Kaip Delfi laidoje „Iš esmės“ sakė neigiamo prezidentūros komandos atsakymo sulaukęs į teisėjo pareigas bandęs grįžti buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, tikrųjų G. Nausėdos sprendimo priežasčių jis nežino.
„Norėdamas kuo tiksliau išsiaiškinti savo „įšilimo“ ir atšalimo galimybes, kiekvieną mėnesį bandysiu kreiptis, kad nepraleisčiau to termino – gal čia buvo pusę metų, o gal metai“, – sakė E. Misiūnas.
Jis neslėpė, kad svarsto dėl savo teisės grįžti dirbti teisėjo darbą gynimo kreiptis į teismą.
„Yra speciali norma, kuri kalba apie buvusių teisėjų grąžinimą. Aš, turėdamas tą specialiąją teisę grįžti į teismą, aš labai objektyviai turėjau siekiamybę būti grąžintas į teisėjus – yra šiuo atveju pažeisti mano interesai“, – teigė E. Misiūnas.
Galimybių įstatymų įtvirtinti „politinio atšalimo“ terminą nemato
Laidoje kalbėjęs pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė, kad E. Misiūno atveju galimybė grįžti į teisėjo pareigas turėtų būti suprasta vienareikšmiškai.
Pasak jo, E. Misiūnas prezidentūrai galėjo tiesiog pasitaikyti netinkamu laiku – kai visuomenei viešai buvo pasakyta, kad L. Linkevičius ir R. Karoblis turi „politiškai atvėsti“.
„Manau, kad yra galimybė prezidento komandai sąžiningai pasisakyti toje situacijoje ir manau, kad stiprus lyderis gali pasakyti, jog kažkur buvo padaryta klaida, netikslus gal pasakymas ir ištaisyti padėtį. Aš linkėčiau valstybiškai pažiūrėti į situaciją“, – teigė J. Razma.
Seimo vicepirmininko nuomone, bandymai „politinį atšalimą“ įtvirtinti įstatymais kelio Seime neprasiskintų.
„Jeigu toks įstatymo projektas būtų pasirodęs, aš tikrai nemanau, kad jis būtų turėjęs kokią nors perspektyvą ir greičiausiai Seimo Teisės departamentas labai greitai būtų įžvelgęs prieštaravimą Konstitucijai“, – sakė J. Razma.
Politikas taip pat pabrėžė, kad tokie įstatymų pakeitimai turėtų ir neigiamų pasekmių.
„Toks įstatymas paskatintų kompetentingus žmones iš teisinės sistemos, diplomatinės tarnybos neiti į politines pareigas. Ar tai naudinga valstybei? – Manau, kad ne. (…) Jei mes siekiame tos aukštesnės politikos kokybės, norime, kad kuo daugiau profesionalių žmonių čia būtų matoma, reikia negailėti garantijų, sudarant galimybę grįžti į buvusias pareigas“, – kalbėjo jis.
Viešojoje erdvėje iškilus diskusijoms dėl šalies vadovo sprendimo, prezidentūros komanda iš pradžių teigė svarstanti galimybes „politinį atšalimą“ įtvirtinti įstatymais. Tiesa, pats prezidentas G. Nausėda pasisakė, kad tokios būtinybės nėra.
Galimybės keisti įstatymų šioje situacijoje neįžvelgė ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Mečys Laurinkus.
„Toks įstatymas nepasisektų, akivaizdu, kad taip būtų – sukeltų daug diskusijų ir to padaryti nepavyktų. Manau, kad prezidentas tai iškart ir suprato“, – teigė M. Laurinkus.
Pasak jo, tiek L. Linkevičius, tiek R. Karoblis yra kompetentingi asmenys eiti ambasadorių pareigas.
„Manau, kad tie žmonės – tiek Linkevičius, tiek Karoblis – yra tie, kurie gali interesus atstovauti aukštu lygiu, yra geri derybininkai, yra patys dirbę diplomatinį darbą ir kitiems vadovavę. Be to, turi visas savybes, kurios yra reikalingos tokioje aukštoje politikoje, diplomatijoje. Manau, kad jie, kol dar yra energingi ir nepaseno, gali atlikti tas pareigas“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas.
Mato didelę prezidentūros komandos įtaką
Kalbėdami apie daug visuomenės dėmesio sulaukusią situaciją, E. Misiūnas teigė, jog nesutapusios prezidento ir jo komandos nuomonės parodo, jog klausimas nebuvo plačiai diskutuotas prieš viešai pateikiant „politinio atšalimo“ argumentą.
„Aš matau chaosą – kad tai yra selektyviai ištrauktas naujadaras, pritaikytas konkrečiai šiai situacijai pagrįsti“, – sakė buvęs vidaus reikalų ministras.
Apie prezidento komandos įtaką kalbėjo ir J. Razma.
„Yra kartais įspūdis, kad prezidento patarėjai turi nemažas galias šioje kadencijoje. Kad ir tas, prisimenu, ministrų kvietimas atskirai pas prezidentų patarėjus – toks buvo naujas žanras“, – Ingridos Šimonytės Vyriausybės formavimą prisiminė J. Razma.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad situaciją galima ištaisyti.
„Buvo signalas, kad patarėjai nemažai lemia prezidento poziciją, paskui reaguojama į tai, kad ta pozicija pasirodo ne visai tinkama. Gerai, kad yra reaguojama, galiu pasveikinti, jog buvo atšauktas sumanymas organizuoti atskirą įstatymo priėmimą“, – pridūrė J. Razma.
