Sergamumo slenksčiai scenarijuose
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo teigė, kad atskiri karantino scenarijai yra padalinti į rėžius pagal sergamumo rodiklį – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkantį atvejų skaičių bei teigiamą atliekamų tyrimų dalį.
Premjerė teigė, jog karantino švelninimo plane yra keli rėžiai kiekvienam karantino scenarijui.
„Scenarijai yra ir dabar gana aiškūs, tos stambios grupės, spalvomis. Tai buvo paskelbta nuo pat pirmųjų dienų, kai ekspertai pateikė savo įžvalgas. Tie rodikliai turi slenksčius ir rėžius. Šiuo metu mes esame rėžyje tarp 200–500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, tai yra raudonas scenarijus, judame link jo vidurio“, – apie dabartinę epidemiologinę situaciją kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Tam, kad nebūtų labai staigių pokyčių, plane ši spalva sudalinta į kelis subsektorius, scenarijus B – į du“, – planą pristatė I. Šimonytė.
Ji teigė, kad atlaisvinimai yra skirstomi pagal veiklos sritis: namų ūkių susitikimai, sveikatos priežiūros veikla, sveikatinimo paslaugų organizavimas, ugdymas, neformalus švietimas ir švietimo pagalba, maitinimo įstaigų veikla, prekyba, paslaugų teikimas, žmonių judėjimas šalies viduje, susibūrimai, kultūrinė veikla, sporto bei laisvalaikio renginiai, kaukių dėvėjimo reguliavimas, socialinių paslaugų įstaigų veikla, įkalinimo įstaigų veikla, užsieniečių registracijos įstaigų veikla, sienų kontrolė ir užsieniečių atvykimo reguliavimas.
Ko tikėtis švietimo bendruomenei?
Apie tam tikrus karantino laisvinimus žinių turėtų sulaukti ir ugdymo įstaigos, pirmadienį sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
„Švietimo bendruomenė gali tikėtis žinių per artimiausias kelias savaites. Labai norime išbandyti plataus masto testavimą mokyklose, tos žinios pirmiausia pasiektų pradinukus, vėliau – ir abiturientus“, – sakė ji.
Visgi, tam bus reikalingas ir specialus testavimas.
„Dabar vyksta diskusijos apie specialų testavimą, kurį galėtume atlikti mokyklų kolektyvuose, ten išbandyti. Manau, kad tai būtų labai didelis gyvenimo palengvinimas, kad mokykla galėtų pradėti veikti normaliai, kontaktiniu ar bent jau mišriu būdu“, – teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad po moksleivių žiemos atostogų, kurios vyks nuo vasario 15 iki 19 dienos, bus galima kalbėti apie konkrečius žingsnius.
„Kadangi kitą savaitę yra moksleivių atostogos, tai, manau, kad po moksleivių atostogų jau konkrečiai galėsime kalbėti apie konkrečius žingsnius ir konkrečias ugdymo įstaigas“, – taip pat akcentavo ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienienė praėjusią savaitę žadėjo, kad abiturientai mišriu būdu mokytis galėtų jau nuo kovo 1 dienos.
„Planuojame, kad abiturientai galės sugrįžti ir mokytis mišriu būdu, jeigu sergamumo rodiklis bus mažiau nei 150 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, ir teigiamų testų dalis ne daugiau kaip 5 proc. Siūlau, kad abiturientai į mokyklas sugrįžtų nuo kovo 1 dienos“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.
Tikimasi, kad gerėjant epidemiologinei situacijai į ugdymo įstaigas mišriu būdu mokytis galės grįžti ir kitų klasių moksleiviai.
Prie kaukių teks priprasti
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog kol kas nurodymas dėvėti apsaugines veido kaukes nebus švelninamas. Vis dėlto ministras neatmeta galimybės, kad artimiausiomis savaitėmis, vertinant epidemiologinę situaciją, prie diskusijos dėl kaukių dėvėjimo taisyklių pakeitimų gali būti grįžtama.
Pasak jo, apsauginių kaukių dėvėjimo tema buvo diskutuota ir su ekspertais.
„Yra nuomonių įvairovė. Šiuo metu, pagal mūsų numatomą ribojimų keitimo planą, kol kas numatyta, kad būtų neprivaloma atvirose erdvėse tik kai turėtume scenarijų A – kai atvejų skaičius būtų mažiau nei 25 (100 tūkst. gyventojų per 14 dienų – aut. p.)“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
Jo teigimu, pagrindinis argumentas, kodėl išlieka nurodymas dėvėti apsaugines kaukes visur viešose vietose yra tas, kad kaukės yra pakankamai pigi apsaugos priemonė ir pakankamai efektyvi.
„Kainos ir kokybės santykis yra geras, bet tas mūsų gyvenimas priemonių svarstymo bus vis intensyvesnis. Tuo pačiu neatmetu galimybės, kad, kai mes matysime, kaip keičiasi skaičių dinamika, tai tiek dėl šios priemonės, tiek dėl kitų priemonių diskusijos gali sugrįžti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad, vertinant dabartinę situaciją, pokyčių greitu metu dėl kaukių dėvėjimo nenumatoma.
„Pats šviežiausias sprendimas – kad jos vis tik dar turėtų būti iki scenarijaus A“, – pridūrė A. Dulkys.
Namų ūkių kontaktai
Premjerė I. Šimonytė pirmadienį teigė, jog šiuo metu yra kalbama tik apie tuos karantino atlaisvinimus, kurie nedidina žmonių mobilumo ir kontaktų skaičiaus.
Taigi, nereikėtų tikėtis greito leidimo susitikti keliems namų ūkiams, kai tai nėra socialinio palaikymo burbulo išimtys.
Dviejų namų ūkių pastovūs susitikimai gali būti leidžiami tik karantino scenarijuje B. Ekspertai jį įvardijo taip: kai 100 tūkst. gyventojų tenka per 14 dienų tenka nuo 50 iki 100 atvejų, o teigiamų tyrimų dalis nesiekia 4 procentų.
Statistikos departamento duomenimis, antradienį bendras sergamumas Lietuvoje yra 339 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų tyrimų dalis – 8,2 procento.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, viešose vietose būriavimasis ribojamas iki 2 asmenų.
Dviejų lygių karantinas
Kaip žiniasklaidai po pirmadienį vykusio Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Vyriausybei taip pat bus siūloma priimti sprendimus dėl dviejų lygių karantino, nacionalinio ir savivaldos, kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu leisti daugiau atlaisvinimų. Pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse galima būtų svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje. Ši išimtis nebūtų pritaikyta abiturientams, siekiant vienodų sąlygų laikant egzaminus, paskutiniųjų klasių moksleiviams kontaktinis mokymas būtų taikomas visos šalies mastu. Kiekvienas atlaisvinimas bus svarstomas atskirai, jam turės pritarti Vyriausybė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen savaitgalį feisbuke rašė, jog karantinas švelninamas galėtų būti 4 šalies savivaldybėse: Rietave, Jurbarke, Kalvarijoje ar Birštone.
A. Bilotaitė teigė, kad jei karantinas bus švelninamas atskirose savivaldybėse, turės ir toliau galioti judėjimo ribojimai.
„Šitame plane yra aiškiai pasakyta, kad mes kalbame apie atskirus karantino planus atskiroms savivaldybėms, kuriose situacija yra geresnė. Bet tokiu atveju yra viena sąlyga – Lietuvoje tuo metu turi būti užtikrinami ribojimai tarp savivaldybių“, – po VESK posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.
Kada laisvinimai pasieks kultūros sektorių?
Prieš daugiau nei savaitę kultūros ministras Simonas Kairys taip pat pateikė preliminarias datas, kada galėtų būti atvertos muziejų, galerijų durys lankytojams, taip pat leidžiami kultūros renginiai.
Kai bus 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pasak kultūros ministro, „turės galimybę atsidaryti muziejai, galerijos, kitos parodinės erdvės. Atsiras galimybė kultūros renginiams, neišlipant iš automobilio“.
Tuo metu taip pat dar turėtų galioti nurodymai dėl ne daugiau būriavimosi.
„Taip pat jau galime kalbėti apie kino teatrų atsidarymą, traktuojant juos ne kaip renginius, o kaip paslaugą, o tam bus bendri specialūs reikalavimai – 10 kv.m. vienam paslaugos gavėjui ir pan. 50 atvejų/100 tūkst. gyventojų: leidžiami renginiai uždarose vietose 50 žmonių, lauke – 100.
Ministerija siekia dvigubai didesnių skaičių, bet kol kas lieka taip. 25 atvejai/100 tūkst. gyventojų: leidžiami renginiai uždarose vietose 100 žmonių, lauke – 200. Ministerija siekia dvigubai didesnių skaičių, bet kol kas lieka taip“, – prieš daugiau nei savaitę teigė S. Kairys.
Kas bus sprendžiama trečiadienį?
Trečiadienį Vyriausybė turės ne tik patvirtinti laipsniško taikomų karantino ribojimų atlaisvinimo strategiją, bet ir žadama laisvinti karantino sąlygas itin mažų nebūtinųjų prekių parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų. Taip pat grožio paslaugas bus galima teikti užtikrinant, kad vienam klientui tektų bent 20 kvadratinių metrų ploto, arba aptarnaujant tik vieną asmenį. Taip pat reikės užtikrinti kitus saugumo reikalavimus, testavimą.
Trečiadienį taip pat žadama siūlyti leisti ir sporto treniruotes lauke vienam asmeniui.
„Pasiūlysime apsispręsti ir dėl treniruočių lauke, kai yra vienas klientas ir vienas treneris. Tai irgi yra tam tikra paslauga, tik veikia dar saugesnėmis aplinkybėmis, nes veikia lauke“, – Vyriausybės pasitarime pirmadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Delfi primena, kad karantinas Lietuvoje tęsiasi nuo lapkričio 7 dienos, nuo gruodžio 16 dienos pradėtos taikyti griežtos priemonės. Karantinas pratęstas iki vasario 28 dienos.
