„Dabar aš kaip asmuo girdžiu, kad kažkada karantinas bus išjungtas ir kažkada aš gausiu vakciną. Ir kažkada mes grįšime į normalų gyvenimą. <...>Aš rekomenduočiau, kad ateitų žinutė, kad, kai tokių ir tokių dienų užsikrėtimų vidurkis bus X, tada atidarysim kirpyklas, kai – Y, tada išjungsim tą“, – laidoje „Delfi diena“ sakė K. Gečas.
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius atkreipė dėmesį, kad valdžios institucijos siunčia skirtingas žinutes dėl pandemijos valdymo.
„Sveikatos apsaugos ministerija pateikė planą, kaip turėtų vykti planuojamas vakcinavimas. Sakoma, kad visuotinis vakcinavimas prasidės tik liepos mėnesį, tuo metu šalies vadovas anksčiau skelbė apie tai, kad per Mindaugines vakcinavimas jau turėtų būti beveik pasibaigęs“, – kalbėjo jis.
„Matom iš skirtingų varpinių visiškai skirtingą informaciją, ko tarsi ir nebuvo per pirmąją pandemijos bangą, kai visa komunikacija buvo sutelkta Aurelijaus Verygos rankose, dar prisijungdavo NVSC specialistai ir buvo labai aiškiai kiekvieną dieną komunikuojama, kaip yra, komentuojami užsikrėtimų, mirčių skaičiai“, – sakė T. Ignatavičius.
Jis pateikė ir daugiau pavyzdžių, kai skelbiami nesuderinti ir negalutiniai sprendimai.
„Kaip matėme, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskubėjo (matyt, spaudžiama verslininkų, interesų grupių) pateikti informaciją, kad šiek tiek atlaisvins vadžias slidinėjimo centrams, kirpykloms, kai kurioms parduotuvėms. Čia, matyt, norėta įsiteikti tam tikroms interesų grupėms, bet paskui premjerei Ingridai Šimonytei teko aiškintis ir kalbėti, kad to nebus“, – priminė apžvalgininkas.
Trūksta aiškumo
Viešųjų ryšių specialistas K. Gečas mano, kad praėjusios Vyriausybės komunikacija nebuvo tokia bloga, kaip kartais teigiama, o ir šios valdžios, anot jo, iš esmės nėra geresnė.
„Viena didžiausių problemų, kuri yra daroma tokiais sunkiais momentais, yra nenuoseklumas, kai vieni kalba vienaip, kiti kitaip. Tada žmonės nesupranta ir jiems kyla didelis nepasitikėjimas valdžia, kuri pati nežino, ką daro“, – kalbėjo K. Gečas.
Pasak jo, tokie dalykai neišvengiamai lemia gyventojų pasitikėjimo valdžia mažėjimą ir iš to išplaukiančias problemas.
„Kuo mažiau pasitikima valdžia, tuo labiau keliami klausimai dėl priimamų sprendimų“, – pabrėžia jis.
Svarbiausia, anot viešųjų ryšių specialisto, turėti centrinę instituciją, kuri visada komunikuotų viską, kas susiję su pandemija, o kiti be jos leidimo negalėtų to daryti.
Be to, valdantieji, jo manymu, neturėtų būti tokie atsargūs, kokie yra dabar, ir bandyti telkti visuomenę siekti smulkesnių tikslų.
„Komunikacijoje reikia karpyti tikslus į artimesnius, nes kitaip žmonės pavargs. <...> Jeigu to nėra, vasaris mums bus labai sunkus, nes žmonės yra pavargę ir vis labiau pažeidinės valstybės nurodymus, nenorės jų vykdyti.
Lietuviai iš sovietinių laikų moka suktai viską apeidinėti ir visuomenė susipriešins – tie, kurie laikysis [nurodymų], ims pykti. Tada mes turėsime dar didesnę pasitikėjimo eroziją“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo K. Gečas.
