Istorinės oranžerijos ir medelyno vietoje – milžiniškas parkingas

Šalia Vydūno alėjos, į Ąžuolyno parką įsiskverbęs 3,3 ha žemės sklypas tapo aistrų objektu. Čia, kur 1930 metais iškilo iki šių dienų neišlikusi miesto sodininkystės įmonės oranžerija Kauno politikai nusprendė įrengti milžinišką automobilių stovėjimo aikštelę.

Tiesa, šis sklypas jau ilgą laiką nepuošė Ąžuolyno. Dar 1994 metais tuometės Kauno valdžios sprendimu jis 99 metams buvo išnuomotas verslininkams tikintis, kad šie atstatys kadaise čia veikusią ir vėliau sunykusią oranžeriją, užsiims sodininkyste. Tačiau šioms viltims išsipildyti nebuvo lemta, vis pasigirsdavo kalbų, jog čia norima statyti prabangių apartamentų kompleksus. Būtent tai vėliau tapo Kauno savivaldybės koziriu siekiant pateisinti sprendimą šį žemės gabalą paimti visuomenės poreikiams bei paversti automobilių stovėjimo aikštele.

Pasirodo, šios stovėjimo vietos reikia šiuo metu rekonstruojamam S. Dariaus ir S. Girėno stadionui ir baigiamai tvarkyti legendinei Kauno Sporto halei. Beje, kiek anksčiau kalbėta, kad vykstant renginiams žiūrovai savo automobilius galės palikti kitoje Ąžuolyno pusėje esančio Dainų slėnių prieigose...

„Rekonstruotas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas talpins 15 tūkst. žiūrovų ir rekonstruota Sporto halė 2,5 tūkst. žiūrovų, todėl manome, kad siekiant užtikrinti patogų atvykimą į renginius papildomai reiktų numatyti automobilių statymo aikštelę adresu Vydūno al. 4“, – rašoma savivaldybės aiškinamajame rašte.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Politikų planams pasipriešino visuomenė

Kauno savivaldybės tarybai šio sprendimo nepavyko priimti vienbalsiai. Tam prieštaravo vienintelė opozicijoje dirbanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, vieningumo šįkart nedemonstravo ir solidžią daugumą turintis, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio suburtas visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“.

Daugumos balsais priėmus sprendimą, kilo nemenkas visuomenės pasipiktinimas. Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose netrūko aštrios kritikos Kauno valdantiesiems, taip pat ir necenzūrinės leksikos. Kaistant aistroms pasirodė ir pasvarstymų, esą vardan automobilių aikštelės bus kertami šimtamečiai ąžuolai, o nemaža dalis parko – išasfaltuota.

Didžiulio palaikymo sulaukė ir Kauno Žaliakalnio bendruomenės „Žaliasis Ąžuolynas“ parengta peticija už šio parko vientisumo išsaugojimą. Pirmadienį paskelbtą peticiją ketvirtadienį jau buvo pasirašę virš 7 tūkst. žmonių.

Ąžuolyno parkas su jį supančia aplinka yra unikali vietovė, tačiau planuojama įrengti ~2000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė 3.3 ha plote turės neigiamą poveikį tiek vertingosioms kultūros ir gamtos vertybėms, tiek aplinkinių gyventojų ir parką lankančių žmonių sveikatai“, – teigiama architektės Eglės Januškienės parengtame dokumente, kuriuo prašoma savivaldybės atkurti istorinę tiesą ir perėmus šią teritoriją visuomenės poreikiams ją išlaikyti neurbanizuota Ąžuolyno parko dalimi.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Savivaldybė puolė teisintis: automobilių aikštelės gali ir nebūti ?

Atmosferai kaistant Kauno savivaldybės atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė teisintis bei užsiminė apie „klaidinančias interpretacijas, sudariusias pretekstą tolimesnei dezinformacijai“.

Nors savivaldybės dokumentuose aiškiai nurodoma, jog visuomenės poreikiams paimamoje Ąžuolyno dalyje ketinama įrengti stovėjimo aikštelę, po dienos pasirodžiusiame pranešime Kauno valdžios tonas jau kiek švelnesnis.

„Vieša paslaptis, kad verslo atstovai turėjo užmačių privačios teritorijos plėtrai ir vystymui, rengė galimus jos užstatymo projektus. Siekdama užbėgti už akių potencialiam šios vietos urbanizavimui, Kauno miesto taryba vasario 2-ąją pritarė vieninteliam sprendimui – inicijuoti teritorijos paėmimą visuomenės reikmėms. Tikslas – kad komercinės paskirties žemės sklypas būtų sugrąžintas žmonėms, taptų prieinamas ir pasitarnautų visiems kauniečiams bei miesto svečiams“, – skelbia savivaldybė.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Taip pat nurodoma, jog pasiekus pirmąjį etapą, perėmus sklypą, vyktų detaliojo plano rengimo procedūros. Ir jau tada būtų atsižvelgiama į kauniečių, bendruomenių ir organizacijų pastabas bei pasiūlymus.

„Automobilių stovėjimo aikštelė tėra viena iš galimų alternatyvų, kaip dalis šio ploto ateityje pasitarnautų gyventojų patogumui, tačiau tai tikrai ne vienintelė būsima jo funkcija. Šiai dienai dėl to jokių sprendimų nėra ir kol kas negali būti“, – teigiama oficialiame Kauno savivaldybės pranešime.

Taip pat užsimenama, kad asfalto dangos šioje vietoje tikrai nebus, teritorija privalės išlikti maksimaliai žalia, žadama išsaugoti joje augančius visus vertingus želdinius. Savivaldybė taip pat paskelbė elektroninio pašto adresą, kuriuo piliečiai galėtų siųsti savo pasiūlymas kam galėtų būti pritaikyta ši teritorija.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Tartasi su gyventojais nebuvo, žmonės nieko nežinojo

Didelio visuomenės palaikymo sulaukusią peticiją išplatinusios Kauno Žaliakalnio bendruomenės „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė – Stašiauskienė portalui „Delfi“ sakė, jog sklypo paėmimas visuomenės poreikiams pats savaime nėra blogas sprendimas, tačiau ji minėjo pasigendanti valdžios dialogo su žmonėmis dėl to, ką ketinama šioje vietoje įrengti.

Jos vertinimu, nors savivaldybė pastebimai sušvelnino toną, tačiau nerimą kelia tarybos priimto sprendimo formuluotė, kur aiškiai kalbama apie ketinimus šioje vietoje įrengti stovėjimo aikštelę. Įtarimų, jog šio sprendimo esmę bandyta nuslėpti nuo visuomenės jai kelia ir tai, kad projektą posėdyje pristatė būtent savivaldybės transporto skyrius.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

„Jokio dialogo su visuomene nebuvo, mes nieko nežinojome. Savivaldybė turi apie tokius planus kalbėti su žmonėmis, nes įrengus čia stovėjimo aikštelę vėliau ištaisyti klaidą būtų labai sunku“, – sakė Žaliakalnio bendruomenės atstovė.

„Mes norime, kad ši teritorija būtų naudojama kaip parko dalis, rekreaciniais tikslais. Juolab, joje yra išlikęs dar tarpukariu įrengtas tvenkinys“, – sakė L. Ramanauskaitė – Stašiauskienė.

Jos vertinimu, būtent ši Ąžuolyno parko dalis, kurioje nesama šimtamečių ąžuolų galėtų virsti aktyvaus poilsio zona su žaidimų aikštelėmis bei tualetais. Taip būtų ne tik sukurta pridėtinę vertę generuosianti infrastruktūra, bet ir išvengta gilesnės invazijos į valstybės saugomą ąžuolų parką.

Kaunietė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų faktorių – Vydūno alėja, šalia kurios esančiame sklype Kauno vadovai galvoja įrengti beveik 2 tūkst. vietų stovėjimo aikštelę yra labai siaura, dviejų eismo juostų. Ji tikrai nėra pritaikyta tokiam automobilių srautui, o norint gatvę platinti – reikėtų kirsti medžius. O kito kelio į planuojamą stovėjimo aikštelę nėra, nes stačiakampio formos sklypas trimis kraštinėmis ribojasi su Ąžuolynu.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Stovėjimo aikštelei nepritaria ir mokslininkas: sklypas verčiau tarnautų visuomenės švietimui

Prieš Kauno valdžios siekius visuomenės poreikiams perimamą neatsiejamą Ąžuolyno dalį paversti stovėjimo aikštele pasisako ir žinomas architektūrologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis.

„Miestui tokia parkavimo aikštelė būtų greičiau pralaimėjimas, negu laimėjimas. Pati teritorija yra neatskiriama saugomo Ąžuolyno parko dalis.

Maža to, Ąžuolynas yra svarbi neseniai į Paryžių vertinimui išsiųstos UNESCO pasaulio paveldo nominacijos dalis. Gamtos ir architektūros sąveika – vienas svarbiausių argumentų pagrindžiant Kauno išskirtinę visuotinę vertę“, – portalui „Delfi“ teigė dr. Vaidas Petrulis.

Vaidas Petrulis
Foto: KTU archyvas

Mokslininkas atkreipia dėmesį, jog plečiantis miestui ir vystantis jo infrastruktūrai Ąžuolynas ne kartą nukentėjo, o šiam, išskirtiniam parkui padarytos skriaudos nesiruošiama kompensuoti.

„Ne paslaptis, Ąžuolynas intensyviau urbanizuoti pradėtas jau tarpukariu. Kilo gyvenamieji namai, Fiziško auklėjimo rūmai, Sporto halė. Sovietmečiu išplėtus sporto kompleksą, Ąžuolynas dar kartą susitraukė.

Gaila, tačiau XXI amžiuje miestas neplanuoja šios skolos grąžinti. Vietoje to, kad atsižvelgiant į pasaulines tendencijas siektume kaip įmanoma sumažinti automobilių skaičių ir plėtoti viešojo transporto infrastruktūrą, renkamės didinti parkavimo vietų skaičių“, – svarsto architektūros istorijos tyrinėtojas dr. V. Petrulis.

Jo vertinimu šis, į Ąžuolyną įsiterpęs sklypas, kuriame istoriškai buvo plėtojama sodininkystė, o dabar Kauno valdžia užsimojo įrengti milžinišką automobilių stovėjimo aikštelę, galėtų rasti visai kitą paskirtį – tarnauti visuomenės švietimui.

„Mano manymu, čia būtų galima įkurti kuklaus mastelio Miesto gamtos pažinimo centrą. Būtų proga šiuolaikiškai pristatyti Ąžuolyną, čia gyvenantį niūriaspalvį auksavabalį, rengti edukacijas ir pan. Tokiu būdu būtų XXI aamžiaus dvasioje atgaivinta miesto sodininkystės misija“, – sako dr. V. Petrulis.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Parko sutvarkymui numatyta 5,67 mln. eurų

Tai ne pirmas atvejis, kai Kauno savivaldybės suplanuota intervencija į vienu esminių Kauno simbolių vadinamą Ąžuolyną sulaukia aštrios visuomenės reakcijos.

Kartą tai jau nutiko 2018 metais, paaiškėjus, kad rengiamas šio istorinio parko atnaujinimo projektas. Pasipiktinimas, įvairūs svarstymai bei apokaliptinių scenarijų aptarinėjimai kilo dėl skurdžios informacijos.

Kauniečiai svarstė, jog prisidengiant Ąžuolyno rekonstrukcija galbūt bus kertami šimtamečiai ąžuolai, asfaltuojant takus pažeidžiamos medžių šaknys ir pan. Savivaldybės atstovams tąkart irgi teko teisintis, jog nieko panašaus daryti neketinama, o darbai vyks tiksliai pagal planą bei paragino žmones teikti savo pasiūlymus.

Visuomenės poreikiams paimamas sklypas Kauno Ąžuolyne
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Praėjusių metų rudenį Kauno savivaldybė pranešė pasirašiusi 5,67 mln. eurų vertės Ąžuolyno parko rekonstrukcijos sutartį su bendrove „Kauno keliai“.

Kauno savivaldybės duomenimis, Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100 – 300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.

Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.

Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.