Kodėl pilotiniam projektui buvo pasirinkta būtent Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija? P. Poderskis apgailestavo, kad nuo vasario 8 d. nepavyko pradėti šio projekto dėl įvairių biurokratinių kliūčių ir nurodė, kad Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų dar priimti įvairių sprendimų, jog tai būtų galima pradėti daryti.

„Mes dabar bandome galvoti, kaip reikėtų sustrateguoti tokį modelį, kad galėtų ir daugiau mokyklų ištestuoti, ir galbūt prie šio projekto prijungti darželius, kur dabar yra susirgimų židiniai ir būtų galima ištestuoti daug namų ūkių.

Visokius variantus dabar svarstome, nes, matote, kitą savaitę yra mokslai, o dar kitą – atostogos. Galvojame, kad galbūt netgi rasime tokią mokyklą, kuri sutiks nedaryti atostogų ir grįžti vietoje to į ugdymą, taip padengiant tą laiką, kuris buvo prarastas per pratęstas atostogas praėjusiais metais“, – aiškino jis.

Pasak P. Poderskio, tas atvejis, kai nebuvo galima pradėti iškart pilotinio projekto dėl pradinukų grįžimo į mokyklą, dar kartą parodė, jog Lietuvoje reikalingi greiti sprendimai negali greitai įvykti dėl biurokratinių kliūčių.

„Aišku, to laiko pasiruošimui nebuvo daug, (…) , kiek žinau Sveikatos ekspertų taryba diskutavo mėnesį, bet mus informavo tik pirmadienio vakare (vasario 1 d. – „Delfi“), todėl mes iškart ėmėmės jo įgyvendinimo. Tačiau susidūrėme su tais sprendimais, kurie yra ne mūsų galioje ir, atrodo, jau nelabai pajudinami.“

Autorės nuotr.

Vis dėlto kaip mokyklos ruošiasi galimam atsidarymui? Jeigu yra kalbama apie vasario pabaigą, galbūt jau yra žinoma ir tikslesnė data? D. Žvirdausko teigimu, viešojoje erdvėje buvo ištransliuota vasario pabaiga, todėl remiantis logika tokia diena turėtų būti vasario 22 d., bet ar bus priimtas toks sprendimas, priklausys nuo ekspertų ir Vyriausybės.

„Mes iš esmės tam sprendimui pritariame, mokyklos yra pasirengusios, žinome, kad keli tūkstančiai mokinių jau ir dabar lanko mokyklas. (…) Taigi, mokyklos yra pilnai pasirengusios priimti, tik, aišku, reikia siekti užtikrinti visas saugumo sąlygas – testavimą ir vakcinavimą. Ši procedūra kol kas yra labai svarbi“, – tikino Mokyklų vadovų asociacijos vadovas.

Paklaustas, kaip praktiškai galėtų vykti testavimas ir mokyklų atidarymas, kadangi Vilniaus atveju būtų testuojamos ir šeimos, sakė, kad jau yra sudaryti ir pateikti sąrašai pradinių klasių ir abiturientų mokytojų, todėl kai kur jau pradėtos ir vakcinacijos procedūros.

„Dabar yra pateikti sąrašai mokytojų ir viso personalo, kuris yra susijęs su pradiniu ugdymu ir abiturientais. Pirmiausia, pradinis ugdymas ir jau tas procesas, bent jau Kaune, yra prasidėjęs. Vyksta testavimas, o vakcinavimas turėtų po to vykti. Taigi, kiek bus spėta padaryti, suvakcinuoti ir ištestuoti, tai kiekvieną dieną reikia žiūrėti į tuos skaičius“, – teigė D. Žvirdauskas.

Pasiteiravus pašnekovo, ar mokytojai nori vakcinuotis, jis drįso kalbėti tik savo vadovaujamo Kauno KTU Inžinerijos licėjaus vardu, tačiau išsakė ir platesnę mintį, kad reikia pasitikėti mokslu.

„Mes pateikėme 39 žmonių sąrašą ir dvi mokytojos suabejojo, ar jos dabar norėtų testuotis, gal norėtų tai daryti vėliau, pažiūrint kokia ta reakcija. Mūsų mokykloje yra tokia situacija, bet mes po to pasakėme, kad yra tam tikros saugumo sąlygos, tada reikėtų testuotis, nes mes siekiame užtikrinti, kad būtų saugu, kad mokytojai nesusirgtų, nenešiotų užkrato ir t. t. Apie mokinių testavimą, sakykime, pradinio ugdymo, ar jų šeimų, Kaune kol kas kalbėta, bet kažkokių sprendimų mes neturime. (…)

Sakyčiau, kad reikia pasitikėti mokslu ir mums, vadovams, yra žymiai lengviau užtikrinti saugumą, nes yra aiškumas. Taip pat yra reglamentuojantys teisės aktai, kurie galioja, kad mes turėtume to siekti. Aš metaforiškai pateiksiu, kad kai vairuojame automobilį, visi privalome užsisegti saugos diržą. Bet jeigu mes dabar diskutuosime, kad jis gali ir nepadėti, tai taip, atskirais atvejais gali ir nepadėti. Bet didžioji dalis, ką sako mokslas ir ekspertai, kad vakcinavimas, jeigu perversti šitą mintį, apsaugo žmones. Jie įgyja imunitetą ir nesuserga, todėl reikia, dar kartą pakartosiu, pasitikėti ekspertais ir mokslu.“

Kaip Vilnius ruošiasi skiepyti mokytojus ir su kokiais iššūkiais reikės susidurti? P. Poderskis komentavo, kad, visų pirma, ruošiamasi skiepyti mokytojus ir tai jau bus pradėta daryti.

„Jau dabar darome tą procesą greitųjų testų, kurie parodo, ar mokytojas turi antikūnius ir tokiu būdu mes tiksliau žinosime, ką reikia ir ko galbūt nebūtina vakcinuoti. Tai, iš tikrųjų, yra labai svarbi grupė, kurią turime apsaugoti kuo greičiau. Bėda ta, kad jeigu kalbėtume apie vasario 22 d., kai neva norėtume grįžti į mokymosi procesą, tai tikrai nebus mokytojai dar įgiję imuniteto. Kad ir kurią vakciną benaudotume, reikės dviejų skiepų dozių. Tai yra problema ir tai yra viena iš tų priežasčių, kurias mes turime ir kodėl yra galvojami tokie pilotiniai projektai.

(…) Neužtenka, kad reikia paskiepyti mokytoją, bet yra ir mokyklos administracija, ir valgyklų darbuotojos, ir valytojos, ir visi kiti, kurie ten dirba. Tokių žmonių vien Vilniuje yra apie 10 tūkst., tai yra šioks toks iššūkis, bet ne dėl to, kad trūksta infrastruktūros, bet yra sunkiau suadministruoti ir paskatinti tuos žmones ateiti. Tai yra rimtas iššūkis ir jiems trūksta informacijos, stengiamės dirbti su komunikacija ir paleisime nemažai komunikacijos kampanijų, kurios ragins skiepytis, bet tikrai susidursime su nemenkais iššūkiais. Tikimės, kad vakcinų visiems užteks ir kad laiku galėsime tai padaryti, bet mes labai daug vilčių dedame ir į tą pilotinį projektą. Jame yra „užkoduotas“ namų ūkių testavimas ir bandymas surasti virusą, kol jis neišplito.“

Jis taip pat nurodė, kad buvo planuota testuoti kaupiniais t. y. pagaliuku, kuris yra panašus į ausų krapštuką, papildomas nosyje, bet nėra kišamas giliai.

„Iš visų namų ūkių tie kaupiniai arba pagaliukai būtų surenkami ir sudedami į vieną mėgintuvėlį, ir tokiu būdu ištestuojama. Mes sutaupome, jeigu šeimoje yra penki asmenys, ir vieną reagentą panaudojame tokiam testavimui. Tokiu būdu mes galėtume greitai lokalizuoti tuos židinius“.

Tokiu būdu, sako P. Poderskis, viskas būtų daroma daug greičiau ir tas testavimas taptų beveik realistiniu.

Atsižvelgus į tai, kas buvo sakoma viešojoje erdvėje dėl vasario pabaigoje sugrįžtančių mokinių ir vakcinavimo greičio, D. Žvirdausko teigimu, realus sugrįžimas galėtų įvykti kovo viduryje.

„Bet ar reikia tiek laukti, ar nereikia galvoti apie kitas priemones, tai aš abejoju. Iš tikrųjų, mes, vadovai, ir švietimo bendruomenės matome, kad dėl emocinės sveikatos, dėl kitų praradimų, mums reikia galvoti, kaip palaipsniui grįžti į kontaktinį darbą.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) „Delfi“ teigė, kad mokytojų, kurie skiepijasi, sąrašai sudarinėjami savivaldybėse ir dabar prioritetine tvarka skiepijami ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, pradinių klasių mokytojai ir mokytojai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.

„Planuojama, kad pasiskiepijus daugumai šių mokytojų, esant palankiai epidemiologinei situacijai, vasario pabaigoje į klases galėtų sugrįžti pradinių klasių mokiniai. Ugdymo įstaigose bus privaloma laikytis operacijų vadovo nustatytų sveikatos saugos reikalavimų, galiojančių per karantiną.“