Trijų žmonių žudikus aprūpino ginklais

48 metų sulaukusį Jordį Raslavičių, be draugų ir artimųjų, dabar Kaune prisimena nebent vyresnės kartos kriminalistai ir likę gyvi šešėlinio pasaulio „veteranai“.

Šis žmogus anksčiau vadintas vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, kadaise siaubą kėlusios „Daškinių“ gaujos smogiku. Skirtingai nei kiti nusikaltėliai, ūmiu būdu pasižymėjęs kaunietis buvo baigęs aukštąją mokyklą – 2003 metais tuometėje Kūno kultūros akademijoje įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją.

Praeityje tris kartus teistas, už grotų nemažai laiko praleidęs J. Raslavičius pirmą kartą prieš teismą stojo nagrinėjant išskirtinio žiaurumo bylą.

1996 metais visą šalį sukrėtė Kaune įvykdytas brutalus trijų žmonių nužudymas. Panemunės rajone, A. Smetonos alėjoje esančiame bute, buvo rasti sušaudyti trys žmonės – 19-metis vaikinas, dvejais metais jaunesnė nėščia jo draugė ir vos 14 metų sulaukęs paauglys. Vėliau paaiškėjo, kad jis – poros kaimynas, atsitiktinai užsukęs į svečius.

Marijampolės pataisos namai

Šiam nusikaltimui tirti buvo mestos gausios kriminalistų pajėgos. Galiausiai išsiaiškinta, kad egzekucija surengta turint tikslą apiplėšti jauną porą – žudikai turėjo informacijos, kad pardavę butą jaunuoliai gautus pinigus laiko namuose. Paaiškėjo, kad pagrobta 6 tūkst. JAV dolerių, – tokia suma žudikai įvertino trijų jaunų žmonių gyvybes.

Galiausiai buvo sulaikyti ir įtariamieji – karo Afganistane dalyvis Egidijus Petrauskas ir Mindaugas Račkauskas. Pareigūnai taip pat suėmė ir vieno jų klasės draugą J. Raslavičių, jam buvo pareikšti kaltinimai žudikus aprūpinus ginklais. Kratos metu jo namuose rastas visas ginkluotės arsenalas: keli kilogramai sprogmenų, pistoletai, pompinis šautuvas ir anuomet išskirtiniu žudikų ginklu vadintas pistoletas – kulkosvaidis „Agram 2000“.

Žudynėse nedalyvavęs J. Raslavičius atsipirko 5 metų laisvės atėmimo bausme, o du žudikus teismas įkalino iki gyvos galvos.

Degalinėje švaistėsi peiliu, auka vos išgyveno

Antrą kartą į teisėsaugos akiratį J. Raslavičius pateko dėl 2003 metų vasarą Kaune, Sukilėlių prospekte, esančioje degalinėje surengtų skerdynių.

Tąkart konflikto metu peiliu į krūtinę buvo sunkiai sužalotas 32 metų vyras, jis išgyveno tik dėl laimingo atsitiktinumo ašmenims vos nekliudžius širdies.

Galiausiai išsiaiškinta, kad peiliu degalinėje švaistėsi teisėsaugininkams puikiai pažįstamas, su „Daškinių“ gauja siejamas J. Raslavičius. Jį sulaikius kratos metu rastas kovinis pistoletas „Beretta“, tačiau vėliau pritrūko įrodymų, kad tai tikrai J. Raslavičiaus ginklas.

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo J. Raslavičius Kauno apygardos teismo pripažintas kaltu ir 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu įkalintas penkeriems metams į bausmės terminą įskaičiuojant laiką, kurį praleido būdamas suimtas.

Trečią kartą J. Raslavičius teistas už savavaldžiavimą, kuris, bylos duomenimis, buvo įvykdytas dar 2003 metų kovo pabaigoje. 2007 metų gegužę jam skirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją subendrinus su anksčiau skelbtu nuosprendžiu; galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

Sulaukęs palankių sprendimų išvyko į užsienį

Nors bausmės laikas jau seniai turėjo baigtis, bet J. Raslavičius šiuo metu dienas vėl leidžia už grotų, įkalintas Marijampolės pataisos namuose, o Kauno apygardos teismas 2021 metų sausio 27 dieną atmetė jo advokato apeliacinį skundą.

Paaiškėjo, kad nauji kaltinimai J. Raslavičiui pareikšti nebuvo, vienu žiauriausių Kauno nusikaltėlių laikytą vyrą pasivijo praeities nuodėmės. Turimais duomenimis, J. Raslavičius jau buvo pradėjęs kurti naują gyvenimą užsienyje, pagal įgytą specialybę dirbo treneriu, jam gimė du vaikai.

„Delfi“ gauti dokumentai leido išsamiau pažvelgti į J. Raslavičiaus gyvenimo istoriją.

Iš pataisos namų J. Raslavičius Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu anksčiau laiko, neatlikus 2 metų ir beveik 8 mėnesių bausmės, buvo išleistas 2008 metų birželio 17 dieną. Tąkart jam buvo nustatyti griežti apribojimai: draudimas išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, kartą savaitėje registruotis pataisos inspekcijoje, be leidimo neišvykti iš Kauno ribų ilgiau nei savaitei.

Panašu, jog į laisvę išėjęs J. Raslavičius šių įpareigojimų tikrai laikėsi, nes tų pačių metų gruodžio pabaigoje sulaukė dar vieno palankaus sprendimo. Konstatavus, kad nuteistasis jau pasitaisė ir bausmės tikslai pasiekti, Kauno apylinkės teismas jam panaikino skirtus įpareigojimus. Ši nutartis per 14 dienų galėjo būti skundžiama prokuroro, tačiau skundo niekas nepateikė ir ji įsiteisėjo.

Sulaukęs šio momento, 2009 metų sausį J. Raslavičius išvyko pas savo draugę kaunietę medikę gyventi į Norvegiją, kur moteris dirbo. Turimais duomenimis, J. Raslavičius Norvegijoje gyveno legaliai, užsiregistravo Stordo suaugusiųjų mokymo centre lankyti norvegų kalbos kursų. Kurį laiką jis pagal specialybę nuotoliniu būdu dirbo Kaune įsikūrusiame imtynių klube „Lokiai“ trenerio asistentu.

Sprendimą panaikinti įpareigojimus teismas pakeitė

2009 metų pabaigoje J. Raslavičius kartu su gyvenimo drauge susilaukė pirmojo vaiko. Po kurio laiko moteris turėjo grįžti į darbą ligoninėje, tad atžalos auginimu teko daugiau rūpintis J. Raslavičiui. Teismui pateiktame advokato skunde minima ir kita svarbi detalė – 2010 metų birželį Norvegijoje apsigyvenęs kaunietis J. Raslavičius kreipėsi į mūsų šalies ambasadą bei pasikeitė lietuvišką pasą.

Naują gyvenimo etapą Šiaurėje pradėjusio, anksčiau Kaune žiaurumu garsėjusio J. Raslavičiaus idilė sugriuvo 2010 metų rudenį – pagal Lietuvos prašymą jį sulaikė Norvegijos pareigūnai.

Tuomet ėmė aiškėti itin įdomi situacija. Pasirodo, kad neskųsta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria panaikinti anksčiau laiko į laisvę išleistam J. Raslavičiui skirti įpareigojimai, visgi buvo pakeista.

Praleidę apskundimo terminą prokurorai po keturių mėnesių kreipėsi į teismą prašydami šį terminą atnaujinti. Prašymas buvo patenkintas, Kauno apygardos teismas 2009 metų balandžio 15 dieną nuteistajam J. Raslavičiui už akių panaikino jam palankią nutartį.

Tų pačių metų birželį Kauno apylinkės teismas panaikino J. Raslavičiaus lygtinį paleidimą iš pataisos namų ir jį pasiuntė atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę.

J. Raslavičiui atstovaujantis advokatas Danius Svirinavičius tai vadino kuriozine istorija, kai nutartis grąžinti atgal už grotų priimama žmogui už akių, jam nežinant ir legaliai gyvenant kitoje šalyje.

Norvegija atsisakė išduoti J. Raslavičių Lietuvai

2010 metų lapkričio 4 dieną Norvegijos policijos sulaikytas J. Raslavičius sužinojo, kad jam už akių Lietuvoje grąžinti apribojimai, kurių jis gyvendamas kitoje šalyje formaliai nevykdo, – kartą savaitėje nesiregistruoja policijoje, nenakvoja Kaune ir pan. Dėl to priimtas sprendimas jį grąžinti atgal į pataisos namus.

Šį teisinį rebusą išnagrinėjęs Bergeno apygardos teismas nusprendė neišduoti J. Raslavičiaus Lietuvai. Atmetęs prašymą Norvegijos teismas konstatavo, kad „nesusidariusios Lietuvos Respublikos piliečio Jordžio Raslavičiaus ekstradicijos sąlygos“. Mėnesį praleidęs už grotų jis buvo išleistas į laisvę.

J. Raslavičius pateikė skundą dėl jam už akių Kaune priimto sprendimo, tačiau teismas jį atmetė. Liko galioti 2009 metais priimta Kauno apylinkės teismo nutartis. Taigi, J. Raslavičius tarsi turėjo grįžti į Lietuvą bei „atsėdėti“ 2 metus ir 8 mėnesius.

Suprantama, tokia perspektyva jo visai neviliojo, juolab ir Norvegija, kurioje gyveno, atsisakė jį išduoti Lietuvai.

J. Raslavičius 2011 metais pagaliau susirado darbą, tapo Bergeno sporto klube imtynių treneriu, po kurio laiko pakeitė darbovietę – dirbo treneriu kikbokso klube.

„Pažymėtina, kad J. Raslavičius legaliai pasiekė, jog jo Lietuvoje įgytas aukštasis išsilavinimas oficialiai būtų pripažintas Norvegijos Karalystėje. Jordžio Raslavičiaus sugyventinei, bendro mažamečio vaiko motinai, turėjus Norvegijoje atsakingą medikės darbą ir jį dirbus, pats J. Raslavičius ir toliau šeimoje prisiėmė mažamečio vaiko priežiūros, auginimo pareigas. Taip pat atsirasdavus laisvo laiko kartu su šeima legaliai važinėjo po atskiras Europos Sąjungos valstybes. Žodžiu, J. Raslavičius buvo įsitikinęs, kad jo atžvilgiu joks apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo procesas nevyksta“, – nurodė advokatas D. Svirinavičius.

2017 metų pavasarį J. Raslavičius su šeima dėl gyvenimo draugės profesinės veiklos iš Norvegijos išvyko į Olandiją. Pasak advokato, jis ten oficialiai prisiregistravo, legaliai keliavo į kitas Europos Sąjungos šalis.

Tais pačiais metais Norvegijoje porai gimė antrasis vaikas, tačiau Lietuvos teisėsauga vyro nepamiršo. 2017 metų gegužę Kauno apygardos teismas jo atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį.

Gyvenimą aukštyn kojomis apvertė atostogos Ispanijoje

Panašu, kad išduotas arešto orderis poros gyvenimo bent pradžioje ypatingai nepakeitė. 2018 metų kovą J. Raslavičius su šeima skrido iš Italijos, pareigūnai, tikrinę jo pasą, klausė, ar čia iš tiesų jis, tačiau nesulaikė ir leido vykti toliau.

Bet lemtinga tapo sugyventinių kelionė pailsėti Ispanijoje. 2019 metų spalį J. Raslavičiui kartu su abiem vaikais ir jų motina atostogaujat Gran Kanarijoje jis buvo sulaikytas ir netrukus perduotas Lietuvai.

Taip naują gyvenimą užsienyje pradėjęs kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių vadintas J. Raslavičius atsidūrė Marijampolės pataisos namuose, kur atlieka dar 2007 metais Kauno apygardos teismo jam skirtos bausmės dalį – 2 metus 7 mėnesius ir 12 dienų. Šios įkalinimo bausmės pabaiga – 2022 metų rugsėjo 19-oji.

Kaip ir dauguma nuteistųjų, J. Raslavičius pasinaudojo galimybe prašyti išleidžiamas į laisvę anksčiau laiko. Jis pateikė duomenis, kad bausmės atidėjimo laikotarpiu gyvens Kaune, giminaitės bute, ir bus įdarbintas imtynių klube. Tačiau tokio jo noro 2020 metų lapkritį Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija nepatenkino. Argumentuota tuo, jog kalinys nė karto nėra skatintas, padarė vieną pažeidimą – atvykęs į laisvės atėmimo vietų ligoninę su savimi turėjo žiebtuvėlį ir dvi cigaretes, bet už tai drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Kitaip tariant, kalinys dar nėra pasirengęs anksčiau laiko išeiti į laisvę.

Durys į laisvę neatsivėrė dėl praeities nuodėmių

Šį komisijos nutarimą J. Raslavičius apskundė Marijampolės apylinkės teismui, o, jo skundą atmetus, apeliacine tvarka kreipėsi į Kauno apygardos teismą.

Skunde argumentuojama, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas J. Raslavičius, padarymo praėjo 16 metų, per visus tuos metus jis gyveno nepriekaištingai – neįvykdė jokių teisės pažeidimų ar nusikaltimų.

„Priešingai, J. Raslavičius dirbo, gyveno šeimoje, augino mažamečius vaikus. Dar daugiau – po jo suėmimo atlikti likusią bausmės dalį šis nuteistasis jau gana ilgą laiką vėl izoliuotas nuo visuomenės“, – teigė advokatas D. Svirinavičius.

Ispanijos policija

Kauno apygardos teismas neginčijo advokato pateiktų duomenų, jog kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių laikytas J. Raslavičius jau pasikeitė, nedaro nusikaltimų, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais.

„Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama, kad J. R. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals“, – 2021 metų sausio 27 dienos nutartyje pasisakė teismas.

Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad J. Raslavičius įkalinimo įstaigoje neišreiškė noro nei dirbti, nei dalyvauti socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose. Panašu, jog vienas iš pagrindinių motyvų kol kas neišleisti anksčiau laiko į laisvę – tamsi jo praeitis.

„Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys, – 60 balų, iš kurių net 35 balai yra dinaminiai. Dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad J. Raslavičius deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Juolab kad, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog J. Raslavičius neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką“, – įsiteisėjusioje nutartyje pasisakė Kauno apygardos teismas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (273)