VESK Vyriausybei siūlys patvirtinti karantino keitimo planą, rašoma pranešime spaudai.
„Sutarėme dėl karantino keitimo plano ir patvirtinome sergamumo rodiklius, kuriais vadovausimės priimdami atitinkamus sprendimus. Kiekvieną savaitę atidžiai analizuosime pandemijos dinamiką šalyje ir jeigu matysime, kad sergamumo koronaviruso rodikliai bus geri, priimsime tam tikrus sprendimus dėl ribojimų panaikinimo. Karantino sąlygų keitimas priklauso ir nuo pačios visuomenės – kuo geresnę situaciją turėsime, tuo greičiau galėsime grįžti į įprastą mums gyvenimą“, – pranešime spaudai cituojama vidaus reikalų ministrė, VESK komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Šio plano tikslas – numatyti karantino režimo atlaisvinimo priemones atskirose srityse ( pvz. namų ūkiai, sveikatos priežiūros veikla, sveikatinimo paslaugų organizavimas, ugdymas, neformalus švietimas ir švietimo pagalba, maitinimo įstaigų veikla, prekyba, paslaugų teikimas, žmonių judėjimas šalies viduje, susibūrimai, kultūrinė veikla, sporto bei laisvalaikio renginiai, kaukių dėvėjimo reguliavimas, socialinių paslaugų įstaigų veikla, įkalinimo įstaigų veikla, užsieniečių registracijos įstaigų veikla, sienų kontrolė ir užsieniečių atvykimo reguliavimas) atsižvelgiant į COVID–19 infekcijos sergamumo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį ir teigiamų tyrimų dalį nuo visų atliktų tyrimų.
„Reikia pažymėti, kad karantino keitimo planas išsiskiria tuo, kad jame numatyta tokia galimybė laisvinimus daryti tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių atžvilgiu. Pats planas ir jo keitimas yra susietas su sergamumo rodikliais ir teigiama testų dalimi, jie turėtų peržiūrimi kas savaitę“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė.
Ji teigė, kad verslams ir paslaugoms sąlygos nebus atlaisvintos tik atskirose savivaldybėse, tai turėtų būti daroma nacionaliniu mastu.
„Jeigu mes kalbėsime apie tam tikrus atlaisvinimus, kaip prekybos, paslaugų, tai turime padaryti nacionaliniu lygmeniu, o ne pradėti nuo to, kad tai bus taikoma pirmiausia savivaldybėms, o tada nacionaliniu lygiu. Tai sukurtų tam tikros traukos centrus, sukeltų rimtų problemų“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.
Karantino keitimo priemonės išdėstytos įvertinus galima viruso plitimo riziką dėl padidėjusio kontaktų skaičiaus ir gyventojų mobilumą. Planuojant atnaujinti veiklas, kartu numatoma įvesti atlaisvinamos srities darbuotojų testavimą, taip pat papildomą srautų ribojimo bei higienos sąlygų užtikrinimą.
Atskiros sąlygos savivaldybėms
Taip pat VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dvejų lygių karantino, nacionalinio ir savivaldos, kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu leisti daugiau atlaisvinimų. Pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse galima būtų svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės. Šiam siūlymui turės pritarti Vyriausybė.
A. Bilotaitė teigė, kad jei karantinas bus švelninamas atskirose savivaldybėse, turės ir toliau galioti judėjimo ribojimai.
„Šitame plane yra aiškiai pasakyta, kad mes kalbame apie atskirus karantino planus atskiroms savivaldybėms, kuriose situacija yra geresnė. Bet tokiu atveju yra viena sąlyga – Lietuvoje tuo metu turi būti užtikrinami ribojimai tarp savivaldybių“, – sakė A. Bilotaitė.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje. Ši išimtis nebūtų pritaikyta abiturientams, siekiant vienodų sąlygų laikant egzaminus, paskutiniųjų klasių moksleiviams kontaktinis mokymas būtų taikomas visos šalies mastu. Kiekvienas atlaisvinimas bus svarstomas atskirai, jam turės pritarti Vyriausybė.
Siūlymas griežtinti atvykstančiųjų kontrolę pasienyje
VESK posėdžio metu taip pat buvo svarstoma dėl atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolės jūrų ir oro uostose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir Nacionalinės visuomenės centro darbuotojai tikrins atvykusius ir nukreips į mobilų punktą tam, kad būtų atliktas COVID–19 testas. Pažymėtina, kad atvykus iš šalių, kur fiksuojamas didelis sergamumas ar didelis koronaviruso mutacijų skaičius izoliacija privaloma vienose patalpose, t.y. tokie asmenys negalės palikti saviizoliacijos vietos per visą izoliacijos laikotarpį. Taip pat pritarta siūlymui įpareigoti vežėjus kontroliuoti keleivius.
„Siūlymas būtų, kad atitraukus šiek tiek nuo sienos, įrengiant tam tikrus postus medicininiais pagrindais, būtų stabdomi automobiliai ir prašoma pateikti informaciją apie turimą testą ir pateikti užpildytą formą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Tai, pasak jos, leistų užtikrinti didesnę kontrolę sausumos keliuose, dėl pasaulyje plintančių koronaviruso mutacijų įvedus tokius sugriežtinimus ir oro bei jūrų uostuose.
„Šiandieną jau įsigaliojo reikalavimas atvykstantiems lėktuvais arba keltais asmenims turėti ir testą, ir užpildyti atitinkamą formą. Priimtas sprendimas, kad nuo šiandien yra griežtesnė kontrolė – tie asmenys, pasitelkiant pasienio pareigūnus bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojus bus atidžiau tikrinami ir tikrai bus užtikrinta, kad visi tie asmenys turėtų tiek testą, tiek užpildę formą“, – sakė ministrė.
Pagrindinis policijos akcentas
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymėjo, kad epidemiloginė situacija pareigūnų tarpe gerėja – šiuo metu serga apie 40 policijos pareigūnų ir 30 jų yra izoliacijoje.
Pasak jo, nepaisant didelio darbo krūvio, funkcijos bus užtikrintos.
„Planuosime darbą taip, kad visi pavedimai ir funkcijos būtų vykdomos visa apimtimi“, – pažymėjo R. Požėla.
Policijos generalinis komisaras neslėpė, kad šiuo metu organizacijoje trūksta apie 1400 pareigūnų.
„Šiais metais, atsižvelgiant į turimą biudžetą, kažkiek planuojame šį (skaičių – aut.p.) mažinti“, – akcentavo R. Požėla.
Jo teigimu, policijos bendruomenė „yra mobilizuota“.
„Darbas yra organizuojamas planuojant viršvalandinį apmokėjimą ir darbą. Paprastai policijos pareigūnų darbas neapsiriboja 40 valandų darbo savaite, pareigūnai šalia savo įprastų funkcijų turi vykdyti kitas, su koronaviruso valdymu susijusias funkcijas. Tokiu būdu policijos pajėgumai veikia šalies keliuose, gatvėse, miestuose ir visose kitose teritorijose“, – paaiškino komisaras.
Paklaustas, kaip turėtų atrodyti tolimesni judėjimo ribojimai, R. Požėla teigė, kad laukiama galutinių Vyriausybės sprendimų.
„Didesnį akcentą skiriame būtent toms raudonoms savivaldybėms – galbūt policijos pajėgumais galėtume prisidėti labiau prie to, kad raudonos savivaldybės taptų žaliosiomis ir patektų į tą ratą savivaldybių, kur būtų galima švelninti verslo ir gyvenimo sąlygas. (...) Turint visišką aiškumą, tada komunikuotume su merais ir pristatytume policijos veikimo metodus ir būdus toms savivaldybėms“, – teigė R. Požėla.
Anot jo, šiemet planuojama įdarbinti iki 200 policijos pareigūnų.
„Daugiausia tai būtų prevencijos pareigūnai, bendruomenės pareigūnai, kurie dirbtų su visuomene ir kriminalinės policijos tyrėjai, kurie dirbtų teritorinėse policijos įstaigose, tiriant konkrečias nusikalstamas veikas“, – sakė R. Požėla.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių sergančių asmenų, praėjusios paros duomenimis užfiksuota 270 naujų atvejų, per savaitę pasveiko 9000 asmenų. Pastarąsias dvi savaites sergamumas Lietuvoje siekė mažiau nei 500 atvejų 14 dienų laikotarpiu. Paskiepyta 2,8 procentai asmenų nuo visų šalies gyventojų.
Delfi primena, kad karantinas Lietuvoje tęsiasi nuo lapkričio 7 dienos, nuo gruodžio 16 dienos pradėtos taikyti griežtos priemonės. Karantinas pratęstas iki vasario 28 dienos.
