Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas Tumas Beinortas laidoje Delfi diena įvertino žinias apie vakcinų atsparumą mutacijoms.
„Tyrimai parodė, kad vakcinos efektyvumas prieš naujas atmainas yra neblogas. Jis tikrai veikia daug geriau nei be vakcinos. Apsauga mažesnė, bet tai nėra absoliuti rezistencija viruso dabartiniam imunitetui. Vakcinacija bent jau trumpuoju laikotarpiu apsaugo nuo rimtos ligos. Tie žmonės, kurie užsikrėtė ir po vakcinacijos, nesirgo stipriai. Tai pakankamai geros žinios“, – sako T. Beinortas.
Virusų tyrinėtojas, mokslininkas Gytis Dudas laidoje taip pat pabrėžė, kad dėl vakcinacijos gali sumažėti didžiausia pandemijos našta – ligoninių perpildymas.
„Vienas iš šviesesnių dalykų šioje istorijoje yra tai, kad šios vakcinos apsaugo nuo klinikinių atvejų. Ligos eiga tampa lengvesne. Tai reiškia, kad visiems pasiskiepijus, kuomet egzistuos visos populiacijos padengimas vakcina, galime tikėtis, kad ligoninės nebus apkrautos, automatiškai didžiausia našta pandemijos išnyksta“, – įvardijo mokslininkas.
Net pasiskiepiję žmonės gali platinti virusą
Tiesa, nors vakcinacija gali apsaugoti nuo rimtos ligos, tačiau tai nereiškia, kad net ir pasiskiepijęs žmogus negali platinti viruso. O tai, kaip tikino mokslininkas, kelia didelę grėsmę.
„Mes Lietuvoje stebima apie trisdešimt atmainų. Tų atmainų yra daug, ne visos jos skiriasi žmogaus imuninei sistemai. (...) Dar vienas dalykas, kurį noriu paminėti, kad viena vieta, kur nereikėtų atsipalaiduoti, kad visus suvakcinavus, taip, mes būsime apsaugoti nuo rimtos klinikinės ligos, bet iki tol žmones pirmiausia reikia suvakcinuoti, nes jeigu vakcina pilnai neapsaugo nuo infekcijos, tai reiškia, kad žmonės ir toliau pasiskiepiję gali platinti virusą, todėl egzistuoja ši komplikacija“, – sako mokslininkas.
Paklausus, kaip ilgai galime būti ramūs, kai pasiskiepijame, T. Beinortas tikina, kad tam tikra prasme vienokia ar rizika yra galima.
„Kol kas populiacinių tyrimų turime tik iš Izraelio. Matome, kad galime būti pakanamai ramūs pasiskiepiję dvejomis dozėmis. Viena vakcinos dozė suteikia tik dalinį apsaugojimą. Tai nebus šimtaprocentinė apsauga, bet bus labai reikšminga apsauga apie 80-90 procentų, jeigu tos naujosios mutacijos nepaplis Lietuvoje, jeigu paplis, tada galėsime būti mažiau ramūs. Galiausiai, vis tiek turime suprasti, kad yra rizikų, bet turėsime dalinai priimti rizikas“, – sako T. Beinortas.
„Aš manau, kad pakankamai realus scenarijus, kad kas dvejus ar trejus metus ta vakcinacija nuo koronaviruso turės būti pakankamai efektyvi. Čia mano interpretacija, pasižiūrėsime, ar taip bus“, – pridūrė mokslininkas.
