A. Kentra yra gerai žinomas dėl savo ilgamečių pastangų įprasminti žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Tam tikslui jis įkūrė Lietuvos laisvės kovų draugiją „Miško broliai“ ir, kaip ilgametis šios draugijos vadovas, pasak jam atstovaujančio advokato Sauliaus Dambrausko, jau beveik 30 metų rūpinasi gyvojo Laisvės atminimo paminklo, t. y. Laisvės kovų archyvo bei muziejaus, sukūrimu.

Laisvės premijos laureatas taip pat yra sukaupęs Lietuvos išsivadavimo bei laisvės kovų istorijos archyvą, kuris, advokato teigimu, yra unikalus kultūros reiškinys, kurio vertę oficialiai pripažįsta ir šalies valstybės archyvo specialistai.

Vis dėlto tokių nuopelnų valstybei nepakanka, kad A. Kentra ir jo draugija nebūtų iškeldinti iš pastato, esančio Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje. Kaip pasakoja S. Dambrauskas, 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė A. Kentros puoselėjamai Draugijai perdavė pastato Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje griuvėsius, iš kurio 1919 m. savanoriai išėjo ginti Lietuvos.

„Vyriausybės nutarimo pagrindu draugija tuos griuvėsius įregistravo ir tvarkė kaip savo nuosavybę: talkomis išvalė griuvėsių teritoriją, parengė statinio rekonstrukcijos projektą, rūpinosi užsienio lietuvių lėšų pritraukimu bei Vyriausybės parama. Faktiškai draugija pastatė (tik neįrengė) naują pastatą Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje – Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugijos rūmus“, – tikino S. Dambrauskas.

Taip 1992 metais atrodė pastatas, atiduotas „Miško broliams“ nuosavybės teise

Taip pat pridūrė, kad 2008 m. Lietuvos Seimas, paskirdamas Albinui Kentrai kalbos premiją ją įvardino: „už atkūrimą iš griuvėsių Vilniuje, Labdarių g. 10/9, pastato, kuriame 1919 m. susirinkę savanoriai išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės; iniciatyvinės veiklos trukusios daugiau kaip 15 metų, rezultatas – Lietuvos paveldo objektas, pritaikytas istorijos ir kultūros veiklai.“.

„Tačiau kai pastatas buvo atstatytas, prasidėjo teisminiai procesai dėl pastato nuosavybės. Galiausiai teismas pripažino, kad pastato griuvėsiai draugijai buvo perduoti ne nuosavybėn, bet panaudai, todėl pastato įregistravimas draugijos vardu buvo panaikintas. Iš griuvėsių A. Kentros pastangomis prikeltą pastatą Vyriausybė įregistravo Lietuvos Respublikos vardu, o Albinas Kentra gavo ieškinį dėl iškeldinimo.“

S. Dambrauskas sakė, kad jau du dešimtmečius A. Kentra bylinėjasi teismuose dėl šio pastato ir pagal teismų nustatytus ekspertinius duomenis „Miško brolių“ draugija naujai sukūrė maždaug 80 proc. pastato dalies ir tik 20 proc. šio pastato yra buvęs turtas, kurį valstybė 1992 metais perdavė draugijai.

„Užpernai Vilniaus Universitete iškilmingai minint A.Kentros 90-ies metų jubiliejų, kitas Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis daug metų besitęsiančius teismus dėl Draugijos pastato pavadino „egzaminu atkurtai valstybei“. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-29 sprendimu nutarė iškeldinti A. Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių“ draugiją iš pastato Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje, ir atmetė „Miško brolių“ priešieškinį, kuriuo ši prašė draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti jos vardu. Teismas savo sprendime ypač pabrėžė nuosavybės šventumo reikšmę ginant valstybės nuosavybę“, – paaiškino advokatas.

2019 metų Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra su tuometinius Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu

Pasak S. Dambrausko, ši byla iliustruoja teisingumo nuopuolį Lietuvoje ir patvirtino, kad bus teikiamas apeliacinis skundas, tačiau taip pat mano, kad norint išsaugoti Valstybės garbę ir orumą tiek Prezidentas, tiek Seimas, tiek Vyriausybė teisingumą galėtų pasiekti išmintingais politiniais sprendimais.

Turto bankas: susitiksime su draugijos atstovais ir bandysime ieškoti išeičių

Turto banko Komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas „Delfi“ komentavo, kad telieka apgailestauti, jog tenka spręsti panašius ginčus teismine tvarka.

„Ir Lietuvos Respublikai atstovaujantis Turto bankas, ir Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugija yra priversti minti teismų slenksčius ir pateikinėti įrodymus dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet priimti sprendimai nebuvo aiškiai teisiškai formalizuoti, todėl iš to neaiškumo kilusius lūkesčius tenka aiškintis teismuose.

Kad suprastumėte ginčo esmę, reikėtų nusikelti į 1992 m., kada Vyriausybė draugijai suteikė pastatus veiklai, esančius adresais Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10. Pagal savo esmę patalpos buvo suteiktos neatlygintinai panaudos teise, tačiau nebuvo formalizuota sutartimi, – tai reiškia, kad draugija galėjo jomis naudotis, tačiau nuosavybė liko Lietuvos Respublikos, ką vėliau ir pripažino teismas (du kartus – 2003 m., ir 2011 m.,), panaikinęs pastato registraciją kaip Draugijos nuosavybę“, – teigė raštu pateiktame atsakyme atstovas.

Pasak jo, panauda reiškia, kad patalpomis galima naudotis, tačiau jos tau nepriklauso – nuosavybė liko Lietuvos Respublikos.

„Kadangi minėti pastatai buvo apleisti ir reikalavo kapitalinio remonto bei rekonstrukcijos, Vyriausybė skyrė tam ir finansavimą. Rekonstrukcijos darbus už valstybės pinigus organizavo draugijos atstovai – tiek viename, tiek kitame pastate buvo sukurta ir atkurta maždaug du trečdaliai patalpų. Čia galima panaudoti analogą, kai jei už savininko pinigus remontuoji butą, kuriuo naudojiesi, tai po atlikto remonto vis tiek nereiškia, kad jis tau priklauso.

2012 m. vasario 29 d. Vyriausybė nutarimu perdavė pastatus Valstybės turto fondui, kurio teisių perėmėju vėliau tapo Turto bankas. Rūpindamiesi valstybės nuosavybe aptikome susiklosčiusią situaciją. Dėl to 2017 m. kreipėmės į Draugiją, geranoriškai siūlydami jiems įteisinti faktinę situaciją, pasirašant neatlygintinos panaudos sutartį. Pagal veiklos pobūdį draugija galėjo pretenduoti į valstybės paramą nekilnojamuoju turtu, t. y. patalpose likti neatlygintinai, tik sutvarkius teisinius formalumus. Draugija atsisakė Turto banko pateikto pasiūlymo.“

T. Bagdono teigimu, kadangi nebuvo teisinio pagrindo, kaip jiems likti valstybei priklausančiose patalpose, Turto bankas kreipėsi į teismą dėl „Miško brolių“ draugijos iškeldinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, išklausęs abi puses, šių metų sausio 29 d. tenkino Turto banko reikalavimą iškeldinti Draugiją iš pastatų.

„Draugija per 30 dienų turi teisę skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Jei sprendimas nebus apskųstas, tuomet jis įsigalios. Suprantame, kad situacija, į kurią pateko draugija, yra nevienareikšmė.

Draugija atlieka svarbią misiją visuomenėje, saugodama istorinę atmintį, todėl susitiksime su jos atstovais ir bandysime ieškoti išeičių, kaip Draugija galėtų tęsti savo veiklą. Ieškant išeičių iš situacijos, bendradarbiaujame ir su savo akcininku, Finansų ministerija, ir tikimės rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą.“

Sureagavo ir politikai

Į ginčą tarp A. Kentros ir Turto banko sureagavo ir Lietuvos politikai, kai šią situaciją paviešino LRT. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnaitė savo feisbuko paskyroje teigė, kad „tikrai ieškosime būdų išspręsti šį klausimą“.

„Gali būti įvairių variantų. Tačiau faktas tas, kad „Miško brolių“ namai atstatyti ir Amerikos lietuvių aukomis, žmonės įdėjo daug širdies į šią iniciatyvą, todėl ji turi gyventi. Sprendimas, kuris dabar siūlomas yra gal ir teisėtas, bet tikrai neteisingas.“

Taip pat sureagavo ir Finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri tikino, kad „viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog yra priimtas teismo sprendimas iškeldinti Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių“ draugiją, pasižadu, jog drauge su komanda, per Finansų ministerijai pavaldžią viešąją įstaigą „Turto banką“ bandysime ieškoti sprendimo, kad draugijos veikla galėtų ir toliau būti tęsiama.“

Ji taip pat sakė, kad supranta visuomenės susirūpinimą dėl draugijos „Miško broliai“ veiklos, todėl bus dedamos pastangos surasti sprendimą, kuris užtikrintų nenutrūkstamą draugijos veiklą.

„Esame dėkingi Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, Laisvės premijos laureatui A. Kentrai už jo viso gyvenimo darbus, todėl sprendimo ieškosime neatidėliotinai.“

Gintarė Skaistė

Vis dėlto advokatui S. Dambrauskui dabar kilęs politikų susirūpinimas šiek tiek kelia ironišką šypsnį, kadangi prieš įteikiant A. Kentrai Laisvės premiją, kiekvienas Seimo narys, tarp jų ir visi valdžios atstovai, gavo S. Dambrausko asmeninį laišką.

„Tarp jų ir prezidentas. Kiekvienas apie tą bylą ir visą šią situaciją, parašytą koncentruotai, gavo mano laišką. Išsiunčiau asmeniškai prieš sausio 13-ąją ir sakiau, kad atsibuskite ir pažiūrėkite, kas yra daroma. Jūs viena ranka įteikiate premiją, o kita – atimate.“

Kreipėsi raštu į Ingridą Šimonytę

Taip pat TS-LKD partijos atstovai ir Seimo nariai Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Gudauskas ir buvęs Lietuvos Kariuomenės vadas Arvydas Pocius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę dėl šio klausimo sprendimo.

Politikai pripažįsta A. Kentros nuopelnus Lietuvai. Jų parašais patvirtintame 2021 m. vasario 4 d. rašte prašoma premjerės, kad Vyriausybė rastų sprendimą gražinti „Miško brolių“ draugijai jų rūpesčiu atstatytą pastatą Totorių gatvėje.

„Svarbu nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti draugijos veiklos tęstinumą“, – prašė jie.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (420)