„Šiandien šis klausimas tikrai per ankstyvas, turėjome ką tik susitikimą su centro atstovais, pasirašiusiais kreipimąsi, artimiausiomis dienomis susitiksiu su visomis pusėmis, išklausysiu nuomones, manau, kad ir Seimo valdyboje skirsime nemažai dėmesio šiam klausimui“, – antradienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė antradienį susitiko su centro istorikais, kurie naują LGGRTC vadovybę kaltina siekiant politizuoti tyrimus. Artimiausiu metu V. Čmilytė-Nielsen ketina išklausyti pernai vasarą centro vadovu paskirtą Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininką Adą Jakubauską. Šis kaltinimus spaudimu, tyrimų politizavimu kategoriškai atmeta.

„Šiandien pokalbio metu buvo išsakyti tokie nuogąstavimai (dėl politizavimo), bet man šiandien sunku pasakyti galutinį verdiktą, nes išklausiau tik vieną pusę. Tai (centro vadovo kaitos) per ankstyvas klausimas, tikrai ne toks klausimas, kurį reikėtų spręsti per vieną ar dvi dienas, juo labiau, kai tik prieš pusmetį buvo balsuojama dėl naujo direktoriaus skyrimo Seime“, – po susitikimo pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji kartu patvirtino, jog „akivaizdu, kad centro prestižas ir pasitikėjimas juo labai svarbus, ir šiandien jis yra susvyravęs“.

Į Seimo vadovybę dėl situacijos LGGRTC su kolegomis kreipęsis LGGRTC tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys sako, kad šis sprendimas „buvo neatsitiktinis, tas dalykas brendo ilgai ir galų gale sprogo, dėl santykių su nauja centro vadovybe ir mūsų departamento istorikų“.

„Tas nepasitikėjimas, nuvertinimas istorikų darbo privedė prie tarpusavio konflikto, nepasitikėjimo, ir tą konfliktą išspręsti viduje, pačioje įstaigoje turbūt darosi neįmanoma“, – žurnalistams po susitikimo sakė A. Bubnys.

LGGRTC tyrimo departamento vyr. istorikė Mingailė Jurkutė teigė, jog centro istorikai jaučia nepasitikėjimą, yra nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t.

„Mes iš tiesų sutariame vienu klausimu su dabartine direkcija – kad Lietuvai nepaprastai svarbu apsiginti nuo priešiškų valstybių propagandos, jos poveikio. Atkirtį šioje vietoje tikrai reikia duoti, ir tai galima padaryti vienu vieninteliu būdu – tik labai patikimais mokslinių tyrimų duomenims, tik šituo keliu einant“, – po susitikimo žurnalistams sakė M. Jurkutė.

„Istorikai yra nušalinami nuo strateginių sprendimų priėmimo, jeigu yra sistemingai pamirštama pakviesti vadovus į užsiėmimus, tuos, kurie svarbūs, kur nusprendžiamos tyrimų kryptys, strateginė plėtra. Pasisodinami mokslų daktarai, lauko ekspertai, ir juos moko atėję žmonės, kurie nėra šio lauko specialistai, kaip reikia dirbti su sovietiniais šaltiniais, kaip ruošti produktą, kad jis būtų tinkamas propagandiniams karams. Ta užduotis, kurią aš paminėjau, darosi neįmanoma. Pagrindas turi būti moksliniai tyrimai, labai gerai labai kvalifikuotai atlikti, nes naratyvų painiavos, supynimo šiame lauke padaryta labai daug ir neatsargiai“, – kalbėjo istorikė.

Anot jos, „tai, kas iš to gali išaugti – tarptautiniai skandalai, vejantys vienas kitą, galimi konfliktai su europiniais ir transatlantiniais strateginiais partneriais“.

Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Mykolo Romerio universiteto dėstytojas A. Jakubauskas sako, kad spaudimu, politizavimu kaltinantys centro istorikai „ kalba, bet nepateikia jokių įrodymų, nes tokių faktų nebuvo paprasčiausiai“.

„Nei vienas nebuvo varžomas, nebuvo varžoma niekada nei vieno kaip tyrėjo laisvė, ir šiaip pasakėme, kad jūs ir viešoj erdvėj pasisakykite tie, kurie tyrinėjate temą, kurie geriausiai išmanote temą, nebuvo absoliučiai jokio spaudimo, viskas buvo priešingai“, – BNS sakė A. Jakubauskas.

Jis teigė, kad nepasitenkinimas centro vadovybe yra „dviejų–trijų žmonių pozicija“. „Mes kalbamės su kitų departamentų žmonėmis, aš turiu pasakyti, kad žmonės labai nustebę, kad kai kurie istorikai save vertina esant didesniais istorikais negu istorikai, dirbantys, kituose departamentuose. Taip negalima elgtis“, – kalbėjo A. Jakubauskas.

„Jei kyla kažkokių metodologinių kausimų, mano galva, reikia išdiskutuoti, jei neišdiskutuojama ar nepasiekiama konsensuso, tada galima kreiptis, bet šiuo atveju pasielgta priešingai, bandoma sumenkinti centro prestižą“, – teigė LGGRTC vadovas.

Praėjusią savaitę naujienų portalas lrt.lt pranešė, kad dalis Genocido centro mokslininkų dėl tyrimų politizavimo kreipėsi į įstaigos generalinį direktorių A. Jakubauską ir Seimo vadovus. Jų teigimu, dėl vadovybės spaudimo darbą palieka patyrę istorikai.

Po kreipimosi apie atsistatydinimą pranešė generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis. Anot Genocido centro darbuotojų, jam buvo sukurtas specialus etatas.

Pirmadienį į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas Marius Sirutavičius, kad nutraukia bendradarbiavimą su centru.

Anot šių istorikų, matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele.

Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas A. Jakubauskas teigia, kad įtampa įstaigoje kilo pradėjus jos pertvarką.

Anot jo, norima peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą, įvesti kokybės kriterijus tyrimams.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.