Matulas: pasekmės, kurias patiriame dėl koronaviruso, tampa baisesnės nei pats virusas

Apklausos duomenimis, didžiausią ryžtą pasiskiepyti rodo senjorai, deja, tikrai ne visi Lietuvos piliečiai mano, kad jiems verta skiepytis. Apklausoje, kurioje dalyvavo beveik aštuoni tūkstančiai žmonių, 22 procentai nurodė neplanuojantys pasiskiepyti nuo koronaviruso. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas laidoje Delfi diena sako, kad turime gana paradoksalią situaciją, kai senjorai nori skiepytis, o štai jaunimo informacija apie skiepus nelabai net pasiekia.

Paklausus, kas yra daroma blogai, kad senjorai, o ne jaunimas palankiau žiūri į skiepijimasi, pašnekovas tikino, kad institucija, kuri turėtų tuo rūpintis, paprasčiausiai nieko nedaro.

„Visada galima galvoti, kad galima padaryti geriau, žinoma, galima, bet pagrindinė institucija, kuri turėtų užsiimti tiek gripo vakcinomis, tiek koronaviruso informacijos pateikimu, šiandien ta institucija iš esmės yra neveikianti. Aš turiu galvoje Užkrečiamųjų ligų ir Aids centrą, nes ši institucija turėjo rūpintis, daryti apklausas, pasiekti nemažą visuomenės dalį, ypač jaunimą, per informacinius tinklus, bet tos institucijos šiandien neturime“, – sako A. Matulas.

„Turbūt dar turime laiko surasti metodus, būdus, kaip pasiekti jaunimą, kad žmonės norėtų skiepytis, mes tikrai turime tai sugalvoti“, – priduria A. Matulas.

Tiesa, daugelis žino, kad jaunimui koronavirusas yra kiek mažiau pavojingas ir kasdienėse koronaviruso statistikose matome, kad šis virusas vis dar labai retai pasiglemžia jaunesnius nei 30 metų žmones, tačiau tai nėra priežastis, kodėl jauni žmonės neturėtų skiepytis.

„Galbūt ir aš ne visai korektiškai pasakiau dėl jaunimo, nes jaunesni žmonės serga lengvesne forma. Pasiteisinti tuo, kad jaunimas serga lengviau, neturėtume, bet aš tai pasakiau, kad turime dar laiko sugalvoti būdus, kaip pasiekti jaunimą ir jį informuoti, kad skiepytis yra reikalinga. Manau, kad jeigu mes gausime didesnius vakcinų skaičius, tas mūsų šalies prezidento iškeltas ambicingas tikslas paskiepyti ne mažiau 70 proc. visuomenės liepos pirmai, yra pasiekiamas“, – sako A. Matulas.

„Pasekmės, kurias mes patiriame dėl koronaviruso, dėl karantino, dėl kitų ligų, bendravimo stokos, jau darosi baisesnės nei pats koronavirusas“, – pridūrė pašnekovas.

Paklausus, kiek laiko reikėtų, kad jaunimo nuomonė pasikeistų A. Matulas svarstė, kad jaunus žmones turėtume pasiekti per socialinius tinklus.

„Turėtų būti gerokai trumpesnis laikas nei metai, pora trejetų mėnesių, nes jeigu iepos mėnesį pasiektume tuos tikslus, tai iš esmės gali atsirasti galimybė turėti vakcinų ir neturėti ką skiepyti, todėl tas laikas yra toks trumpas, turi būti apgalvota, kaip tai daryti. Mano nuomone, pirmiausia reikia įgalinti instituciją, kuri tam ir yra sukurta. Reikia pasitelkti ir žinomus žmones per socialinius tinklus, nes jaunimas gyvena feisbukuose, reikia atskeisti objektyvią informaciją apie skiepus“, – sako A. Matulas.