„Viena pagrindinių priežasčių, kad keičiasi mūsų nuostatos į vaikus, vaiko teises, smurtą, esame nepakantūs, reaguojame ir informuojame institucijas tikėdamiesi, kad bus suteikta pagalba“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo I. Skuodienė.
Iš viso 2020-aisiais gauta 39 430 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Pasak I. Skuodienės, yra situacijų, kai skambinama pranešti apie sudėtingą situaciją išgyvenančius draugus, taip pat dėl konfliktinių situacijų kreipiasi kaimynai.
Mažiausiai pranešimų, pasak tarnybos vadovės, sulaukta pirmojo ir antrojo karantino pradžioje – balandžio ir lapkričio mėnesiais, nes sumažėdavo galimybių pastebėti pažeidimus.
„Negaliu pasakyti, kad situacija šeimose buvo geresnė, bet tie, kas galėjo pranešti, tiesiog neturėjo galimybės pamatyti vaiko teisių pažeidimų. <…> Pranešėjų ratas labai susitraukė ir liko tik policija dėl konfliktų ir smurtinių situacijų šeimose“, – sakė I. Skuodienė.
Daugiausiai pranešimų sulaukta Šiaulių apskrityje, kur specialistai pabendravo su kas aštuntu vaiku. Pasak I. Skuodienės, Šiaulių ir Panevėžio apskritys pranešimų skaičiumi visą laiką išsiskiria.
„Tai turbūt [lemia] regioniškumas, žmonių finansinės galimybės, išsilavinimas, galimybės įsitraukti į darbo rinką, socialiniai įgūdžiai. Visas bendras socialinis paketas tikrai turi didelę įtaką“, – svarstė I. Skuodienė.
Anot jos, vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne visais atvejais, kai kreipiamasi, tačiau, pabrėžė ji, praėjusieji ir šie metai tikrai reikalauja ypatingo dėmesio.
„2020 metais buvo labai sudėtingų situacijų, ypač vaikų kritimų per langus, nelaimingų atsitikimų, smurtinių situacijų. Ir šiemet buvo skaudžių situacijų, kurios turi labai rimtas pasekmes“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Jos teigimu, dalį tokių nelaimingų atsitikimų gali lemti ir žmonių emocinis pervargimas.
„Tėvai namuose dirba dviem etatais – atlieka savo darbą, ir yra mokytojai bei auklėtojai. Akivaizdu, kad atliekant dvejas pareigas namuose, nepaprasta išlikti budriam, visą laiką būti aktyviam. Manau, viena iš priežasčių yra pervargimas, emocinis pervargimas, atsirandančios depresijos, apatiškumas, dėmesio stoka“, – laidoje „Delfi diena“ sakė I. Skuodienė.
