Vaitiekūnas ragina „atšalimo laikotarpį“ maksimaliai sutrumpinti
2006-2008 metais užsienio reikalų ministru dirbęs Petras Vaitiekūnas Delfi teigė, kad minėta situacija verčia kalbėti apie žmogiškųjų resursų praradimą.
„Žinios – jėga, informacija – jėga ir Lietuva yra svarbi savo žiniomis. Ministrai kurį laiką išlaiko aktualią, reikšmingą, karštą informaciją, kurią jie surenka savo tarnybos metu. Būtų klaidelė leisti Lietuvos užsienio politikos resursams – tai aktualiai informacijai – pradingti ir tapti neaktualia, vaizdžiai tariant „susigerti į smėlį“, – atkreipė dėmesį buvęs šalies diplomatijos vadovas.
P. Vaitiekūnas, kaip ir dabar L. Linkevičius ir R. Karoblis, metus laiko ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas.
Pasak jo, tai nebuvo geras sprendimas.
„Aš pats po tarnystės ministro poste „marinavausi“ vienerius metus ir tai buvo mano klaida, o ne (Vygaudo – aut.p.) Ušacko, kuris tuo metu buvo užsienio reikalų ministras. Aš iš savo pačio patyrimo mačiau, kaip dingsta mano kontaktai, kaip užsienio postuose žmonės greitai keičiasi ir kaip ta valdoma informacija greitai tampa neaktuali“, – apie savo patirtį pasakojo P. Vaitiekūnas.
Paaiškėjus, kad L. Linkevičius ir R. Karoblis nebus skiriami ambasadoriais, dalis specialistų teigė, kad, šalies vadovui norint pasinaudoti savo išsakytu argumentu, būtina ministrų grįžimo į ambasadorių pareigas procesą aiškiai apibrėžti įstatymuose.
P. Vaitiekūno nuomone, kurti papildomą teisinį reguliavimą šiam klausimui neverta, tačiau kartu buvęs ministras patartų situaciją spręsti kuo greičiau.
„Lietuvai buvo pasisekę su ambasadoriumi Žygimantu Pavilioniu (JAV, 2010-2015 m. – aut.p.), aš manau, kad su ministru Linkevičiumi Lietuvai pasisektų ne mažiau. Abu tokie skvarbūs ir diplomatiniame darbe nekonfliktiškos asmenybės. Tiesiog paraginčiau prezidentą, užsienio reikalų ministrą ir premjerę susėsti prie arbatos puodelio per „Zoom'ą“, ir paraginčiau tą „atšalimo laikotarpį“ maksimaliai sutrumpinti“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas.
Ažubalis situaciją mato kitaip: teisė nebuvo pažeista
Savo ruožtu 2010-2012 m. užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs dabartinis parlamentaras Audronius Ažubalis kitaip įvertino situaciją.
A. Ažubalio teigimu, L. Linkevičius ir R. Karoblis grįžo į diplomatinę tarnybą ir, nors ir ne aukščiausiu lygmeniu, tačiau, pasak jo, galės efektyviai panaudoti savo įgytas žinias ir patirtį.
„Manau, kad ministrams, dirbusiems politinėje Skvernelio ir valstiečių Vyriausybėje, pasikeitus Vyriausybei, grįžti ir dirbti ministerijoje yra tai, kas teisinga“, – Delfi sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Pasak A. Ažubalio, teisė, neleidžiant į ambasadorių pareigas grįžti L. Linkevičiui ir R. Karobliui, pažeista nebuvo.
„Teisė nebuvo pažeista. Šiuo atveju Užsienio reikalų ministerija preciziškai laikėsi teisės aktų reikalavimų – šiuos du asmenis priėmė atgal į diplomatinę tarnybą. Kai žmogus išeina į politiką, jis nutraukia santykius su diplomatine tarnyba, tampa politinio pasitikėjimo asmeniu, o po to jis 5 metus turi teisę grįžti – tada ministerijoje svarsto Atestacinė komisija ir, jei atsakymas teigiamas, jis grįžta į diplomatinę tarnybą. Tas ir buvo padaryta“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Jis taip pat pažymėjo, kad buvę ministrai yra lygiaverčiai kitiems siplomatams, turintiems ambasadorių rangus ir laukiančius paskyrimo.
„Daug ministerijoje dirba diplomatų, kurie turi ambasadorių rangus ir kurie laukia savo eilės rotacijos. Manau, kad šiuo atveju jie niekuo nėra pranašesni. Jie yra pranašesni galbūt savo politinio darbo patirtimi Vyriausybėje – tokiu atveju jie gali puikiai patarti plačiu spektru, o ne vienoje valstybėje būdami, ministrui, viceministrams, premjerės, prezidento komandai apie vieną ar kitą uždavinį, matymą. Čia aš matau visiškai racionalų sprendimą“, – akcentavo A. Ažubalis.
Paklaustas, kaip vertina kai kurių ekspertų nuomonę, kad po tokios praktikos kai kurie įvairių sričių specialistai gali nebenorėti eiti dirbti ministrais, A. Ažubalis teigė, kad ministro pozicija yra politinis postas.
„Ministro pozicija nėra specialisto pozicija – tai yra politinė pozicija. Jeigu tu eini, tu tampi politiku, tai tu prisiimi visas politiko atsakomybes ir visas rizikas, kurios kyla dirbant politiko darbą. Aš manau, kad visi buvę ministrai šiuo požiūriu yra lygūs“, – sakė A. Ažubalis.
Buvęs diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo nematantis būtinybės šį klausimą spręsti įstatymų pakeitimais, tačiau pažymėjo, kad naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ruošia Diplomatinės tarnybos įstatymo peržiūrą, tad dėl to Seime vėliau bus galima diskutuoti.
„Šiuo atveju aš nematau išskirtinio dalyko, dėl ko kažkas atsitiko ar gali valstybėje atsitikti – tikrai ne“, – teigė A. Ažubalis.
Buvę ministrai kritikuoja ilgą ambasadorių neskyrimo laikotarpį
Abu Delfi kalbinti buvę užsienio reikalų ministrai kritikavo ilgą laikotarpį, kai Lietuva neturi ambasadorių JAV ir Briuselyje – pastarosios pozicijos neužimtos jau apie pusę metų, nors sprendimai dėl buvusių ambasadorių atšaukimo priimti dar anksčiau.
Pasak P. Vaitiekūno, tai simbolizuoja „nebrandžią valstybę ir nebrandžią politiką“.
„Ką padarysi. Turime tokią situaciją, tokius politikus, tokį atsakomybės supratimą. Manau, kad ir Linkevičius turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, jog Amerikoje mes neturime ambasadoriaus, bet, nežiūrint į nieką, reikia kuo greičiau tuos postus užpildyti kiek galima kompetentingesniais, profesionalesniais, daugiausia informacijos turinčiais žmonėmis“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Savo ruožtu A. Ažubalis taip pat kritikavo L. Linkevičių, kad ambasadoriai tokiose svarbiose ambasadose nebuvo paskirti anksčiau.
„Man atrodo tokia pakankamai netradicinė situacija, nes kiek metų dirbu užsienio politikoje, neteko patirti, kad dar 2019 metų gruodžio 19 dieną komitetui sutikus atšaukti penkis ambasadorius iš raktinių ambasadų – tokio kiekio paprastai nebūdavo – ministras tuo metu teigė, kad jis žino, ką jis skirs. Bet, kaip matome, po šiai dienai niekas nėra paskirta. Ambasados nėra viešbučiai ir jose nėra iš anksto rezervuojamų kambarių vietų“, – pažymėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
Anot jo, tai verčia galvoti, kad minėtos pareigos galėjo būti laikomos neužimtomis specialiai.
„Jei matai, kad štai Petrui, Jonui baigiasi kadencija už pusmečio, tu pradedi rimtai galvoti ir ieškoti, jeigu atsakingai į tai žiūri. O gal tu kažkam rezervuoji tą vietą?“, – retoriškai klausė A. Ažubalis.
Durys į buvusias pareigas užsivėrė ir E. Misiūnui
L. Linkevičius buvo laikomas kaip vienas realiausių kandidatų į Lietuvos ambasadoriaus JAV poziciją, o R. Karoblis – į Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas. Pirmasis apie prezidento G. Nausėdos atsisakymą skirti buvusius ministrus ambasadoriais pranešė portalas lrytas.lt.
Prezidentas G. Nausėda savo ruožtu viešai paaiškino, kad nemato galimybių šiems buvusiems ministrams grįžti į ambasadorių pareigas dėl „reikalingo politinio atšalimo“. Prezidentūra taip pat neslėpė svarstanti „politinį atšalimą“ įtvirtinti įstatymu.
Neigiamos prezidentūros išvados dėl tolimesnės karjeros sulaukė ir buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, norėjęs grįžti dirbti teisėju.
„Praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo dienos, kai pateikiau prašymą atkurti mano, kaip buvusio teisėjo statusą, iš Lietuvos Respublikos prezidentūros Teisės grupės gavau žinią, jog į buvusias teisėjo pareigas skiriamas nebūsiu. Argumentuojama tuo, kad dalyvavau politikoje ir neatitinku „politinio neutralumo“ principo“, – feisbuke rašė buvęs ministras.
E. Misiūnas pabrėžė, kad niekada nedalyvavo jokioje partinėje veikloje, o rinkimuose dalyvavo kaip savarankiškas asmuo.
Kiek vėliau jis naujienų agentūrai BNS patvirtino svarstantis kreiptis į teismą ir ginti savo teisę imtis ankstesnio darbo.
Apžvalgininkai tokius šalies vadovo sprendimus ir argumentus įvertino kaip naują politinio susidorojimo žanrą, o politikai atkreipė dėmesį, kad po tokios praktikos prisivilioti gerus specialistus atsakingoms valstybei pareigoms gali tapti sudėtinga.
