„Mūsų šalyje šis klausimas dar kartą apnuogino atstovavimo EVT problemą ir tuo pačiu metu klausimą dėl valdžios pasidalinimo šalyje. Pagal konstitucinę šalies doktriną, klausimo kaip ir neturėtų būti – ES klausimai yra šalies narės vidaus klausimai, nes ES priimame ne kaip užsienio politiką, o kaip savo vidaus politikos tęsinį“, – spaudos konferencijos pradžioje atkreipė dėmesį M. Maldeikis.

Pasak jo, kilę iššūkiai vakcinacijos politikoje dar kartą privertė diskutuoti, kas atsakys už šios politikos vykdymą šalyje.

„Kas galų gale pas mus šalyje atsakys už vakcinacijos politiką? Kokia situacija vyks su vakcinacija šalyje ir kas už tai atsakys? Be abejo, tai bus sveikatos apsaugos ministras ir ministrė pirmininkė, tačiau klausimą dėl to EVT kelia, sprendžia ir sprendimus priima prezidentas. Tai keistas valdžių pasidalijimo principas, kai sprendimus priima viena valdžios šaka, o atsakomybę neš kita“, – pažymėjo politikas.

M. Maldeikis taip pat atkreipė ir į prezidento vaidmenį EVT, kai yra priimama Daugiametė finansinė perspektyva.

„Mes turime situacija, kai Vyriausybė ir Seimas priima biudžetą, kuriuo vadovaujasi (...) ir tuo pačiu turime trečdalį šalies biudžeto, dėl kurio balsuoja šalies prezidentas. Gana keista situacija, sakyčiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Matas Maldeikis

Jo teigimu, EVT prezidentas Lietuvos interesams galėtų atstovauti užsienio politikos srityje.

M. Maldeikis paaiškino, kad tradicija, kai šalies vadovas vyksta į EVT, susidarė dėl „asmenybių stiprumų“ dar buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metu, kai premjeru buvo Andrius Kubilius.

„Ši tradicija liko ir prie kitų ministrų pirmininkų, tačiau, mano nuomone, tai ne tiek teisės, bet nusistovėjęs bajoriškų laikų lygio klausimas, kai viena valdžios institucija perleidžia savo kompetencijas kitai, tiesiog susėdę prie stalo ir susitarę. Tai nėra geriausias pavyzdys to, kaip mes turėtume tvarkytis valstybėje“, – akcentavo M. Maldeikis.

Jo teigimu, EVT prezidentas Lietuvos interesams galėtų atstovauti užsienio politikos srityje, tačiau dėl to reikia susitarti.

„Tikiu tiek prezidento, tiek ministrės pirmininkės gera valia ir įsitraukimu į klausimų sprendimą. Šioje fazėje aš tikiu jų susitarimu“, – teigė M. Maldeikis.

Auštrevičius: iškeltas pagrįstas klausimas

Apie Lietuvoje nusistovėjusią tradiciją kalbėjo ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jo teigimu, ignoruoti tokių sprendimų negalima, tačiau kelti klausimus, pasak jo, reikia.

„Ar tai yra geriausias (modelis – aut.p.)? – Mes pagrįstai galime kelti daug klausimų, nes šio modelio, veikiančio Lietuvoje, įtvirtinimas vyko dar Rolando Pakso laikais. Jam būnant trumpai valdžioje, tas laikotarpis sutapo, kai jo komanda reiškė dideles ambicijas, norą, interesą perimti daugiau europinės politikos tvarkymo į savo rankas. Vėliau šis dalykas tęsėsi jau prie Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės ir šiuo metu“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Pasak europarlamentaro, ES politinėje „virtuvėje“ yra daug sričių, kurios išimtinai yra vyriausybių atsakomybė.

„Tos politikos – ar tai būtų žemės ūkis, ar transportas, ar eurozonos politika – tampa mūsų vidaus politikos dalimi. Tai yra mažiausiu būdu susiję su užsienio politika. Mes galime kelti klausimą, kokiai vykdomosios valdžios institucijai Lietuvoje priskirti europinės politikos koordinavimą – ar tai turėtų būti Užsienio reikalų ministerija, ar ministro pirmininko kanceliarija, kai kuriose valstybėse matome vicepremjero instituciją“, – pažymėjo P. Auštrevičius.

Dėl to, akcentavo europarlamentaras, Lietuva turi apsibrėžti, kam priskiria ES politiką.

„Manau, kad grįžimas prie geresnio europinės politikos koordinavimo Lietuvoje yra reikalingas dalykas. Kalbu ne vien apie tos politikos kūrimą arba dalyvavimą jos kūrime, bet ir apie demokratinę kontrolę“, – teigė europarlamentaras.

Jis pasakojo, kad prezidentai vėliau „neatsiskaito“ Seimui už sprendimus EVT – atsiunčia papasakoti parlamentarams apie įvykius EVT savo patarėjus.

„Nieko prieš juos neturiu, bet manau, kad taip mes prarandame tų sprendimų priėmimo aplinkybes, nesuprasdami jų iki galo, nesugebėdami galbūt gauti visos informacijos ir padaryti atitinkamas išvadas. Iškeltas klausimas, manau, yra visiškai pagrįstas, aš neįžvelgiu kažkokių kėslų politikavime“, – sakė P. Auštrevičius.

Andriukaitis: praktiką reikėtų keisti ir atsakomybėmis dalintis

Spaudos konferencijoje dalyvavęs buvęs Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis pažymėjo, kad prezidentas, pagal Konstituciją, kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką ir daro metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką, o Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą bei turi išimtines kompetencijas.

Jis kalbėjo, kad ES politikoje yra daug sričių, kurios, pagal šalies Konstituciją, yra vykdomosios valdžios atsakomybė.

„Tai, kad Europos vyriausybių ir valstybių vadovų taryboje šis punktas aiškiai išreiškia akcentą, kad ne tik premjeras gali dalyvauti, bet, kai jam reikia, jis gali pasitelkti ir ministrą, (…) akivaizdžiai suponuoja Vyriausybės prioritetus Europos valstybių ir vyriausybių vadovų tarybos sudėtyje“, – cituodamas ES sutartį kalbėjo V. Andriukaitis.

Vytenis Andriukaitis

Pasak jo, vėliau Vyriausybės atstovai apie EVT priimtus sprendimus informuoja Seimą.

„Man visiškai aišku, kad ten, kur yra vidaus politikos klausimai, kurie išplaukia iš Lietuvos Konstitucijos ir ES Lisabonos sutarties, pagrindinė kompetencija yra premjero ir jis gali pasitelkti ministrą, o ten, kur, pagal Lietuvos Konstituciją, prezidentas sprendžia užsienio politikos klausimus, tai (…) užsienio politikos, gynybos ir saugumo aspektais galėtų dalyvauti ir Respublikos prezidentas, bet didžioji atsakomybės našta (…) tenka Vyriausybei“, – pabrėžė buvęs eurokomisaras, pasiūlęs šiuo metu įsitvirtinusią praktiką keisti.

Sinkevičius: prezidentas turi teisę dalyvauti EVT, nepriklausomai nuo klausimo

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius pažymėjo, kad ES teisė griežtai nereglamentuoja, kas šalims narėms turi atstovauti EVT, o šiuo metu 4 valstybių – Prancūzijos, Rumunijos, Kipro ir Lietuvos prezidentai atstovauja savo valstybėms.

Jis atkreipė dėmesį, kad prezidentas yra valstybės vadovas, vykdantis užsienio politiką, tačiau tikslaus paaiškinimo apie konkrečius šalies vadovo ir Vyriausybės įgaliojimus nėra.

Profesoriaus nuomone, dėl to prezidento užsienio politikos vykdymą galima suprasti labai plačiai.

„Man atrodo, kad esminis dalykas yra, jog Konstitucija nenumato, kad Seimas, Vyriausybė ar kuris nors kitas subjektais savo priimtais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti užsienio politikos klausimus pačia plačiąja prasme“, – komentuodamas Konstituciją pažymėjo MRU profesorius.

Vytautas Sinkevičius

V. Sinkevičius taip pat akcentavo, kad prezidentas negali nusišalinti nuo užsienio politikos vykdymo.

„Todėl aš manyčiau, kad iš Konstitucijos kyla, jog prezidentas turi konstitucinę teisę dalyvauti visose EVT posėdžiuose, nepaisant, kokie klausimai nagrinėjami ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta ar apribota įstatymais ir kitais teisės aktais. Tai dera su EVT paskirtimi – juk pagrindinė funkcija yra nustatyti bendrą ES politikos kryptį ir prioritetus. Vadovų taryba nepriima teisės aktų“, – aiškino V. Sinkevičius.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog šaliai atstovauti gali tik šalies vadovas.

„Ministras pirmininkas turi tokią teisę, bet jis dalyvauti ten gali tik tuo atveju, jei ten dalyvauti nepageidautų Respublikos prezidentas. Būtent prezidento apsisprendimas nedalyvauti tam tikruose posėdžiuose turėtų lemti, kas juose dalyvaus – jis ar ministras pirmininkas“, – teigė V. Sinkevičius.

Dėl to, profesoriaus manymu, bandymai apriboti prezidento teisę dalyvauti EVT posėdžiuose prieštarautų Konstitucijai, todėl, anot jo, jei norima tikslingesnio atstovavimo šaliai, to reikėtų siekti politiniu susitarimu.

„Čia mes turime kalbėti ne apie kažkokį teisinį reguliavimą, suvaržymą, apribojimus, bet apie politinius susitarimus, politinės kultūros, tradicijos puoselėjimą, užsienio politikos vieningumą. Konstitucija nedraudžia važiuoti prezidentui kartu su premjeru ar ministrais“, – sakė profesorius, pridūręs, kad reikia ieškoti kompromiso ir pamažinti „norą demonstruoti politinę įtaką“.

Januška: prezidentas galėtų premjerei pasiūlyti dalintis dalyvavimą EVT posėdžiuose

Toliau kalbėjęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs V. Adamkaus patarėjas Albinas Januška sakė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei šiuo klausimu reikėtų susitarti.

„Negali būti taip, kad prezidentas yra vienas, jo išimtinė kompetencija yra užsienio politika, o Vyriausybė lieka nuošalyje. Tuo labiau, kad URM yra Vyriausybės, o ne prezidentūros dalis ir nėra vien prezidentūros aptarnavimo institucija“, – kalbėjo A. Januška.

Pasak jo, užsienio politikos kartais nereikia suprasti labai plačiai, nes tuomet atsiranda vietos interpretacijoms. Pavyzdžiui, kalbant apie vakcinavimo politiką.

A. Januška pabrėžė, kad atstovavimo EVT klausimą būtina diskutuoti.

„Šiandien pasigirdo diskusijos apie tai, kad mums nereikia apie tai diskutuoti, nes prezidentas supyks. Nesuprantu, kaip mes gyvenome dešimt metų? (…) Nedaug politinių partijų domisi užsienio politika, tai taip ir buvo tuose dešimt metų. Jei mes toliau tą tęsime ir bijosime net diskutuoti... (…) Tai yra vertas klausimas, esminis, konstitucinis, Europos, mūsų vidaus klausimas“, – pabrėžė signataras.

Albinas Januška


Jis neslėpė tikėjęsis, kad prezidentas Gitanas Nausėda pats pasiūlys premjerei Ingridai Šimonytei pasidalinti dalyvavimą EVT.

„Geriausia būtų, kad jie patys susitartų, prezidentas pasiūlytų važiuoti į tam tikras EVT kartu arba atskirai. Buvo ir kartu – pamenu, kai Lenkijos prezidentas ir Lenkijos premjeras kartu važiuodavo, nebūdavo jokių problemų. Yra sprendimai, prezidentas galėtų pats pasiūlyti, kaip išspręsti tuos dalykus, o ne, remdamasis savo patarėjais aiškinti, kad jis yra vykdomoji valdžia, todėl turi teisę dalyvauti“, – kalbėjo A. Januška.

Pasak jo, jei problema neišsispręs, Seimas turėtų imtis iniciatyvos. Taip pat, jo nuomone, šiuo klausimu galėtų pasisakyti ir Konstitucinis Teismas.

Viešai vėl prasidėjusi diskusija, kas turėtų atstovauti valstybei EVT posėdžiuose, iškėlė abejonių, ar nusistovėjusios praktikos keitimas nepakurstytų įtampos tarp valdančiųjų ir prezidentūros.

Pati premjerė Ingrida Šimonytė dar lapkričio viduryje paklausta, ar inicijuos atstovavimo EVT pokytį, tikino, kad tai kol kas nėra jos prioritetas.

„Dabar taip yra ir tikrai artimiausiu aš nematau priežasties, kodėl mes čia turėtume skubėti ką nors keisti“, – tuo metu sakė ji.