Jis priminė, kad karantino scenarijus C vis dar yra pakankamai griežtas.
„Prisiminkime, kad scenarijus C yra vis dar su pakankamai daug apribojimų, kažkokių greitų (atlaisvinimų, aut. p.) ir visiškos laisvės šiame scenarijuje net nėra numatyta.
Tikėtis, kad jau mes galėsime gyventi kaip vasarą, nereikėtų. Bet scenarijus C ir bendra trajektorija tvarkymosi su pandemija yra į gerėjimo pusę. Tikėkimės, kad po truputį galėsime atlaisvinti. Bet tai reikia daryti pakankamai atsargiai“, – sakė duomenų analitikas.
Praėjusią savaitę sergamumo skaičiai kelias dienas truputį šoktelėjo. Tai atsitiko dėl išaugusių tyrimų. V. Zemlys–Balevičius teigė, kad didinant testavimo apimtis šokteltų ir sergamumo rodikliai.
„Reikia paminėti, kad testavimo apimtys krito. Praėjusią savaitę buvo dvi dienos, kai dienų skaičiai iššoko iš trendo. Tai buvo susiję su padidėjusiu testavimu didžiuosiuose miestuose. Kas ten vyko, tai geras klausimas.
Tai tik parodo, kad jei daugiau testuoji, gali pagauti daugiau tų atvejų. Reiškia, kad dabartiniai skaičiai, kuriais remiantis patekome į C scenarijų, jie yra labiau orientaciniai. Jeigu mes pakeltume testavimą, labai gali būti, kad jie pašoktų“, – laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį sakė V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininkas priminė, kad visgi, teigiamų tyrimų dalis dabar stabilizavosi, bet nukrito nuo 20 procentų piko metu iki 10 procentų paskutinėmis dienomis. O kai kuriose savivaldybėse šis skaičius krito žemiau 4 procentų.
„Dėl testavimo signalai kelia nerimą. Bet kokie skaičiai yra, tokie yra“, – teigė ekspertas.
V. Zemlys–Balevičius laidoje „Delfi rytas“ teigė, kad itin gerus sergamumo rodiklius demonstruojančios šalies savivaldybės nesivadovauja „stebuklingu receptu“.
„Jeigu sklandžiai dirba ir bendradarbiauja visos institucijos savivaldybėje, valdoma epidemiją – žiūri atvejus, užgesina židinius, imasi saugumo priemonių, tada tie geri rezultatai ir pavyksta. Griežti apribojimai, kuriuos turime leidžia sumažinti užsikrėtimo skaičius bendrai. O tada riekia sugaudyti sergančius. Tose savivaldybėse tų teigiamų atvejų kiekis nėra jau toks didelis ir epidemiją galima suvaldyti“, – sakė jis.
Anot laidos pašnekovo, situaciją suvaldyti lengviau yra mažose savivaldybėse, bet tai bus galima padaryti ir didesnėse savivaldybėse. Jis teigė, kad tam būtini didesni resursai atvejų atsekimui.
Bene žemiausią sergamumo rodiklį visoje šalyje demonstruojanti Jurbarko rajono savivaldybė penktadienį pranešė, kad kreipsis į Vyriausybę, prašydami karantiną jų savivaldybėje švelninti.
V. Zemlio–Balevičiaus nuomone, toks sprendimas gali sukurti papildomų rizikų.
„Reikia suprasti, kad Lietuvoje savivaldybės yra glaudžiai susijusios ekonominėmis veiklomis. Tai jeigu atlaisvinsime vieną savivaldybę ir ten, pavyzdžiui, gali pradėti veikti kirpyklos, galima tikėtis, kad iš kitų savivaldybių ten kirptis. Tada atveš tą virusą iš naujo ir situacija ten pablogės“, – prognozavo jis.
„Po kokių trijų savaičių jas galima atlaisvinti visas. Tai kam dabar papildomai vargti su viena savivaldybe? (…) Yra ir už, ir prieš tokį pasvarstymą. Čia reikia Vyriausybei apsispręsti. Aš manau, kad paimti vieną ar dvi savivaldybes ir žiūrėti, kas ten vyksta, galima taip daryti. Bet reikia suprasti rizikas“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
„Gal geriau numuškime visoje Lietuvoje skaičius?“ – siūlė jis.
V. Zemlys–Balevičius laidoje priminė ir apie dar vieną svarbų faktorių – ligoninių užimtumą. Nors sergamumo rodikliai šalyje krenta, bet būtent ligoninių užimtumo rodiklis dar nėra labai geras.
„Jis atsilieka nuo atvejų mažėjimo. (…) Signalai tokie, kad atvejų skaičiai mažėja, mes einame į C scenarijų, bet reikia labai atsargiai galvoti apie atlaisvinimus. Ir tie atlaisvinimai, kurie įvyks turi būti labai kontroliuojami, situacija atidžiai stebima, ar mes nedarome to per anksti“, – teigė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
