Atsiprašė už sukeltus lūkesčius
Pirmadienį anonsuoti karantino švelninimai trečiadienį priimti nebuvo. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdyje teigė, jog dėl kilusių diskusijų sprendimai bus priimti kitą savaitę, visi vienu metu.
„Padarome tuos tarpinius darbus, kuriuos reikia padaryti, atnaujiname schemą ir kitą savaitę bandykime Vyriausybės pasitarime tą atnaujintą schemą patvirtinti, o jeigu bus per tą laiką subrendę ir nutarimo pakeitimai, tai ir nutarimo pakeitimus padarysime“, – Vyriausybės pasitarime sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, norima, kad visų aktualių sprendimų paketas būtų priimtas vienu metu.
„Dėl kai kurių veiklų kilo diskusijos su ekspertais, bet problema yra turbūt ne pati diskusija – diskusija yra gerai, – bet tai, kad diskusijos vyko pirmadienį ir antradienį, iš esmės tik vakar vakare baigta svarstyti ir liko keletas neišspręstų klausimų“, – sakė I. Šimonytė.
„Ir todėl gal būtų gerai tuos sprendimus ar tas gaires, kiek čia iš Vyriausybės reikia, pasitvirtinti daugiau mažiau vieningai ir daugiau mažiau tuo pačiu metu, kad nebūtų kažkokios visos serijos sprendimų“, – sakė ji.
Dėl sukeltų vilčių trečiadienio vakarą ministrė pirmininkė atsiprašė ir feisbuke. Pirmadienį noriai apie būsimus karantino švelninimus kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, trečiadienį su žurnalistais bendrauti nenorėjo. Kaip ir pati premjerė.
Po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Politikė dar kartą pabrėžė, kad nuo savo ministerijos pasiūlymų laisvinti karantino paslaugų ir prekybos sektoriams neatsitraukia.
Vyriausybė šiuo metu susiduria su dideliu spaudimu: švelninti karantiną spaudžia verslas, žemus sergamumo rodiklius pasiekusių šalies savivaldybių merai, opozicijos atstovai, visuomenė ir net koalicijos partneriai.
Apie nelygias sąlygas verslui ketvirtadienį kalbėjo ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis kalbėjo, kad kai stambus verslas randa landų prekiauti nebūtinosiomis prekėmis, smulkieji verslai lieka uždaryti.
„Pasikrauni čipsų, o netyčia ir dulkių siurblį gali nusipirkti. Žinoma, šis dalykas demoralizuoja smulkiuosius, kurie šių dalykų negali daryti, bet reakcija į tai turi būti taikli ir aiški: jeigu moralė nebepadeda, turi būti rimtos baudos už karantino dvasios pažeidimus“, – kalbėjo ekonomistas.
Kritikuojamas ir pernelyg didelės galios perdavimas ekspertams. I. Šimonytė atsiprašyme feisbuke teigė, kad ekspertų nepritarimas nereiškia, kad Vyriausybė nepriims reikalingų sprendimų.
„Suklupimas ant plono ledo“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas teigė, kad paskutinių savaičių Vyriausybės veikloje įžvelgia suklupimą ant plono ledo. Bet tikrai ne lūžį, nes krizinėje situacijoje klaidų išvengti paprasčiausiai neįmanoma.
„Tai yra krizinis laikotarpis, to pasitikėjimo kredito turbūt niekas labai ilgam ir negalėjo suteikti. Visa tai, kas daroma šiuo metu yra daroma skubiai. Visos krizės suvaldymas, vakcinacija, ekonomikos skatinimas ar verslų palaikymas, visa tai vyksta krizės akivaizdoje. Ir suprantama, kad natūralu sulaukti nepasitenkinimo. Nes visiems puikių ir idealių sprendimų turbūt negali būti“, – Delfi sakė politologas T. Janeliūnas.
Jis teigė, kad tai nėra lūžis ar Vyriausybės neigiamos veiklos atspindys, o natūralus procesas.
„Natūralu, kad yra ieškoma geriausių sprendimų, bet tokiose aplinkybėse jų surasti nėra taip lengva“, – aiškino jis.
VU TSPMI profesorius teigė, kad šią situaciją galima apibūdinti taip – vaikščiojimas plonu ledu, tikėjimasis, kad nebus įlūžta.
„Manau, kad tie paslydimai ar slystelėjimai ant to plono ledo yra pakankamai natūralus reiškinys. Aišku, kad bus kritikuojami sprendimai, tokių nepatenkintų neabejoju, kad bus. Nes visko keliais sprendimais pakeisti negalima, greičiausiai bus ilgas ir atsargus sprendimų priėmimo procesas, tai ir kritika po truputį kaupsis“, – savo nuomonę dėstė T. Janeliūnas.
Pašnekovas teigė, kad prie Vyriausybės kritikos prisidės ir pandeminis nuovargis.
„Jis pavirsta pykčiais, nepasitenkinimais ir tokiomis reakcijomis“, – aiškino politologas.
Ne laiku ir ne vietoje ministrų suteikta viltis dėl karantino švelninimo, anot T. Janeliūno, kyla iš aiškaus plano neturėjimo.
„Situacija keičiasi ir nuo tos kintančios situacijos priklauso sprendimai. Viena vertus, galima suprasti, kad Vyriausybė nori palaikyti kažkokį optimizmą, suteikti vilčių, kad nebūtų viskas tik juodai piešiama. Ir tas viltis po to atidėti yra labai nemalonus dalykas.
Reikia laviruoti ir nėra lengva būti pesimistinių scenarijų kūrėjais, o iš kitos pusės – nesuteikiant pernelyg optimistinio vaizdo, kurį po to gali tekti labai greitai pakeisti“, – svarstė jis.
Reikalingi politiniai sprendimai
Politologas T. Janeliūnas priminė, kad darbą Vyriausybėje pradėjusi I. Šimonytė tikino, kad visi sprendimai dėl koronaviruso pandemijos suvaldymo bus diskutuojami su ekspertais. Taip buvo bandoma parodyti, kad sprendimų priėmimai šiuo aspektu skirsis nuo buvusio premjero Sauliaus Skvernelio veiklos modelio.
Tačiau dabar jau pasigirsta kalbų iš kritikų, jog tampa neaišku, kas taria galutinį žodį – ministrai ar ekspertai.
Politologas teigė, kad Vyriausybė ir toliau laikosi duoto pažado – remiasi ekspertų pozicija.
„Tačiau aišku, kad politiniai sprendimai yra susiję su politine atsakomybe“, – sakė pašnekovas.
Jis teigė, kad įvertinus riziką, pateikus objektyvius duomenis visuomenei, reikia atlikti ir politinį sprendimą.
„Pateikus duomenis, žinodami kažkokias neigiamas pasekmes renkamės mažesnę blogybę. Tas apsisprendimas tarp tų blogybių, didesnių ar mažesnių, ir yra politinis pasirinkimas. Čia gali būti šioks toks vėlavimas, galbūt, aiškiai pasakyti, kuriose vietose atsakomybė bus prisiimta, žinant, kad tai turės neigiamas pasekmes, bet ji priimama dėl kitų problemų išsprendimo“, – pavyzdį pateikė politologas T. Janeliūnas.
Ateina laikas priimti sprendimus
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad šią savaitę matytas Vyriausybės elgesys yra vienas pirmųjų jos suklupimų. Jis, anot pašnekovės, atsirado natūraliai, tai lėmė krizinė situacija.
„Nė viena Vyriausybė negali dirbti be klaidų, tai yra faktas. Ypač ta Vyriausybė, kuri ateina į tokią situaciją, kai vyksta liepsnojanti pandemija. Akivaizdu, kad ji buvo užprogramuota neišvengti klaidų“, – sakė R. Urbonaitė.
Tačiau anot politologės, skubėti nurašyti Vyriausybės nereikėtų. Kiek „aptrupintas“ pasitikėjimo kreditas dar gali būti atstatytas.
„Manau, kad taip, yra šiek tiek aptrupintas pasitikėjimo kreditas, šiek tiek jo yra išeikvota. (…) Bet tas socialinis kapitalas gali grįžti, Vyriausybės sprendimai situaciją gali keisti, tai priklausys nuo ministrų kabineto“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė kalbėjo, kad Vyriausybės priimami sprendimai „turi tapti bendru vardikliu visiems“. O tai reiškia, kad priimami sprendimai turi atitikti visų interesus.
„Tie interesai yra labai skirtingi. Ir pasverti, kas yra svarbiau – ekonomika ar gyvybės, yra be galo sudėtinga. Kaip visą tai subendravardiklinti yra klausimas vertas net ne milijono, o milijardo“, – apie Vyriausybei tenkančius iššūkius kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Pašnekovė Delfi aiškino, kad visų interesų grupių išklausymas yra sveikintinas, bet reikia nepamiršti, kad būtini ir politiniai sprendimai.
„Įtampa ir spaudimas kyla. Kur yra Vyriausybės problema, tai reikia suvokti, kad įsiklausimas į skirtingų grupių argumentus ir kylančius poreikius yra gerai, bet ateina tam tikras taškas, kai reikia prisiimti atsakomybę ir priimti tam tikrus sprendimus. Tai Vyriausybei reikia įvertinti, kada jau ateina tas taškas, kai nebėra prasmės klausyti, bet kada laikas priimti sprendimus“, – aiškino ji.
Ji aiškino, kad „nuodėmklausiu visą laiką būti“ neįmanoma.
„Reikia rasti bendrą vardiklį tarp ekspertų ir verslų, kitų interesų grupių. Čia pagrindinis uždavinys. Kaip tai bus įvykdyta ir yra didžiausias klausimas, čia gali būti ir didžiausios klaidos padarytos. Bet tai matysime vėliau“, – teigė R. Urbonaitė.
Persistengta su anonsu
Paklausta, ar Vyriausybė jau pavėlavo prisiimti politinę karantino valdymo atsakomybę, R. Urbonaitė komentuoti nenorėjo. Bet pabrėžė esminę šią savaitę padarytą Vyriausybės klaidą.
„Buvo persistengta su anonsavimu. Jeigu nėra 100 procentų garantijos, kad bus vienas arba kitas sprendimas priimtas, anonso neduodi. Nes reikia įvertinti didžiulę visuomenės įtampą, kuri šiuo metu tvyro, o tokie pranešimai tampa tik dar stipresniu trigeriu. Čia buvo nesuvaldyta ir ant vieno virbalo nėra sumauta visa komunikacija“, – pabrėžė pašnekovė.
MRU politologė R. Urbonaitė taip pat pabrėžė, kad greitu metu I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė jau nebegalės pirštu baksnoti į buvusių ministrų veiklą.
„Dabar atrodo, kad dabartinei Vyriausybei tenka tik proaktyviai veikti, matant problemą bandyti ją gesinti. O ne užbėgti problemai už akių, čia sudėtingiausia situacija. Vyriausybė prieina tą tašką, kai pirštu rodyti į buvusią Vyriausybę ir jos klaidas nebebus prasmės, nes bus praėjęs tam tikras laikas“, – Delfi teigė R. Urbonaitė.
