„Aš manau, kad dabar labai netinkamas laikas vykti į Maskvą“, – taip dar ketvirtadienį „Radio Free Europe/Radio Liberty“ komentuodamas tuomet tik būsimąjį portalui ES įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio vizitą į Maskvą sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo ir kelių kitų ES šalių diplomatijos vadovų perspėjimai, kad Kremlius gali pasinaudoti šiuo vizitu grubiuoju būdu neliko išgirsti.
Vietoje to, J. Borrelis viską darė pagal Vakaruose įprastas, civilizuotas ir visiems gerai žinomas žaidimo taisykles: nuosaikus, netgi draugiškas tonas, deklaruotas pozityvus kelionės tikslas, tačiau kartu, bent jau iš ES pusės žiūrint, subalansuota žinutė – kartu su optimizmo gaidomis ir švelni kritika Kremliui dėl jo kritiko Aleksejaus Navalno sulaikymo, ES deklaruojamų principų pabrėžimas. O gerai nuotaikai – priešvizitinis „išskirtinis interviu“.
Ilgametę patirtį turintis ir su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu gerai pažįstamas ispanų diplomatas J. Borelis atrodė nusiteikęs optimistiškai. Atsisakyti neigiamos retorikos būtų gera sąžiningo ir atviro dialogo tarp Bendrijos ir Rusijos pradžia, o abi pusės turėtų išlaikyti atvirus bendravimo kanalus – tai paties J. Borrelio žodžiai Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ prieš vizitą. Vos atvykęs į Maskvą J. Borrelis turėjo suprasti patekęs į spąstus. S. Lavrovas, pasitelkęs Kremliaus ruporus, žemino ne tik patį ES diplomatijos vadovą, bet ir visą ES, o desertui – Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatų išvarymas.
Šlapiu skuduru per veidą gavęs J. Borrelis jau sulaukė raginimų trauktis, pats apgailestavo – tiesa, ne dėl savo neapdairumo, o dėl Kremliaus elgesio, galiausiai sugriežtino toną ir pranešė apie ES ir Rusijos santykių kryžkelę bei platėjantį išsiskyrimą.
Bet visa tai – tik žodžiai. Ir nors tiesiogiai Rusijos pažemintos šalys atsakė tuo pačiu – Lenkija, Vokietija ir Švedija išsiuntė iš savo šalių po tris rusų diplomatus, akivaizdu, kad pažemintai ES teliko laižytis žaizdas ir eilinį kartą reaguoti, nors galėjo būti visai kitaip. Anot „Delfi“ pašnekovų – ir turėtų būti kitaip: ES nebegali organizacija, kuri priversta tik reaguoti į Kremliaus išsišokimus.
Už nepasiruošimą – pelnyta pamoka
Būtent reakcijos pirmiausiai reikalauta, o galiausiai ir sulaukta iš ES į A. Navalndo sulaikymą, parodomąjį teismą bei protestų Rusijoje numalšinimą: ES kaip valstybių Bendrija, o ir atskiros jos šalys „griežtai smerkė Rusiją“, reikalavo „nedelsiant paleisti A. Navalną“ ir kitaip tradiciniais diplomatiniais pareiškimais reiškė gilų susirūpinimą bei dėmesį tam, kas vyksta Rusijoje.
Bet tai nėra nei strategija, nei, kritikų teigimu, adekvati veiksmų seka, kuri galėtų daryti įspūdį ar poveikį Kremliui. O paties J. Borrelio skubiai suplanuotas vizitas, anot ekspertų, buvo prastai suplanuotas ir neatsitiktinai tapo proga Maskvai paspęsti spąstus – ES ir konkrečiai pats J. Borrelis tiesiog palengvino užduotį.
„Reikėjo įvertinti tai, kad J. Borrelis buvo nepasiruošęs: buvo neaiškus vizito tikslas ir prasmė. Iš oficialių pranešimų tikrai nebuvo aišku, ką jis nori perduoti Maskvoje. Juo labiau, kad buvo perspėjimų iš anksto dėl šio vizito, kad jis gali būti rizikingas, kad šiuo metu vykti į Maksvą reikštų pritarimą tam, ką daro Kremlius. Todėl vizitas be stiprios žinutės galėjo atrodė, kaip savotiškas nuolankumo ženklas“, – pažymėjo Vilniaus universiteto profesorius, politologas Tomas Janeliūnas.
Europarlamentaras Andrius Kubilius teigė, kad Maskva pasinaudojo proga ir pasiuntė aiškią žinią visai ES ir Vakarams.
„Reikia prisiminti, kad prieš pat J. Borrelio vizitą buvo ESBO pirmininkaujančios Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde vizitas Maskvoje ir ji gavo tokią pat pamoką.
Tai prisimenant lietuvišką patarlę „nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“ išvada yra paprasta: nereikia turėti jokių iliuzijų dėl Putino režimo. Šią pamoką ne kartą kartojome ir gerai, kad jos sulaukė ES diplomatijos vadovas“, – pažymėjo A. Kubilius.
Vertingos Lietuvos pamokos
T. Janeliūno manymu, rezultatas galėjo būti netikėtas nebent J. Borreliui, bet ne tokį Rusijos elgesį gerai pažįstančioms kaimynėms, pavyzdžiui, Lietuvai, kuri ne kartą matė ir pati patyrė Kremliaus agresyvų elgesį.
„Mums, kurie matė, kaip Kremlius elgiasi su nuolankiais ar nuosaikiais Europos politikais, tai tikrai nėra netikėta. ES diplomatų išsiuntimas – vienas grubiausių ženklų, nukreiptas prieš visą ES ir demonstravimas, kad visos tos sankcijos yra juokingos“, – pabrėžė T. Janeliūnas, pažymėjęs, kad J. Borrelis tėra visos ES politikos Rusijos atžvilgiu simptomas, o ne priežastis.
„Tai nėra pirmas vizitas, kai taip baigiasi, tai atspindi ES neryžtingumą platesniu lygiu. Daugelis ES politikų, ypač kairesnių yra linkę numoti ranka į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ar kritinius veiksmus, pavyzdžiui, vykdomus nuodijimus, juk tai ne pirmas atvejis. Bet tai nekeičia principo, kad vis tiek reikia palaikyti dialogą su Rusiją, kalbėtis civilizuotai“, – teigė ekspertas, pažymėjęs, kad šios pamokos dauguma ES politikų vis dar nesuprato, o kai kurie ir spjauna į moralę, kai skaičiuojami konkretūs galimi sankcijų ar kitokių baudžiamųjų priemonių Rusijai nuostoliai.
„Rusija ilgą laiką verslo ryšiais pririšinėjo Europą ir kūrė platų tiek verslo, tiek politikų tinklą, kur žmonės buvo maitinami kontraktais, parama ir kitais maloniais dalykais, kurių nėra lengva atsisakyti..
Kita vertus Vakarai nėra taip smarkiai nukentėję nuo Rusijos veiksmų, kiek mes: jiems tai būdavo erzinantis kaimynas, su kuriuo nėra malonu bendrauti ir tiek. ES nėra apsisprendusi, kiek ji gali prisiimti kaštų, kokią žalą keičiant savo politiką iš esmės gali patirti.
Mes tuos kaštus esame patyrę: yra tekę nutraukti verslo santykius ar perorientuoti ekonomiką, mes su tuo esame susidūrę ir mums tai tapo priimtina, o ES tokios patirties nėra.
Todėl apie tai reikia kalbėti ir ES, kuri turi skaičuoti tuos kaštus ir kuo greičiau, žinant, kad tai kainuos“, – pažymėjo T. Janeliūnas. Po 1999 ir 2008 metų ekonominių krizių, o ypač po 2014-ųjų ES sankcijų Rusijai Lietuva palaipsniui tapo vis mažiau priklausoma nuo Rusijos.
Ir nors į šią valstybę Lietuva vis dar eksportuoja daugiausiai, mažėjanti priklausomybė nuo Rusijos rinkos parodė, jog dramatiškos prognozės apie „antirusiškos retorikos pasekmes – žlugsiančią Lietuvos ekonomiką“ nepasitvirtino, o dalis verslų sugebėjo persiorientuoti.
Tuo metu, A. Kubiliaus manymu, dabar reikia žiūrėti į ateitį, ypač artėjant Dūmos rinkimams, kai V. Putinas, A. Kubiliaus teigimu, seks Aliaksandro Lukašenkos pėdomis ir bandys pavogti rinkimus. Tai nebūtų netikėtas ar pirmas atvejis Rusijoje, tačiau šį kartą, A. Kubiliaus manymu, ES ne tik turi, bet ir gali tam ruoštis ir iš esmės peržiūrėti santykius su Rusija.
„Kovo pabaigoje posėdžiaus ES Vadovų taryba, bus EP ataskaita, kurią man tenka pradėti rengti, todėl raginčiau susikoncentruoti į tos politikos peržiūrą ir aiškiai apibrėžti, kaip ta kitokia politika turėtų atrodyti, ką daryti trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais“, – siūlė A. Kubilius. Jo manymu, ES ir bendrai Vakarai turi laikytis aiškaus demokratijos principo ir pagalvoti iš anksto ne tik apie reagavimą sankcijomis, bet ir apie ilgalaikius ir prevencinius sulaikymo mechanizmus.
„Vakaruose iki šiol netikėta, kad Rusija gali būti kitokia ir manyta, kad reikia prisitaikyti prie tokios Rusijos su Putinu, kokia ji yra. Netikėta, kad Rusija gali transformuotis į demokratiją, reikia neturėti naivių vilčių.
O mes kovojame prieš tokį požiūrį ir siekiame įrodyti, kad Rusija gali būti demokratinė. Visos demokratijos iki šiol neturi realių instrumentų, kuriais galėtų pakeisti autokratų brutalų veikimą, todėl kai kuriose sostinėse rankos kovot už demokratiją nepakyla.
Tai yra iššūkis ir Lietuvai, nes kartais susidaro įspūdis, kad ir Lietuva netiki galinti pakeisti Vakarų požiūrį į tai, kokios strategijos reikia Rusijos atžvilgiu, apsiribojama artimiausio laikotarpio veiksmais – jei Putinas nuodija Navalną ar sodina į kalėjimą, sakome, kad reikia sankcijų, bet nebandome pažvelgti į dešimtmečio perspektyvą, į tai, kokie procesai gali vykti posovietinėje erdvėje, nebandome pažiūrėti kokia Vakarų politika gali keisti procesus Rusijoje, nebandome nei patys pateikti strateginių krypčių, nei lipdyti koalicijas Vakaruose, tai čia yra uždavinys ir mums. Aš matau, ką Lietuva galėtų daryti“, – neslėpė A. Kubilius.
„Esu ne kartą sakęs, kad ES turi išmokti strateginės atsakomybės už artimiausią regioną. Per paskutinį pusmetį EP priėmė 2 rezoliucijas siejamas su A. Navalno suėmimu ir apnuodijimu. Nežinau ar dėl mūsų raginimo, ar tiesiog jau pribrendo, bet ES Vadovų taryba kovo pabaigoje bent jau pradės strateginės peržiūros svarstymus“, – apie artėjančias permainas pridūrė jis.
