„Mano žiniomis, dabar vakcinų gamintojų, kurie siekia patvirtinimo, yra skaičiuojama šimtais. Net jeigu didelė jų dalis nesugebėtų pereiti tyrimų ir registruotis sėkmingai, vis tiek rinkoje bus apsčiai vakcinų“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.

„Mes tikrai turėsime kur kas platesnį pasirinkimą nei turime dabar“, – pridūrė jis.

Jis teigė palaikantis premjerės Ingridos Šimonytės poziciją, kad Lietuva nepirks rusiškos „Sputnik“ vakcinos, net jeigu ją patvirtins Europos vaistų agentūra.

„Palaikau premjerės poziciją, kad „Sputnik“ saulės iš Maskvos vežti nereikėtų ir tikrai, man rodos, kad čia yra ir geostrateginis Lietuvos apsisprendimas pirkti vakcinas, nes jos yra perkamos mūsų mokesčių mokėtojų pinigais iš valstybių, kurios vertybiškai mums yra artimos“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes turbūt nenorime mokėti pinigų gamintojui, kuris po to per biudžetą už tuos pačius pinigus pirks amuniciją, kuri gali būti panaudojama, sakykime, Rytų Ukrainoje“, – sakė jis.

G. Landsbergis tikino, kad Lietuva apsisprendusi pirkti vakciną tik iš „transatlantinį kriterijų“ atitinkančių gamintojų.

Prezidento vyriausioji patarėja diplomatiniais klausimais Asta Skaisgirytė spaudos konferencijoje sakė, kad šalies vadovo pozicija sutampa su premjerės.

„Apie tai, kad Lietuva galėtų pirkti rusišką vakciną, tokios kalbos netgi nėra“, – teigė A. Skaisgirytė.

Europoje pastaruoju metu įsibėgėja diskusijos dėl galimybės naudoti kiniškas ir rusiškas vakcinas.

Vengrija pirmoji ES patvirtino Rusijos ir Kinijos vakcinas, nelaukdama bendro sprendimo, Čekijos premjeras pranešė, kad svarsto tokią galimybę.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai sako, kad rusiškos ir kiniškos vakcinos galėtų būti naudojamos, jei jas patvirtins Europos vaistų agentūra.

Daugelis Vakarų šalių rusišką vakciną ilgą laiką vertino skeptiškai, bet nuotaikas iš dalies pakeitė šį mėnesį prestižiniame britų medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodė straipsnis, kuriame sakoma, kad vakcinos „Sputnik“ veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 siekia 91,6 procento.

Landsbergis: sankcijų patvirtinimas Rusijai būtų geras atsakas į J. Borrellio vizitą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.

„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.

„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.

Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.

„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.