Nors nubrėžtas paklaidos ribas viršija tik pokyčiai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinime, tačiau naujausi apklausos duomenys išryškina didėjantį atotrūkį tarp politinių partijų palaikymo bei atskleidžia naujosios Vyriausybės atstovų, o kartu ir jų veiklos vertinimo tendencijas.
Remiantis sausio 18-27 dienomis atlikta apklausa, politinių partijų reitingų lentelės aukščiausioje pozicijoje tvirtai stovi ir savo poziciją stiprina rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS – LKD). Tuo tarpu opozicijoje po spalį vykusių parlamento rinkimų likusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nors išlieka antroje reitingų lentelės vietoje, tačiau pamažu praranda rinkėjų palaikymą.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Didėja atotrūkis tarp konservatorių ir valstiečių
Jeigu Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, juos laimėtų valdančioji partija TS – LKD, rodo naujausia „Spinter tyrimai“ apklausa. Lyginant su paskutiniuoju praėjusių metų mėnesiu, konservatorių palaikymas ūgtelėjo 2,1 procento. Gruodį šią politinę jėgą palaikė 16,8 procentai. Sausį parama padidėjo iki 18,9 procentų. Rugsėjį TS – LKD sulaukė 14,5 procentų rinkėjų palaikymo.
Didžiausios opozicinės valstiečių partijos palaikymas per pastarąjį mėnesį smuktelėjo 3 procentais, tačiau toks sumažėjimas neperžengė paklaidos ribų. Už šią partiją sausį balsuotų 11,2 procentai apklaustųjų. Jei rinkimai būtų vykę gruodžio mėnesį, palaikymo LVŽS būtų sulaukusi iš 14,2 procentų apklausos dalyvių. Rugsėjį LVŽS parėmė 14,1 procentas apklaustųjų.
Trečiojoje partijų lentelės pozicijoje, kaip ir gruodį, rikiuojasi Liberalų sąjūdis. Šios partijos palaikymas beveik nepakito: gruodį Liberalų sąjūdį palaikė 8,7 procentai apklaustų, sausį – 8,8 procentai.
Ketvirtoje lentelės vietoje – Laisvės partija. Laisvės partijos palaikymas nežymiai, tai yra 0,2 procento, sumažėjo: gruodį ją palaikė 8,4 procentai apklausos dalyvių, o sausį – 8,2 procentai.
Penktąją vietą užima Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri sausį aplenkė penktąją vietą paskutinį praėjusių metų mėnesį užėmusią Darbo partiją. Per pastarąjį mėnesį LSDP palaikymas labai nežymiai ūgtelėjo nuo 5,6 procentų gruodį iki 5,9 procentų sausį.
Tuo tarpu Darbo partija, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, neperžengtų 5 procentų barjero ir į Seimą nepatektų. Šios partijos palaikymas sumažėjo 1,6 procentais. Gruodį darbiečius palaikė 5,8 procentai apklaustųjų. Sausį palaikymas smuktelėjo iki 4,2 procentų.
Nestipriai smuktelėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA – KŠS) pozicija. Gruodį LLRA – KŠS palaikė 3,3 procentai apklaustųjų, sausį šis skaičius sumažėjo ir siekė 2,9 procentus.
Už kitą partiją balsavę būtų 9,5 procentai apklaustųjų, nebalsuotų 13 procentų, nežinojo arba neatsakė į klausimą 17,4 procentai respondentų.
Mažiau nei 2 procentus surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Didėjantis skirtumas ir tebesitęsiantis „medaus mėnuo“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis patikino, kad tam tikri svyravimai partijų palaikyme yra natūralus dalykas. Akcentuoti, pasak M. Jastramskio, žvelgiant į partijų išsidėstymą ir paklaidos ribas, vertėtų skirtumą tarp partijų, kuris nuo rugsėjo tikrai yra padidėjęs.
„Tendencija yra ta, kad valstiečių ir konservatorių partijos rugsėjį pagal reitingus buvo apylygės. Žiūrint į skirtumą tarp jų, dabar jis išsišakojo gana aiškiai. Tėvynės sąjunga paskutinėje apklausoje, net ir atsižvelgus į paklaidą, yra pirma partija reitinguose, o valstiečiai užima antrą vietą“, – tikino jis.
Naujausi reitingai, VU TSPMI politologo teigimu, taip pat atspindi ir „medaus mėnesio“ efektą, fiksuojamą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Šis efektas labiausiai paremtas tuo, kad nauja valdžia gerai vertinama ne dėl savo darbų, bet dėl to, kad dalis žmonių yra nepatenkinti tuo, kas buvo daroma prieš tai. Todėl naujai valdžiai yra duodamas pasitikėjimo kreditas. „Medaus mėnesio“ efektas, anot M. Jastramskio, paaiškina ir dabartines valstiečių pozicijas.
„Žmonės problemas valstybėje, pavyzdžiui, atsakomybę už karantiną, suverčia prieš tai buvusiai valdžiai. Tyrimai ir kitose valstybėse rodo, kad nauja valdžia turi pasitikėjimo kreditą. Tai kol kas atsakomybė tenka buvusiai valdžiai, bet tai gana greitai gali baigtis“, – aiškino jis.
Kiek tokia situacija tęsis ir ar ji baigsis bei kada baigsis, kaip patikino VU TSPMI politologas, priklauso ne tik nuo Vyriausybės veiklos, bet ir nuo aplinkybių.
„Priklauso nuo to, kokia yra pasiūla. Situacija, kuri yra dabar, ji gali išsilaikyti labai ilgai, jeigu karantino priemonės bus švelninamos ir koronaviruso situacija palaipsniui gerės. Kol nėra ryškesnių skandalų, kol Lietuvoje su karantinu tvarkomasi, kol ekonominė situacija neprastėja, prielaidų pokyčiui nematau, bet kelių metų perspektyvoje normalu ir tikėtina, kad valdančiųjų reitingas mažėja“, – detalizavo jis.
Valdantiesiems padeda valstiečių neveiklumas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis komentuodamas naujausius reitingus pripažino, kad išties TS – LKD atveju fiksuojamas augimas. Šioje vietoje tam tikrą vaidmenį, anot jo, suvaidina ir LVŽS politinis veikimas bei matomumo sumažėjimas.
„Valstiečių kritimą siečiau su matomumu: žadėta šešėlinė Vyriausybė nieko nedaro, jos nesimato, aktyvumas nedidelis, pats Ramūnas Karbauskis nėra matomas, o po pasitraukimo iš Seimo jis nėra siejamas su partija“, – sakė Š. Liekis.
M. Jastramskio teigimu, pernelyg sureikšminti šešėlinės Vyriausybės nereikėtų.
„Šešėlinė Vyriausybė įdomi ekspertams, patiems politikams, bet visuomenei tai nėra labai aktualu“, – teigė jis.
Tuo tarpu VDU profesorius atkreipė dėmesį, kad rimtą signalą siunčia gana didelis procentas apklausos dalyvių, teigiančių, kad nėra apsisprendę, balsuotų už kitą partiją ar nedalyvautų rinkimuose.
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 9,5 procentai respondentų neitų į rinkimus. 13 procentų tikino nebalsuosiantys, o 17,4 procentai neatsakė arba nežino.
„Krenta į akis nemažas procentas tų, kurie nežino arba balsuotų už kitą partiją. Tai sudaro beveik 40 procentų. Tai yra žmonės, kurie ignoruoja sisteminius dalykus ir balsuoja už tuos, kurių reitingų lentelėje nėra. Tai potencialus sisteminiais dalykais nepatenkinto elektorato skaičius. Politinei sistemai dėl šitų 40 procentų reiktų susirūpinti. Jei įvyktų konsolidacija populistinių radikalių dešiniųjų partijų, jie galėtų labai sėkmingai pasirodyti rinkimuose“, – pastebėjo politologas Š. Liekis.
Vyriausybės vertinimas – nei teigiamas, nei neigiamas
Kaip atskleidė „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai, neigiamas ir teigiamas naujosios I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės vertinimas yra apylygis. Teigiamai ministrų kabinetą įvertino 9 procentai apklaustųjų, greičiau teigiamai – 33,4 procentai. Tad iš viso labiau teigiamai nei neigiamai Vyriausybę įvertino 42,4 procentai apklausos dalyvių.
Veiklą prieš ketverius metus pradėjus S. Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei, jos vertinimas buvo gana panašus. 2017 m. kovo mėnesį, teigiamai apie premjero S. Skvernelio ministrų kabineto darbą atsiliepė 7,8 procentai respondentų, greičiau teigiamai – 32,9 procentai. Viso palankus vertinimas siekė 40,7 procentus.
I. Šimonytės ministrų kabinetą sausio mėnesį neigiamai įvertino 12,4 procentai respondentų. Greičiau neigiamai apie jį atsiliepė 29,8 procentai apklaustųjų. Susumavus šiuos du rodiklius, labiau neigiamai apie Vyriausybę astiliepė 42,2 procentai.
15,4 procentai apklausos dalyvių į šį klausimą neatsakė.
Dėl Vyriausybės vertinimo pozicijos išsiskyrė
Kalbinti pašnekovai Vyriausybės vertinimą apibūdino skirtingai: pasak M. Jastramskio, ministrų kabineto vertinimas atspindi parlamentinį balansą, tuo tarpu Š. Liekis pabrėžė, kad esami skaičiai atskleidžia gana neigiamą Vyriausybės vertinimą.
„Ministrų kabineto vertinimas atspindi parlamentinį balansą ir pasidalijimą valstybėje. Nėra taip, kad ši Vyriausybė staiga perėmė labai daug simpatikų iš kitų partijų ar iš tų, kuriems apskritai Lietuvoje nepatinka nei viena partija.
Palankus Vyriausybės vertinimas daugmaž yra lygus rinkėjų skaičiui, kurie palaiko valdančiają koaliciją sudarančias partijas – TS – LKD, Laisvės partiją ir Liberalų sąjūdį“, – teigė VU TSPMI politologas.
VDU profesorius prie neigiamai ar greičiau neigiamai Vyriausybę vertinančių respondentų paragino pridėti ir 15,4 procentus apklaustųjų, kurie nežino arba neatsakė.
„Pakankamai nedaug žmonių palankiai vertina Vyriausybę. Greičiau teigiamai žymi labiau neapsisprendusią grupę. Teigiamai vertina tik nedidelė 9 procentų žmonių grupė.
Daugiau nei pusė yra nusistačiusi labiau neigiamai. 9 procentai vertinančių teigiamai yra mažiau nei konservatorių elektoratas. Jei įskaitome ir tuos, kurie nežino ar yra neapsisprendę, matome, kad labiau neigiamai vertina beveik 60 procentų“, – detalizavo jis.
Tokiu atveju, anot Š. Liekio, matome, kad daugiau nei pusė apklaustųjų Vyriausybę vis tik vertina labiau neigiamai.
Profesorius patikino, kad apie esamo palaikymo priežastis galima kalbėti tik labai spekuliatyviai. „Akivaizdu, kad veikia reputaciniai dalykai. Kartu tai žmonės, neturintys tokio lygio viešojoje sektoriaus patirties, jie nėra to darę. Jei opozicija imtų veikti aktyviai, galima tikėtis ir tam tikrų pokyčių“, – sakė jis.
Premjerė išlaiko savo pozicijas
Gruodį savo reitingą, lyginant su rugsėju, padvigubinusi premjerė, sausį patyrė rinkėjų pasitikėjimo mažėjimą, kuris siekė 2,4 procentus. Sausio mėnesį ją kaip tinkamiausią kandidatę vadovauti Vyriausybei pasirinko 34,2 procentai apklaustųjų. Gruodį šis rodiklis siekė 36,6 procentus, rugsėjį – 17 procentų.
Antroje vietoje liko buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Sausį jį kaip geriausią kandidatą premjero postui įvardijo 7,6 procentai respondentų, gruodį šis skaičius buvo 8,9 procentai.
Trečiojoje vietoje – savo pozicijas pagerinusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Sausį tinkamiausia premjere ją matė 6,5 procentai apklaustųjų, gruodį – 2,7 procentai. Šios politikės palaikymas per pastarąjį mėnesį ūgtelėjo 3,8 procentais.
Ketvirtojoje pozicijoje rikiuojasi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurią kaip tinkamiausią kandidatę vadovauti Vyriausybei įvardijo 2,9 procentai apklausos dalyvių. Gruodį ji sulaukė 1,7 procentų palaikymo.
Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį premjero kėdėje sausį matytų 2,5 procentai respondentų. Šio politiko palaikymas neženkliai ūgtelėjo – gruodį jį palaikė 1,9 procentai.
Buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį premjero kėdėje sausį matė 2,3 procentai apklaustųjų, gruodį – 2,5 procentai.
LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį kaip tinkamiausią asmenį vadovauti Vyriausybei sausį įvardijo 1,4 procentai apklaustųjų, gruodį – 2,2 procentai.
Trečioje vietoje gruodį buvo Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė, remiantis sausio apklausos duomenimis, ji liko tik septintoje vietoje. Sausį ją kaip tinkamiausią ministrę pirmininkę matė 2,2 procentai apklaustųjų, gruodį – 3,4 procentai.
I. Šimonytė pasiekė savo palaikymo ribas
Nuo rugsėjo iki gruodžio premjerės palaikymas šoktelėjo dvigubai, o dabar jis sustojo. Tai, pasak M. Jastramskio, rodo tam tikras jos palaikymo „lubas“, kurių peržengti tikriausiai neįmanoma.
„Yra tam tikros lubos. Yra tam tikra dalis rinkėjų, kurie konservatorių, I. Šimonytės dėl ideologinių priežasčių, ilgalaikės negatyvios tapatybės prieš konservatorius nemėgsta. Įvyko tam tikras perversmas, kai visi balsavę už dešinės koaliciją mato, kad tai yra koalicijos premjerė.
Čia jau yra tam tikros „lubos“ ir sėkmės atveju jos bus išlaikytos. Jų išlaikymas priklauso nuo konkurencijos: dabar paprasčiausiai nėra žmonių, kurie pretenduotų užimti premjero poziciją, jei bus pradėta kalbėti apie ryškesnes figūras, dabartinė situacija gali keistis“, – pabrėžė jis.
Nors premjerės palaikymas yra didesnis nei konservatorių partijos, VDU profesoriaus teigimu, tai TS – LKD neneša jokių dividendų.
„Jos palaikymas yra kiek aukštesnis nei konservatorių lubos. Čia veikia tai, kad ji yra nekonservatorė, nepartinė. Ji nėra tapatinama su konservatorių partija, jis viršpartinė koalicijos premjerė“, – patikino Š. Liekis.
Tai, kodėl šiek tiek ūgtelėjo Seimo pirmininkės ar, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministro reitingas, anot Š. Liekio, lemia matomumas.
„V. Čmilytė-Nielsen ir A. Armonaitė išlaikė pozicijas dėka aktyvumo. V. Čmilytei-Nielsen taip pat padeda jos moderuota pozicija. Valdžia duoda matomumą, o matomumas – populiarumą“, – apibendrino profesorius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų sausio 18-27 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
