Į tokią paramą, anot ministrės, galėtų pretenduoti turizmas, maitinimo įstaigos, barai, renginiai, pramogos, viešbučiai, grožio industrija, sportas, prekyba ne maistu, kuri neturi galimybių prekiauti internetu.

„COVID-19 mes jau pažįstame. Mes žinome, kaip jį susekti ir kontroliuoti. Tačiau antrajai pandemijos bangai Lietuva nepasiruošė. Vasarą ir ankstyvą rudenį silpnos institucijos nebuvo sustiprintos, nebuvo sustiprinti jų pajėgumai. Dėl to ir esame ten, kur iki šiol esame – griežtame karatine, kuriam atidavėme daugybę savo laisvių.

Tai vyksta ne tik Lietuvoje. Tai, kad laisvę taip mylinčiuose Nyderlanduose “komendanto valanda” šiemet sausio pabaigoje įvesta pirmą kartą nuo Antro pasaulinio karo, pasako labai daug.

COVID-19 mes pažįstame, bet naujos viruso versijos ir mutacijos pasaulyje pradeda lenktyniauti su vakcinavimo pajėgumais. Mes šiemet pasiskiepysime, bet virusas toliau vystysis, o tai reiškia, kad ir vakcina turės toliau būti vystoma ir mums galbūt teks skiepytis ne kartą, kaip tai darome nuo gripo.

Tai taip pat reiškia mūsų naują realybę, kurioje testai, kaukės ir dezinfekcinis skystis dar ne vienerius metus taps mūsų palydovais. Taip pat ir švietime, pramonėje, paslaugose, renginiuose ir kelionėse – be to neapsieisime.

Kiekvienai liberaliai sielai neramu ir dėl to, jog galime neapsieiti ir be mūsų asmens laisvių suvaržymų. Tų laisvių, kurias norisi kuo greičiau susigrąžinti atgal iš karantino tvarkos.

# Kodėl turime planuoti laipsnišką verslo veiklos laisvinimą? #

Nauja realybė reiškia ir tai, kad karantine amžinai gyventi mes negalėsime ir turime planuoti išėjimą. Medikai visada bus linkę situaciją vertinti ypatingai atsargiai, juos puikiai suprantame. Tačiau mums reikia ruoštis gyventi su virusu ir grįžti į gyvenimą, kuriame, covid ir panašūs į jį, bus visada šalia mūsų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kasdienybėje, labiau nei bet kur kitur, jaučiame augančią įtampą dėl dalies verslo negalėjimo dirbti, užsidirbti, o taip pat augančio šešėlio. Dalis šešėlyje pradėjusių veikti verslininkų iš ten gali nebesugrįžti. Mes nenorime trečiosios COVID-19 bangos ir nesiūlome visiškai “pasileisti”, tačiau mes siūlome jau dabartinėje situacijoje imtis dalies verslo sugrąžinimo į veiklą.
Kad sugrįžimas būtų sklandesnis suplanavome ir rytoj Vyriausybei pristatysime testavimo kompensaciją įmonėms. Ji leis smulkiems ir vidutiniams darbdaviams kompensuoti prevencinio darbuotojų testavimo išlaidas bent 3 mėnesius. Tikimės, kad priemone pasinaudos 100.000 darbuotojų. Tam numatėme 30 mln. eurų.

# Ką darome kol karantinas vis dar griežtas? #

Atėjus dirbti į Vyriausybę prieš 7 savaites buvo aišku, kad jokio tradicinio 100 dienų laikotarpio mes neturėsime, mums jo niekas neduos. Lietuva degė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje iš veikiančių pagalbos verslui instrumentų radome tik Pagalbos verslui fondą didiesiems, kuriuo niekas nesinaudojo. Nei subsidijų, nei paskolų priemonių mažesniems nebuvo. Juos turėjome suorganizuoti.

Radome nuėjusios Vyriausybės paliktus administracinius pajėgumus ir gebėjimus, mums nebuvo laiko juos reformuoti ar samdyti naujus žmones. Mes turėjome veikti iškart ir naudotis tais instrumentais ir kompetencijomis, kurias valstybė turi.

Taigi jau šiandien smulkios ir vidutinės įmonės (SVV), taip pat tos įmonės, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų, bet atitinka kitus SVV kriterijus (metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų, turto balansinė vertė neviršija 43 mln. eurų), gali pretenduoti į subsidijas, kurioms skirta 150 mln. eurų. Pretenduoti galima pildant paraišką VMI puslapyje. Paraiškas tikrina Lietuvos verslo paramos agentūra. Mažesnės įmonės paramą gali gauti greičiau, didesnės – lėčiau, nes VMI turi papildomai programuoti savo sistemą, o LVPA ilgiau tikrinti. Parama skirstoma nuo sausio 20 d. Jau skirta daugiau nei 12 mln. eurų, kuriuos gavo 5704 įmonės.

Per Invegą suteikiame lengvatines paskolas nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms – tiek mažoms, tiek didelėms. Šiai pagalbos priemonei skirta 30 mln. eurų. 89 įmonėms paskolos jau patvirtintos, kurioms pervesta 4,4 mln. eurų. Dar 403 paraiškos šiuo metu vertinamos. Beje, nors paskolų prašymų gauta už 25 mln. eurų, žinome, jog ne visi jie bus iškart panaudoti - dalis verslų prašo didesnių sumų, nei leidžia tvarka ar pan. Didžiausia suma, kiek galima pasiskolinti yra 100.000 eurų, o paskolų sąlygos itin palankios: palūkanų dydis nuo 0.6 % iki 1.69 %. Joks komercinis bankas už tiek neskolins.

Įmonės taip pat gauna subsidijas už darbuotojų prastovas iš Užimtumo tarnybos, o VMI suteikia galimybę atidėti mokesčių mokėjimą. Didieji verslai gali pretenduoti į Pagalbos verslui fondą. Fondui valstybė pervedė 100 mln., o leidžiant obligacijas dar pavasarį jis pasipildys iki 0.5 mlrd.

Jau dabar matome, kad į subsidijų portfelį pradeda pretenduoti ir tokios įmonės, kurios nukentėjo visai ne nuo karantino apribojimų, o gal netgi ir fiktyviai pateikia duomenis dėl nukentėjimo. Tokio piktnaudžiavimo mes neleisime ir jau kitą savaitę inicijuojame susitikimą su kolegomis iš VMI ir Finansų ministerijos, kad rastume būdą, kaip užkirsti tam kelią.

# Ką naujo suplanavome vasario mėnesiui? #

Ypatingai karantino yra paveiktas turizmas, maitinimo įstaigos, barai, renginiai, pramogos, viešbučiai, grožio industrija, sportas, prekyba ne maistu, kuri neturi galimybių prekiauti internetu.

Taigi, antras subsidijų paketas bus tik labiausiai nukentėjusiems. Preliminariais planais – tiems, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Bet dėl to galutinai dar spręs Vyriausybė. Siauresnis gavėjų ratas leis išmokėti dosnesnę subsidiją, kuri, tikimės, padės įmonėms bent iš dalies padengti patiriamus kaštus. Tam skiriame 50-70 mln. eurų.
Taip pat numatėme turgavietės mokesčio kompensaciją, bei dvi naujas Ekonomikos ministerijos veiklai iki šiol neįprastas priemones:

1) Jau mano minėtą darbuotojų testavimo kompensaciją

2) Subsidiją dirbantiems savarankiškai – pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą. Tam skirsime 30 mln. eurų, o išmokos dydis bus 100 proc. 2019 m. sumokėto GPM. Išmoka bus vienkartinė, greta to, ką kas mėnesį perveda Užimtumo tarnyba.

Sprendimus dėl šių priemonių Vyriausybė turės priimti ateinančią savaitę, o administruojančios įstaigos jau ruošiasi pradėti jas įgyvendinti šį mėnesį.

# Svarbiausia #

Su pandemijos mums atnešta nauja realybe ir neigiamomis jos pasekmėmis mums nebus lengva susitaikyti. Tačiau nepaisant pokyčių, kuriuos virusas atnešė mūsų sveikatos sistemai, ekonomikai ir švietimui, pats svarbiausias dalykas tikrai sugrįš – mes galėsime susitikti ir bendrauti su savo artimaisiais ir juos apsikabinti.
Ir šis žinojimas, tikiuosi, padės mums išgyventi šią užsitęsusią painiavą ir nežinomybę", - rašė A. Armonaitė.