Estijoje dienos metu jau nuo sausio 18 d. veikia restoranai, kavinės, parodos, muziejai ir dalis laisvalaikio paslaugas teikiančių įmonių. Nuo sausio 25 d. buvo atnaujintas ir kontaktinis mokymasis visais ugdymo lygmenimis.

Kaip rodo Oksfordo universiteto karantino priemonių griežtumo indeksas, šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės – griežčiausios Baltijos šalyse. Lietuvos indeksas – 70,37, Latvijos – 57,41, o Estijos – 44,44.

Pagal Europos ligų ir prevencijos centro skelbiamą informaciją, Lietuvoje sergamumas koronavirusu vasario 4 d. duomenimis iš trijų Baltijos šalių yra žemiausias: 533,29 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, Latvijoje – 560,4, o Estijoje – 536,3.

Vis dėlto epidemiologas Paulius Gradeckas sako, kad šiuo atveju lygiuotis į Estiją nereikėtų. Savo ruožtu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad kol kas Lietuva dar gali sau leisti tęsti tokį griežtą karantiną, tačiau pabrėžia, kad galima sulaukti iššūkių.

Įžvelgia galimų iššūkių Lietuvai

Pasak Ž. Maurico, Lietuvos ekonominė struktūra vis dėlto yra palankesnė tokio pobūdžio krizėms, nes šalyje, priešingai nei Estijoje, mažesnę dalį BVP sukuria turizmas bei transporto sektoriai.

Tačiau ekonomistas įžvelgia ir galimų iššūkių.

„Didžiausias iššūkis, ką ir rašiau, – kad gali Lietuvoje santykinai būti didesnius biudžeto deficitas. Bent jau metų pradžioje. (…) Yra tam tikra grėsmė, kad mes išsiskirsime iš Baltijos šalių bei Skandinavijos šalių konteksto. Tada atitinkamai didėja grėsmė, kad reikės šiek tiek labiau tą biudžetą konsoliduoti – tikėtina, kad jau formuojant kitų metų biudžetą arba 2023 metų“, – Delfi sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, tikimybė turėti didesnį biudžeto deficitą kyla kiekvieną mėnesį.

„Startinė Lietuvos pozicija tikrai yra prastesnė. Aš nesakau, kad tai yra ne be priežasties – aš tik konstatuoju faktą. (…) Mes, tikėtina, Baltijos šalyje galime turėti didžiausią deficitą ir sparčiausią skolos augimą. Ta grėsmė su kiekvienu mėnesiu auga“, – kalbėjo ekonomistas.

Vis dėlto jis akcentavo, kad Lietuvą gelbsti tai, jog didžiosios ES ekonomikos taip pat yra pakankamai suvaržytos.

„Mes išvengiame galimos emigracijos grėsmės. Ypatingai jaunimo, kurio didžioji dalis dirba paslaugų sektoriuose ir jie, negaudami pajamų arba gaudami labai nedideles pajamas, ieškodami galimybių, svarstytų tokią alternatyvą – vykti kažkur į kitas šalis, kurios atlaisvins greičiau“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuva kol kas gali sau leisti tęsti karantino režimą maždaug iki pavasario pradžios arba balandžio 1 d.

„Dar yra pakankamai neblogas metas, mes galime sau leisti. Lietuvai kiekvienas mėnuo karantino kainuoja santykinai mažiau nei daugeliui kitų šalių dėl mūsų ekonominės struktūros. Mums ekonominiai kaštai yra santykinai mažesni, nei kitoms šalims, bet jie labai greitai gali tapti didesni, jei prasidės tokie procesai, kaip emigracija“, – sakė ekonomistas.

Paulius Gradeckas

Lietuvoje blogėjanti epidemiologinė situacija „uždarė“ gyventojus į antrą karantiną, kuris vėliau buvo tik griežtintas, jau nuo lapkričio pradžios.

Ž. Maurico tikinimu, šalies ekonomiką vėl atidaryti svarbu kartu su kitomis ES valstybėmis.

„Lietuvai svarbu, kad mes atvertume savo ekonomiką ne vėliau nei didžiosios ES ekonomikos, o idealiu atveju – net anksčiau. Turime daryti viską, kad pasiruoštume tam atvėrimui“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Epidemiologas: estai daugelyje sričių panašesni į suomius, nei į lietuvius

Delfi kalbintas infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas teigė, kad Lietuvos nereikėtų lyginti visais klausimais su Estija.

Pasak jo, pandemijos valdymo skirtumus lėmė tiek kultūriniai, tiek valdymo aspektai.

„Nėra visiškai panašios šalys. Čia tas pats, kaip lyginti Skandinavijos valstybes – iš vienos pusės jos turi panašias tradicijas, panašiai susiklosčiusią ekonominę situaciją, bet, jei žvelgsime giliau – į atsakus į krizes, – tai jos reaguoja visiškai priešingai“, – atkreipė dėmesį P. Gradeckas.

Estija, kaip akcentavo jis, daugeliu atveju sekė Suomijos pavyzdžiu.

„Jie turėjo gerą masinio testavimo sistemą, pas juos masinis testavimas vyko per visus sveikatos priežiūros centrus, neblogą infrastruktūrą – mobilių punktų jiems beveik nereikėjo kurti“, – kalbėjo epidemiologas.

P. Gradeckas pažymėjo, kad Estijoje buvo įkurta Visuomenės sveikatos agentūra ir daug galių suteikta savivaldybėms, dėl ko jų koronaviruso atvejų atsekamumas buvo geresnis.

„Pas mus vis dar yra tas labai aiškus centralizuotas modelis – vienas departamentas, kuris yra Vilniuje, toliau yra jo skyriai. Ir kažkurioje vietoje mes nebeatsekėme kontaktų. Estai sugebėjo atsekti kontaktus pakankamai ilgą laiką“, – pasakojo specialistas.

Ji taip pat pažymėjo, kad infekcijos valdymo neblogiems rezultatams galėjo įtakos turėti ir tai, jog didesnė dalis Suomijos bei Estijos gyventojų parsisiuntė ir naudojosi kontaktų atsekimo programėle – analogija Lietuvoje veikiančiai „Korona Stop“ programėlei.

„Yra du aspektai – tu žinai, kad virusas yra aplinkoje ir elgiesi atsakingiau, o už tave didelį darbą padaro agentūra, kuri greičiau atseka kontaktus“, – paaiškino P. Gradeckas.

Anot epidemiologo, estai kitaip žiūri į mobilumą, taip pat – turi kitokius apsipirkimo įpročius.

„Esto laikas kelionėje gali būti panašus, kaip ir lietuvio, tiesiog lietuvis aplanko daug daugiau taškų per tą patį laiką. (…) Tradiciškai estų šeimos, ypač gyvendamos už miesto ribų, stengiasi apsipirkti savaitei. Mes dar kaip nuo grandinės nutrūkę, dėl visokių niekų stengiamės eiti į parduotuvę dėl to, kad ji yra, o ne dėl to, kad kažko trūktų“, – sakė P. Gradeckas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad taip yra dėl kultūrinių priežasčių, nors, pasak eksperto, atkreipti didesnį dėmesį į rizikingumą, turėtų ir lietuviai.

„Jeigu mobilumo duomenys rodo, kad važiavimas ne tik susitikti su draugais, bet ir į masinio susibūrimo vietas, gali būti rizikingas, tai mes turime tą ir įvertinti“, – teigė epidemiologas.

Kartu jis pažymėjo, kad naujos užklupusios pandemijos metu šalys taikė skirtingus valdymo metodus.

„Pandemija yra ne tik kompleksinė problema, kompleksiniai jos sprendimo būdai, bet ir kompleksiniai atsakymai. Nėra taip, kad kažkurios šalys turėjo stebuklingą priešnuodį prieš“, – pabrėžė P. Gradeckas.

Epidemiologo teigimu, gyventojai turi turėti savisaugos jausmą, o ne siekti apeiti visus taikomus ribojimus.

Delfi primena, kad trečiadienį Vyriausybė karantino režimą ir taikomus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus pratęsė iki vasario 28 dienos. Vis dėlto, komentuodama tolimesnį pandemijos valdymą, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog Vyriausybė galimus karantino atlaisvinimus svarstys kiekvieną savaitę.