„Tol, kol nėra gautas sutikimas iš valstybių, procesas yra slaptas. Aš negaliu atskleisti nei žmonių pavardžių, nei valstybių, nes toks yra įstatymas. Ir šiaip čia yra ir valstybės prestižo reikalas“, – po komiteto posėdžio Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Viešumoje kaip galimo kandidato į ambasadoriaus postą Briuselyje aptarinėta Vygando Jankūno pavardė.
Pasak užsienio reikalų ministro, šios pavardės jis Seimo komitetui nepristatė.
„Ne, nebuvo ši pavardė pristatyta“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Ministras neslėpė besitikintis, kad vienoje svarbiausių valstybių – JAV – ambasadorius bus paskirtas kaip įmanoma greičiau.
„Aš tikiuosi, kad labai greitai. Galiu pasakyti ir patikinti, kad URM yra pasiruošusi ir laukia šio balsavimo. Parsivežu geras naujienas, ruošiame dokumentus, siųsime į priimančias valstybes ir netrukus procesas tęsis“, – akcentavo jis.
G. Lansdbergio teigimu, ministerija su Seimo Užsienio reikalų komitetu ir prezidentūra dėl pristatytų pavardžių preliminariai sutaria.
„Yra preliminarus sutikimas, kad tos kandidatūros ir tos valstybės yra paderintos“, – patikino ministras.
Paklaustas, ar vadinamosios tyliosios derybos su prezidentūra buvo sklandžios, G. Landsbergis sakė, kad jis stengėsi susikoncentruoti į patį procesą.
„Aš stengiuosi mažiau komunikuoti, daugiau derėtis ir daugiau šį procesą skatinti. Gal kiti kitaip sprendžia“, – sakė ministras.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir buvęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis laikomi realiausiais kandidatais eiti ambasadorių pareigas JAV ir ES, šalies vadovas G. Nausėda teigė, kad jiems reikalingas „politinis atšalimas“.
Toks argumentas įžiebė intensyvias diskusijas. Vieni sakė, kad tokiam nurodymui būtinas teisinis pagrindas, kiti palaikė prezidento nuomonę. Patys buvę ministrai situacijos nekomentavo.
G. Landsbergis teigė, kad reikia vertinti valstybei dirbančius žmones, tačiau kartu svarbu parodyti, jog valdžia tokiu klausimu geba susitarti.
„Mano asmeninis vertinimas yra kitoks, bet vis dėlto mes turime nesiųsti užsienio partneriams signalo, kad mes esame negebanti valstybė, kuri negeba surasti sutarimo. Turime judėti į priekį ir rasti sutarimą. Gal jis nėra idealus, (...) bet sutariame ir dabar su vienu paketu išeiname“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, žmogus, daug metų dirbęs valstybės tarnyboje, po darbo ministro pozicijoje turi turėti galimybę vėl grįžti į buvusias pareigas.
„Mano supratimu, žmogus gali ir turėtų, dėl to, kad mes siunčiame negerą signalą visiems valstybės tarnautojams, kuriuos mes irgi kartais bandome pritraukti į politinį lauką, dėl to, kad jų ekspertizės reikia. Ingrida Šimonytė yra toks vienas žmogus, kurį mes kažkada pritraukėme iš viešojo sektoriaus ir džiaugiuosi, kad tai padarėme“, – pastebėjo G. Landsbergis.
BNS žiniomis, kandidatas į atstovybės ES vadovus URK penktadienį išvis nebuvo pateiktas. Komitete pristatyti kandidatai vadovauti atstovybėms JAV, Vokietijoje, Jungtinėse Tautose ir atstovybei prie Europos Tarybos Strasbūre.
Prezidento G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Seimo URK pateiktos kandidatūros suderintos su Prezidentūra, tikimasi artimiausiu metu sulaukti priimančių šalių pritarimo.
„Seimo Užsienio reikalų komitetui šiandien pateiktas keturias kandidatūras užsienio reikalų ministras suderino su prezidentu. Tai profesionalūs diplomatai, tikimės, kad artimiausiu metu jie gaus priimančiųjų šalių agremanus“, – A. Skaisgirytės komentarą BNS perdavė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Pavilionis tikisi, kad ambasadoriai Vašingtone ir Briuselyje bus paskirti iki Velykų
Savo ruožtu URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis neatskleidė komitetui pristatytų kandidatų pavardžių ir šalių, kurioms jie siūlomi, tačiau sakė besitikintis, kad ambasadoriai Vašingtone ir Briuselyje bus paskirti iki Velykų.
„Labai tikiuosi, kad iki Velykų turėsime“, – sakė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, plačiai viešumoje skambanti diskusija apie ambasadorių skyrimo procedūras yra žalinga.
„Mažiau laiko skirkime šiems neprofesionaliems debatams ir rūpinkimės, kad ta diplomatinė tarnyba, kaip (JAV sekretorius Anthony Blinkenas – aut.p.) Blinkenas sakė, atlieptų XXI amžiaus iššūkius, kurie vis sudėtingesni. Siūlau baigti šią diskusiją, traukinys pajudėjo, tuoj bus rezultatai“, – kalbėjo URK pirmininkas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad ministras G. Landsbergis įtvirtino diplomatų profesionalumo kriterijų ne tik įstatyme, bet, kaip pažymėjo Ž. Pavilionis, ir užsienio politikos kasdienėje veikloje.
„Matau, kad tas profesionalumas keliamas į viršų tiek Lietuvoje, tiek atstovybėse užsienyje. Tuo džiaugiuosi“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
Delfi primena, kad buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas taip pat sulaukė neigiamos prezidentūros išvados dėl grįžimo į teisėjo pareigas. Jis neslėpė dėl to svarstantis kreiptis į teismą.
