlamentarė, jeigu būtų grįžtama prie svarstymų atlaisvinti karantino režimą kai kuriose savivaldybėse, judėjimo ribojimai turėtų likti.
„Šių ribojimų didžiausia prasmė ir tikslingumas buvo tuo šventiniu laikotarpiu, kai jie tikrai buvo labai reikalingi ir, ko gero, netgi būtini. Dabar jo tokio smarkaus nebėra, tačiau, jeigu būtų svarstomas toks dalykas kaip atskirų savivaldybių atvėrimas, tai jie nelabai gali būti atšaukti, nes atsiras žmonių, kurie į gretimas savivaldybę važiuotų atlikti tam tikros paslaugos“, – Delfi sakė I. Pakarklytė.
Pasak jos, priimant sprendimus dėl karantino atlaisvinimo, nereikėtų šalies skirstyti pagal regionus, nepaisant to, kad kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija ženkliai geresnė, nei kitose.
Laisvės frakcijos vadovės teigimu, geriau būtų nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimus, įvertinus veiklų rūšių rizikingumą.
„Net ir dabar turime tai, kad kažkokiu būdu žmonės važiuoja ir nebūtinai visada laikosi (karantino – aut.p.), tai čia būtų dar didesnė paskata jo nesilaikyti. Kitas dalykas, tai pagalvokime apie tuos verslus – jei gretimoje savivaldybėje gali tas pats meistras teikti paslaugas, o šalia jau negali, tai atsiranda neteisybės momentas. Dėl to saugiai, kai yra vienas klientas ir vienas paslaugos teikėjas arba pardavėjas, tai visoje Lietuvoje tą galima pradėti po truputį daryti“, – pažymėjo I. Pakarklytė.
Kalbėdama apie švietimą, frakcijos seniūnė teigė, kad šioje vietoje gelbsti kitą savaitę prasidedančios moksleivių atostogos, per kurias reikėtų atlikti planuojamus eksperimentus.
„Aš žinau, kad bus vykdomi testiniai projektai. Tame pačiame Vilniaus mieste vienoje mokykloje (Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje – aut.p.) bus daromas pilotinis projektas, tai reikėtų sulaukti rezultatų ir pasižiūrėti, kaip tai atrodo“, – sakė I. Pakarklytė.
Pasak jos, prioritetas turėtų būti teikiamas pradinukų grįžimui mokytis į klases.
„Šiuolaikiniai abiturientai tikrai ir nuotoliniu būdu, ir visomis technologijomis puikiai moka naudotis – gali gauti didžiąją dalį to, ką gaudavo mokykloje. Aišku, tiesioginio kontakto nėra ir išvis nėjimas į mokyklą yra didžiausias psichologinis dalykas mokiniui. Norisi pabendrauti su bendraamžiais, klasiokais, bet sakyčiau, kad pirma turėtų grįžti pradinukai“, – teigė frakcijos seniūnė.
Sysas: apribojimai nėra adekvatūs esamai situacijai
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad taikomi judėjimo apribojimai yra „neadekvatūs esamai situacijai“.
„Aš tikrai nematau didelės problemos – jei lietuvaičiai ir juda, tai tik prie jūros. Uždarykime privažiavimą prie jūros ir viskas. Jei kažkas nuvažiuos paslidinėt ant Asvejos ežero arba į mišką, tai tikrai nuo to susirgimų nepadidės, nes visgi susirgimai atsiranda ten, kur koncentruojasi daugiau žmonių vienoje vietoje. (…) Tokiu oru aš nelabai žinau, kad kas nors burtųsi laukuose ar rajono centre“, – pastebėjo A. Sysas.
Šiuo metu savivaldybių rizikos lygmuo yra nustatomas vertinant susirgimų savivaldybėje skaičių 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
A. Syso teigimu, regioninėse savivaldybėse dažnai gyventojų skaičius yra „popierinis“ – realiai gyvenančiųjų teritorijoje yra mažiau, dėl to, pasak jo, reikėtų keisti situacijos įvertinimo metodiką.
Jo nuomone, padarius tai, atverti daugiau verslo veiklos rūšių epidemiologiškai geresnes situacijas turinčiose savivaldybėse būtų galima.
„Dabar traukos centrai yra didieji prekybos centrai. Kadangi muziejai, teatrai uždaryti, tai visa kultūra susikoncentruoja prie kasininkės. Aišku, galima spėlioti, bet, jei dar būtų vasara... O čia sninga, pūsto, tai šeimininkas gero šuns į lauką neišleidžia. Nežinau, ar pats šeimininkas judėtų kur nors“, – juokavo LSDP frakcijos seniūnas.
Kalbėdamas apie situaciją švietimo sektoriuje, A. Sysas pažymėjo, kad moksleiviams reikalingas kontaktinis mokymas ir, pradėjus skiepyti pedagogus, į klases pirmiausia galėtų grįžti pradinukai.
„Pirmiausia, matyt, pradinukai, bet kadangi iki egzaminų lieka nedaug, tai antra grupė turėtų būti abiturientai. Čia, aišku, susiduriame su vakcinacija – jei mus pasieks vakcinos ir būtų galima paskiepyti mokytojus, kurie dirba su šiomis grupėmis, tai nematau čia jokios didelės blogybės. Mes darome „meškos paslaugą“ šiems jauniems žmonėms ir visai visuomenei, nes kokie sudėti pagrindai švietime, tą mes turėsime keletą dešimtmečių į priekį“, – teigė frakcijos seniūnas.
Liberalai siūlo daugiau galių ir atsakomybės suteikti savivaldybėms
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad išlaikyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus reikia, tačiau į situaciją jis siūlė žiūrėti kūrybiškiau.
„Pasisakau, kad būtų ir toliau kontroliuojamas judėjimas tarp savivaldybių, tačiau aplink didmiesčius, kur labai daug žmonių ir jie nelabai telpa miestų ribose, reikėtų galvoti apie priemiestinių rajonų atvėrimo galimybę. Juk virusas ypatingai sparčiai plinta ten, kur yra didelis žmonių tankis. Jis yra didžiausias didmiesčiuose“, – akcentavo politikas.
Jis pateikė pavyzdžius, kad judėjimas didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse galėtų būti atvertas. Taip pat kaip galimą alternatyvą jis pateikė Vokietijos pavyzdį – galima būtų, kaip teigė E. Gentvilas, nustatyti, kad judėjimas būtų leidžiamas 20 kilometrų spindulių nuo savivaldybės teritorijos ribos.
Pasak jo, kūrybiškai į situaciją verčia pažiūrėti ir atskirų savivaldybių iššūkiai – šalia Klaipėdos esančiai slidinėjimo trasai leista atnaujinti veiklą, tačiau ji yra rajono ribose.
„Ta trasa iš rajono gyventojų nieko iš esmės neuždirbs, ten paprastai būdavo klaipėdiečiai. Kadangi registracija tik internetu, tai policijai nebūtų jokios problemos sustabdžius žmogų paklausti, kur jis važiuoja. Yra trys variantai – arba darbas Klaipėdos rajone, arba nuosavybė ten ir štai trečias variantas: aš turiu elektroninę registraciją į slidinėjimo trasą. Maloniai prašom – bet toks variantas neleidžiamas, nes tai nėra pagrindas kirsti miesto ribą“, – atkreipė dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
E. Gentvilo teigimu, tokių iššūkių centrinė valdžia dažnai nežino, dėl to daugiau galių apsispręsti būtų galima suteikti savivaldybėms, tačiau kartu priskiriant joms ir atsakomybę už priimtus sprendimus.
„Mes galėtume galvoti, kad ne vien centrinė šalies valdžia turi nuspręsti, kokia kirpykla, kokia parduotuvė dirbs. Turi būti kriterijus – pavyzdžiui, A lygis – minimalus užkrato paplitimas ir savivaldybė tegul pati priima sprendimą, kas gali savivaldybės ribose dirbti. Kartu prisiimti visą politinę atsakomybę – kitaip sakant, šiek tiek nuimti politinės atsakomybės nuo centrinės valdžios, decentralizuoti“, – pažymėjo Seimo narys.
Kalbėdamas apie švietimo sritį, politikas teigė, kad situaciją geriausiai išmano platų vaizdą ir daug elementų įvertinti galintys ekspertai, tačiau išreiškė nuomonę, kad pirmiausia turėtų būti į mokyklas leista grįžti abiturientams.
„Manau, kad abiturientams, nes jie nebeturės galimybės, jų nepaliksi antriems metams, jie šiemet turi pasiruošti. Ko šiemet negaus, to nebeprigaudys, o koks antrokas kitais metais gali pasivyti. Tačiau toliau aš turiu susilaikyti nuo komentarų, tai jau yra dideli srautai ir mano samprotavimai, kad vienas klientas ir vienas kirpėjas – tiek aš dar suprantu, o kai trisdešimt vaikų, dideli srautai, turi čia pasisakyti epidemiologai“, – pažymėjo E. Gentvilas.
LVŽS siūlo atsisakyti judėjimo ribojimų, pritaria galių suteikimui savivaldai
Savo ruožtu didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pažymėjo, kad „valstiečiai“ prieš kelias savaites buvo išplatinę pandemijos valdymo planą, įvertinę savo patirtį per pirmąjį karantiną.
Pasak jos, judėjimo ribojimai šiuo metu nebėra tikslingi.
„Tikrai manome, kad tai yra tikslinga tik tada, kai būna šventės – buvo Kalėdos, Nauji metai, tai pritarėme, bet toliau tikrai nematome tikslo riboti judėjimą tarp savivaldybių, nes gaunasi tarsi imitacija – Lietuvą suskirstome, sergamumas savivaldybėse nebėra toks didelis. Manau, kad yra perteklinis tas ribojimas“, – Delfi sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.
A. Norkienė taip pat atkreipė dėmesį, kad judėjimo ribojimai prieštarauja valstybės sienų politikai: skristi ir grįžti iš įvairių šalių galima, tačiau judėti valstybės viduje – ne.
Jos teigimu, būtų logiška nuspręsti, kad savivaldybės, kuriose situacija yra geresnė, galėtų atverti daugiau verslo rūšių. A. Norkienė pažymėjo, kad mažesnėse savivaldybėse situaciją vietiniai mato geriau.
„Aš pati esu iš regiono, aš matau, kad vietos valdžia tikrai yra įsigilinę, jaučia tą pulsą ir tuos žmones. (…) Tik suteikime žmonėms galimybę, pasakykime sąlygas, kokių jie turi laikytis – tikrai jie tų sąlygų laikysis, mes tą puikiai išmokome per pirmą karantiną. Su tuo dabar reikia gyventi, išlaikant visas saugumo priemones“, – kalbėjo parlamentarė.
Paklausta, ar tokiu būdu neatsivertų premjerės įvardinti „traukos centrai“, A. Norkienė teigė, kad reikėtų vertinti žmonių sąmoningumą.
„Aš manau, kad vis tik didžioji dalis piliečių yra sąmoningi ir supranta atsakomybę. Tikrai be reikalo nevažiuos į kažkokį centrą pasivaikščioti. Jei yra būtinybė nusipirkti kažkokį daiktą, jei tai galima padaryti saugiai, nemanau, kad bus didesnė grėsmė nei dideliame prekybos centre, kur visi suvažiuoja ir buriuojasi“, – sakė A. Norkienė.
Seimo narė taip pat pažymėjo, kad labai svarbu laipsniškai atverti ir švietimo sektorių.
„Vaikai yra mūsų ateitis, dabar jau geras pusmetis, kaip jie yra uždaryti, tai čia mums gresia ir kitomis problemomis. Mokyklos privalo atsiverti, bet aš matau pasistūmėjimą, nes pradeda vakcinuoti mokytojus – tai tikrai atveria galimybes. Vasarį, nuo 15 dienos dar yra mokinių atostogos, tai manau, kad realu, jog po jų pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Tuo pačiu metu abiturientų ir pradinukų taip pat nėra toks skaičius, kad nebūtų įmanoma pirmumo tvarka paskiepyti mokytojų“, – akcentavo LVŽS frakcijos seniūnė, kartu pažymėjusi, kad valstiečiai siūlo šiemet apskritai atsisakyti brandos egzaminų.
Konservatorių frakcijos seniūnė: tikiuosi, kad į atlaisvinimus „nenersime stačia galva“
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tuo tarpu sakė, kad pandemijos valdymo klausimais reikėtų pasitikėti ekspertais, kurie mato platų iššūkių vaizdą ir supranta problematiką.
„Aš manau, kad pirmiausia reikia kliautis rekomendacijomis tų žmonių, kurie turi visą vaizdą, patirtį ir istorinį vertinimą, kalbant apie metų laikotarpį, kai gyvename panašiomis aplinkybėmis. Aš pasikliaunu mokslo žmonėmis, ekspertų taryba ir Vyriausybe, kuri prisiima politinę atsakomybę“, – portalui sakė konservatorių frakcijos lyderė.
Pasak jos, karantino „uždarymas“ turi neigiamą pusę, tačiau labai svarbu į atlaisvinimus „nenerti stačia galva“.
„Reikia turbūt apeliuoti į žmonių susitelkimą, kad kai bus kažkokie atlaisvinimai, nenertume stačia galva ir atsakingai žiūrėtume į situaciją“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Paklausta, ar atskiros savivaldybės galėtų priimti papildomus sprendimus dėl verslų veiklos atnaujinimo, politikė teigė, kad pandemiją valdant centralizuotai, matomas visas situacijos „paveikslas“.
Ji taip pat pažymėjo, kad suteikus apsisprendimo laisvę savivaldai, įvertinti atsakomybę būtų sunku.
„Aš suprantu, kad yra didelis noras, ir man nėra lengva, matau savo šeimos narius bei aplinkinius, visi mes tų pavyzdžių aplink save matome – kiek daug jėgų kainuoja šie suvaržymai. Hipotetinė situacija – jei atlaisvinus vienoje ar kitoje savivaldybėje, labai kyla užsikrėtusiųjų skaičiai, jie negali būti gydomi mažoje savivaldybėje, ir važiuoja į centrus. Tai mes kaip įvertiname atsakomybės ribas? Man atrodo, kad čia yra sudėtingas klausimas. Suprantu lūkestį ir norą, bet atsargumas šiuo atveju, man atrodo, yra svarbesnis dėmuo“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kalbėti apie švietimo sektoriaus atlaisvinimą, anot TS-LKD frakcijos seniūnės, bus galima artimiausiu metu pradėjus skiepyti pedagogus didesnėmis apimtimis.
„Skiepijant švietimo darbuotojus – tokiu būdu mes galėtume grįžti greičiau į normalumą. Ar abiturientai, ar pradinukai, čia sunku atsakyti, bet pats principas, kad šis sektorius turi kaip įmanoma greičiau ir saugiai sugrįžti į savo vėžes, tai yra ne tik fizinės sveikatos dalykai, bet ir klausimai, susiję su psichologija ir daugybe kitų aspektų“, – akcentavo politikė.
„Visi laukiame nesimatę su artimaisiais porą mėnesių, visi turi reikalų, bet didžiausias iššūkis – kai įvyks tie atlaisvėjimai, tai nerti stačia galva yra didžiausia rizika. Svarbu, kad žmonės išgirstų, jog pandemija niekur nepasitraukė ir, deja, dabar tokia realybė – turime į viską atsargiau ir atsakingiau žiūrėti“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jukna: judėjimo ribojimų atlaisvinimą būtų galima pradėti nuo žiedinių savivaldybių
Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna antrino „valstiečių“ frakcijos vadovei, kad iki šiol taikomi judėjimo tarp savivaldybių ribojimai yra pertekliniai.
„Būtų racionaliausia jau dabar atlaisvinti žiedines savivaldybes ir tada, žiūrint pagal susirgimų skaičių savivaldybėse, reikėtų pagal šviesoforo principą atlaisvinti judėjimą tarp (žiedinių – aut.p.) savivaldybių. Kur labai problematiška arba matomos didelės epidemiologinės rizikos, tada reikėtų spręsti apie ribojimus dar kurį laiką“, – Delfi sakė V. Jukna.
Pasak jo, papildomi veiklų atlaisvinimai galėtų būti daromi atskirose, gerose epidemiologinėse situacijose esančiose savivaldybėse.
„Buvo komentuojama, jog bus daroma nacionaliniu mastu, kad nesudarytume papildomų traukos centrų. (…) Tačiau pagrindinių paslaugų ir kai kurių smulkių verslų atidarymas planuojamas pirmadienį, tai jau jokių traukos centrų papildomų nelabai ir sukurtume, manau, tose savivaldybėse“, – pažymėjo darbiečių frakcijos seniūnas.
Pasak V. Juknos, moksleivių grįžimas į mokyklas turėtų būti laipsniškas.
„Visų pirma pradinukus reikėtų grąžinti. Jei tendencijos toliau bus tokios, tai po to atostogų galėtų iškart taip būti, po truputį pereinant į kitas grupes. Vėlgi galima būtų pasižiūrėti kuriose savivaldybėse situacija yra geresnė nei vidutinė pagal tą patį šviesoforo principą – ten būtų galima galvoti apie spartesnį mokinių sugrįžimą į mokyklas“, – teigė V. Jukna.
Jo teigimu, savivaldybės galėtų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, atlaisvinant verslą ir švietimo sektorių.
„Įvertinant visas rizikas, užtikrinant testavimo apimtis, atsekamumą, rizikos valdymą, reikėtų tą procesą spartinti. (...) Galima duoti daugiau laisvių deleguojant atsakomybę, ypač toms savivaldybėms, kur situacija geresnė“, – pridūrė V. Jukna.
Trečiadienį Vyriausybė turės ne tik patvirtinti laipsniško taikomų karantino ribojimų atlaisvinimo strategiją, bet žadama ir laisvinti karantino sąlygas itin mažų nebūtinųjų prekių parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų.
Taip pat grožio paslaugas bus galima teikti užtikrinant, kad vienam klientui tektų bent 20 kvadratinių metrų ploto, arba aptarnaujant tik vieną asmenį. Kartu reikės užtikrinti kitus saugumo reikalavimus, darbuotojams rekomenduojama testuotis.
Trečiadienį taip pat žadama siūlyti leisti ir sporto treniruotes lauke vienam asmeniui.
