Įkurti tokią darbo grupę penktadienį nutarė Seimo valdyba. Joje dirbs parlamento valdybos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetų atstovai.

Specialią darbo grupę dėl padėties LGGRTC inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, prieš tai susitikusi su centro vadovu ir laišką dėl jo veiklos parašiusių darbuotojų atstovais.

Jie išreiškė nuogąstavimų dėl tyrimų politizavimo, teigė, kad dėl vadovybės spaudimo darbą palieka patyrę istorikai.

„Situacija nėra gera, mums reikėtų, matyt, į ją pasigilinti, paanalizuoti“, – per valdybos posėdį penktadienį sakė parlamento pirmininkė.

Anot jos, Genocido centras ir jo reputacija yra per daug svarbūs, kad būtų galima nereaguoti.

„Mes nežinome, ar tie kreipimaisi yra pabaiga, greičiau tai yra tik pati pradžia. Iki šito konflikto deeskalacijos yra labai labai toli. Būtų prasminga pavesti grupei išsiaiškinti situaciją“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo valdybos narys „valstietis“ Jonas Jarutis padėtį LGGRTC lygino su situacija Aplinkos apsaugos departamente, kai nepasitenkinimą sukėlė naujo vadovo bandymai reformuoti įstaigos darbą.

„(...) man pačiam neteko būti, bet mano kolegos, kuriems teko būti šitame centre, sakė taip, perduosiu jų žodžius: ten XIX amžius bendrąja prasme, infrastruktūros ir kita prasme. Buvusiai vadovybei nelabai kažko reikėjo, dabar Seimo paskirtas naujas vadovas pradėjo pokyčius, reikšti poreikius Vyriausybei ir Seimui, ir kai kam tai nepatinka“, – kalbėjo J. Jarutis.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlė kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ji atliktų LGGRTC valdymo ir finansinį auditą.

Į Seimą dėl situacijos Genocido centre prieš porą savaičių kreipėsi 15 darbuotojų. Vienas iš jų, LGGRTC tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys po susitikimo su parlamento vadove šią savaitę žurnalistams sakė, kad naujos vadovybės rodomas nepasitikėjimas, istorikų darbo nuvertinimas sukėlė įtampą ir konfliktą įstaigoje.

LGGRTC tyrimo departamento vyr. istorikės Mingailės Jurkutės teigimu, centro istorikai nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t.

Pirmadienį į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas Marius Sirutavičius, kad nutraukia bendradarbiavimą su centru.

Anot šių istorikų, matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele.

Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Adas Jakubauskas teigia, kad įtampa įstaigoje kilo pradėjus jos pertvarką. Anot direktoriaus, norima peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą, įvesti kokybės kriterijus tyrimams, o tai kelia dalies darbuotojų pasipriešinimą.

Jis atmetė kaltinimus spaudimu mokslininkams ir istorinių tyrimu politizavimu.

Po darbuotojų kreipimosi į Seimą apie atsistatydinimą pranešė generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis. Anot Genocido centro darbuotojų, jam buvo sukurtas specialus etatas.

Penktadienį per 60 centro darbuotojų išplatino laišką, kad yra už tai, jog visos iškilusios problemos būtų sprendžiamos bendru centro darbuotojų sutarimu.

„Galime patikinti, kad centre priimami sprendimai pagrįsti pagarba, tarpusavio pasitikėjimu, racionalumu, profesionalumu ir orientuoti į siekiamą rezultatą“, – teigiama laiške.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.