„Lietuvoje koronaviruso tyrimai iki šiol vyko mokslininkų iniciatyva. Vyko įvairios iniciatyvos, moksliniai tyrimai. O mes, LSMU tokį tyrimą pradėjome, tai buvo dar anksti, pačioje pandemijos pradžioje. (...)
Žinoma, to tyrimo tikslas labiau buvo aiškintis viruso mutacijų įtaką klinikiniams rodikliams, tai nebuvo tyrimas, kuris būtų orientuotas į plačiosios populiacijos ištyrimą, bet kažkiek padengėme ir tai. Vykdėme tyrimą, džiugu, kad šiandien Lietuvoje prasidėjo ir iniciatyvos iš Vyriausybės pusės, kad tokie tyrimai vyktų nacionaliniu mastu, kad vyktų rutiniškai, būtų laiku reaguojama į viruso pakitimus, apie kuriuos dabar garsiai yra kalbama. Jeigu taip trumpai, kaip atrodė šis virusas per pastaruosius metus, tai galėčiau pasidalinti paveikslu, kaip virusas kito, koks jis buvo.
Iš esmės, iki šio laikotarpio, kiek esame ištyrę mėginių, tai yra gerokai virš dviejų šimtų, mes esame nustatę dvidešimt skirtingų viruso linijų. Bendra tendencija tokia, kad nebuvo vienos kažkokios linijos, kuri būtų augusi. Pandemijos pradžioje mes turėjome vieną liniją (rodo į grafiką), ji iki maždaug gegužės dar buvo nustatoma ir vėliau dingo, kitaip sakant pakito“, – analizuodamas koronaviruso tyrimų grafiką aiškino genetikas.
Paklausus, ar viruso mutacijos daro koronaviruso kažkuo išskirtiniu, pašnekovas tikino, kad natūralu, kad virusas mutuoja ir stengiasi prisitaikyti.
„Į virusą reikia žiūrėti kaip į gyvą sutvėrimą, kuris stengiasi prisitaikyti, jį veikia evoliucijos principai. Natūralu, kad virusas deda pastangas, kurios leistų jam išlikti. Taip pat ir žmogus bando daryti atvirkščiai ir sunaikinti virusą. Faktas, kad mutacijos vyksta, tų mutacijų deriniai apsprendžia viruso liniją. Yra žinoma, kad tam tikros viruso linijos išsiskiria biologinėmis funkcijomis. Turime tris dėmesį patraukiančias linijas, tai reiškia trys skirtingi viruoso mutacijų deriniai, kurie yra verti atidesnio stebėjimo ir reagavimo, jeigu jie yra nustatomi“, – sako pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu pažintis su virusu tikrai dar tęsiasi, žinoma, pastangų turime nemažai, tačiau rimtiems moksliniams tyrimams reikalingas ilgesnis laikas.
„Mes norime šį virusą gerai pažinti, tai gana naujas dalykas, žinoma, mokslas padarė pažangą, išvystėme pažangą, tobulėjo moksliniai tyrimai, bet, kad pažintume virusą, šiuo metu remiamės labiau prielaidomis ir ankstyvaisiais tyrimais“, – sako jis.
Per praėjusią parą patvirtinus 760 naujų COVID-19 atvejų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė, kad infekcinė liga plinta ugdymo įstaigose, įmonėse, registruojami ir nauji židiniai.
Nauji susirgimai nustatyti Klaipėdos miesto lopšelių-darželių „Pušaitė“, „Puriena“, „Inkarėlis“, Klaipėdos miesto Medeinės mokyklos protrūkiuose.
Taip pat nustatyti atvejai, kurie siejami su židiniu Šilutės rajono Rusnės specialiojoje mokykloje. Iš viso čia COVID-19 susirgo keturi darbuotojai.
