78 proc. Delfi portalo lankytojų yra pasiryžę skiepytis: 52 proc. tvirtina būtinai tai padarysiantys, o 26 proc. – greičiausiai pasiskiepysiantys.
Apklausoje, kurioje dalyvavo 7800 respondentų, 22 proc. jų nurodė neplanuojantys pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų atsakymų yra panašus, tačiau įvairių amžiaus grupių respondentų rezultatai itin ryškiai skiriasi. 89 proc. vyresnių nei 66 metų amžiaus grupėje respondentų nurodė, kad planuoja skiepytis vakcina nuo koronaviruso.
Dažniausiai respondentų nurodė informaciją apie vakcinas gaunantys iš Lietuvos naujienų portalų bei televizijos.
Matulas: vyresni žmonės adekvačiai vertina viruso grėsmę, todėl nori skiepytis
Komentuodamas portalo lankytojų apklausą, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pozityviai įvertino rezultatus.
„Džiugina tokie apklausos rezultatai, kadangi kai kuriose šalyse rezultatai blogesni ir įgyti tą kolektyvinį imunitetą būtų labai sunku. Reikia daug pastangų įdėti įtikinant visuomenę“, – Delfi sakė A. Matulas.
Pasak jo, šios apklausos rezultatai realiai gali atsipindėti tikrąjį visuomenės nusiteikimą. Politiko teigimu, džiugu matyti ir nedidelį nuomonių skirtumą tarp regionų ir didžiųjų miestų gyventojų.
Paklausus, kodėl vis dėlto senjorai yra labiausiai linkę skiepytis, A. Matulas teigė, kad šios amžiaus grupės žmonės tiesiog atsargiau vertina galimą viruso grėsmę jų sveikatai.
„Labai adekvačiai galvoja ir masto vyresnė visuomenė, kuri tikriausiai yra išsigandusi didelio mirtingumo – žymiai didesnio nei kitose amžiaus grupėse. Tai yra logiškas rezultatas. Dabar tiek Lietuvos valdžia, tiek Europos Komisija, tiek Pasaulio Sveikatos Organizacija turi dėti visas pastangas, kad kuo greičiau gautume pakankamus kiekius vakcinos“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas.
A. Matulas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal portalo lankytojų apklausą, mažiausia dalis planuojančiųjų skiepytis nuo koronaviruso yra 16-25 metų amžiaus žmonių grupėje – būtinai pasiskiepyti žada 32 proc., o tikrai skiepytis neplanuoja 23 proc. respondentų.
Pasak A. Matulo, tai gali lemti virtualioje erdvėje plintanti dezinformacija ir skeptiškesnis jaunų žmonių požiūris į COVID-19 infekcijos grėsmę.
„Jie virtualioje erdvėje randa įvairios informacijos, ja domisi ir, vis dėlto, yra žmonių, kurie užkimba už tos informacijos. Tuo labiau, kad mirtingumas jaunesniame amžiuje yra nedidelis – prieinama jiems įvairi literatūra, tai toks rezultatas ir yra. Jaunimas sunkiau įsivaizduoja, kad ta liga gali juos paliesti“, – pastebėjo A. Matulas.
Apklausos rezultatuose galima įžvelgti ir paradoksą – nors net 76 proc. apklaustųjų nurodė suprantantys ir teigiamai vertinantys skiepų naudą, o 78 proc. respondentų planuoja skiepytis vakcina nuo koronaviruso, tačiau beveik 32 proc. visų apklaustųjų pripažino manantys, kad vis dėlto vakcina nuo šios infekcijos yra mažiau saugi nei kitos vakcinos nuo kitų ligų.
Pasak A. Matulo, žmonių atsargumą galima suprasti.
„Paprastai vakcina išrandama, pagaminama per tris-keturis metus. Čia užteko nepilnų metų, kad atsirastų vakcina – žmonės skaito, jiems sukelia galbūt abejonių tas greitas vakcinos sukūrimas. Aš priimu tai kaip natūralų dalyką. Visgi dauguma turi teisingą požiūrį, kad be vakcinos, mes kitos alternatyvos galimai neturime“, – atkreipė dėmesį parlamentaras.
Įžvelgia problemą: nebėra institucijos, kuri užsiimtų visuomenės švietimu
Delfi kalbintas Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pažymėjo, kad yra labai svarbu šviesti visuomenę vakcinų klausimais – paaiškinti gyventojams vakcinų naudą, padėti jiems nepasiklysti gausybėje informacijos.
Už visuomenės švietimą vakcinavimo klausimais, pasak A. Matulo, buvo atsakingas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė dalį ULAC funkcijų perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).
„Jo funkcijos ir buvo kalbėjimas apie vakcinas, viešinimas, informacijos rinkimas, pateikimas įvairių grupių žmonėms – ir apie gripą, ir apie tymų protrūkį, ir apie vakcinas. Šis centras dėjo daugiausia pastangų, kad būtų aiškinama visuomenei, šviečiama, kad vakcinavimo apimtys, pavyzdžiui, nuo tymų, pasiektų tam tikrą reikiamą lygį. Deja, Veryga, išeidamas (iš sveikatos apsaugos ministro pareigų – aut.p.), iš esmės tą tarnybą sunaikino dėl to, kad perdavė šitos institucijos funkcijas NVSC“, – tęsė A. Matulas.
A. Veryga pasirašė nutarimą atleisti ULAC vadovą prof. Saulių Čaplinską iš einamų pareigų, tačiau pastarasis nuo lapkričio mėnesio turi nedarbingumą ir žada siekti pakeisti buvusio ministro sprendimą teisiniu keliu.
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu sakė, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti buvusio ministro sprendimo, tad institucija šiuo metu faktiškai veikia be vadovo.
„Tai reiškia, kad stringa informavimas, NVSC to negali padaryti kokybiškai, nes neturi patirties, įgūdžių ir specialistų, o ULAC darbuotojai išeina iš darbo, jie yra be vadovo ir be funkcijų“, – apie susidariusią situaciją pasakojo A. Matulas.
Pasak jo, problemų sprendimų turėtų imtis naujasis sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
„Reikėjo panaikinti tuos nelogiškus Verygos įsakymus, kuriais buvo atimtos funkcijos ir ULAC. Šiandien ta informacija, apie kurią jus kalbate (visuomenės švietimą vakcinų klausimais – aut.p.), yra labai aktuali ir labai svarbi“, – dar kartą akcentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
„Antivakseriai veikia, o organizuotos, valstybinės alternatyvos, informacijos yra mažoka. (…) Turime absoliutų chaosą įstaigose prie ministerijos“, – apie situaciją kalbėjo A. Matulas.
Ministerijos užsakymu atliekama apklausa: rezultatai – vasario viduryje
Delfi savo lankytojų apklausos rezultatais pasidalijo ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pastarosios atstovai nurodė, kad ministerija taip pat atlieka panašią apklausą.
„SAM užsakymu šiuo metu atliekama visuomenės apklausa dėl požiūrio į vakciną nuo COVID-19. Vasario viduryje turėtume gauti šios apklausos rezultatus“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Pasak SAM atstovų, sunku vertinti realius skiepų priešininkų skaičius, tačiau situaciją virtualioje erdvėje, patikino jie, stebi ir kiti specialistai.
„Taip, pastebime, kad sąmokslo teorijų apie skiepus skleidžiamų socialiniuose tinkluose netrūksta. Kartais jomis dalinasi paprasti piliečiai, kartais tokiomis sąmokslo teorijomis dalinamasi iš specialiai šiam tikslui sukurtų anketų, siekiant skatinti žmonių nepasitikėjimą valstybe ir vakcinacijos procesu. Apie dirbtinai kuriamas anketas pastebi ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai, reguliariai teikiantys mums informaciją apie internete skleidžiamas melagienas apie vakcinas nuo COVID-19“, – pažymima Delfi siųstame atsakyme.
Galiausiai ministerija pažymi, kad, gavusi savo užsakytos apklausos rezultatus, atitinkamai koreguos ir komunikacijos su visuomene vakcinavimo klausimais strategiją bei planą.
„Matome daug pozityviai vakcinos nuo COVID-19 atžvilgiu nusiteikusių žmonių iš įvairių visuomenės grupių. Džiugina, kad daug Lietuvos piliečių linkę pasitikėti mokslu, faktais pagrįstais teiginiais, o ne pramanais ir melagienomis. Sulaukę apklausos rezultatų, atitinkamai pakoreguosme savo komunikacijos veiksmus siekdami įtikinti dvejojančius vakcinos nuo COVID-19 nauda“, – priduriama SAM atsakyme.
Ši apklausa vyko 2021 m. sausio 15-25 dienomis. Joje dalyvavo 7800 atsitiktinai atrinktų Delfi portalo lankytojų. Delfi portalas per savaitę pasiekia apie 65 proc. Lietuvos interneto vartotojų.
