Skirmantė Vilniaus socialinės paramos centre psichologe dirba ketverius metus. Specialistė konsultuoja vaikus, jų tėvus bei priklausomybių turinčius žmones. Pasak Skirmantės, darbo dabar kaip niekada daug, mat labai padaugėjo besikreipiančiųjų skaičius.
„Konsultacijų labai padaugėjo, besikreipiančiųjų skaičius ir būtent paslaugų gavėjų. Iš tikrųjų, padaugėjo į kursus įsirašančių žmonių skaičius, pavyzdžiui, tėvystės kursų ir pan. Dabar būtent kreipiasi dėl nerimo sutrikimų, pervargimo sindromo“, – komentavo psichologė Skirmantė Sakalauskaitė.
Kad žmonių emocinė būklė labai prasta ir daug prastesnė nei per pirmąjį karantiną, pastebi ir nevyriausybinės organizacijos.
„Žmogus yra įspraustas į tam tikrus rėmus ir realiai visi yra uždaryti namuose, išgyvena sudėtingesnes sąlygas nei įprastai, nežino, kaip su tuo tvarkytis“, – aiškina SOS vaikų kaimo atstovė Rasa Zaidovaitė.
Trūkus žmonių kantrybei, tai gali baigtis ir smurtu artimoje aplinkoje.
„Smurtas tarp dviejų suaugusių žmonių, smurtauja tėvai prieš vaikus, taip pat yra labai išaugęs alkoholio vartojimas namuose, padidėjęs skaičius besiskiriančių šeimų“, – pridūrė ji.
Pervargę tėvai nebegirdi vaikų problemų, o jų per karantiną mažiesiems netrūksta.
„Dėl nuotolinio mokymosi vaikams, ypač mažesniems, yra pakankamai sudėtinga ir, deja, ne visi tėveliai gali padėti vaikams mokytis ar techniškai prisijungti prie pamokų. Matome, kad vis dar trūksta kompiuterių, planšečių ir ausinių. Taip pat kai kurie vaikai neturi ir interneto“, – teigė „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetriėnė.
„Vaikų linija“ pastebi, kad skambučių srautas sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, tačiau pailgėjo vidutinė pokalbio trukmė. Vaikai mažiau skambina dėl patyčių, bet daugiau dėl sunkių temų.
„Yra tokios kritinės patirtys kaip mintys apie savižudybę, savęs žalojimosi tendencijos. Taigi, šie skambučiai, šie kreipimaisi yra šiek tiek dažnesni negu lyginant su ikikarantininiu arba pandeminiu laikotarpiu“, – tikino „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Užsidarymas namuose slegia ir vienišus senjorus. Karantino pradžioje buvusį nerimą ir baimes keičia nuovargis ir bendravimo alkis.
„Dabar senjorai skambina dažniau ir prašo tiesiog ateiti, pasikalbėti per balkoną arba namų laiptinėje“, – teigė Maltiečių senjorų programų vadovė Gražina Semėnienė.
Psichologas sako, kad per karantiną žmonės patiria skirtingų iššūkių, todėl ir sprendimo būdai skirtingi, tačiau yra vienas patarimas, kuriuo kliautis gali visi, kad nenuskriaustų nei savęs, nei kitų.
„Bendras patarimas – būti atlaidesniems sau ir kitiems“, – patarė P. Skruibis.
Kad dėl buvimo namuose užsidarius, nebendraujant žmonių psichologinė būsena darosi neprognozuojama, pastebi ir policija. Pasak pareigūnų auga ne tik smurto, bet ir žmogžudysčių artimoje aplinkoje skaičius.
