Pandemijos krizė, ES ir JAV takoskyra, ES bandymai eiti strateginės autonomijos keliu, Kinijos technologinė diktatatūra, Lietuvos ir Baltarusijos sienos saugumas – tokius penkis šių metų pagrindinius iššūkius šalies saugumui išskyrė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas dar konferencijos pradžioje priminė, kad yra peržiūrima valstybės nacionalinio saugumo strategija.
„Mes pradėjome nuo to, kad pasitelkėme ekspertų ir akademikų bendruomenę. Turėjome porą pasikalbėjimų, kodėl reikėtų peržiūrėti veikiančią strategiją. Konstatavome, kad globali tvarka keičiasi, kyla nauji veikėjai, tokie kaip Kinija, Rusija, kurie niekada nesusitaikys su mūsų naryste NATO ir ES, ir toliau stiprina savo karinę galią savo regione“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, įvairias politikos grandis veikia ir pandemija.
„Nors ir grėsmių samprata kinta, bet reikia išlaikyti tų grėsmių įvardijimo prioritetus“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, šiandien bus išsiųstas raštas su įžvalgomis minėta tema Vyriausybei bei Krašto apsaugos ministerijai, kurios ruošia naują strategiją.
„Labai tikiuosi, kad ateinančioje pavasario sesijos pabaigoje, turbūt birželio mėnesį, mes Seime galėtume patvirtinti naują Nacionalinio saugumo strategiją“, – kalbėjo politikas.
Jis taip pat akcentavo, kad kartais strategijos tiesiog „parašomos, išverčiamos į užsienio kalbas ir padedamos į stalčių“.
„Taip neturėtų būti. Mes nenorime apsiriboti tik formaliu ir tos strategijos priėmimu. Mes kalbame apie tam tikrą strateginį ciklą, kuris turi apimt ir įgyvendinimo mechanizmą bei kontrolės galimybes. Mes, NSGK, kasmet kviesimės įvairias institucijas ir klausime, kaip jie įgyvendina strategijos nuostatas“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Pristatė iššūkius: pandemija daro didelę įtaką visoms sritims
Kalbėdamas apie laukiančius iššūkius, L. Kasčiūnas primiausia įvardijo pandemijos valdymą.
Pasak jo, pandemijos suvaldymo sėkmė priklausys nuo vakcinacijos tempų, visuomenės požiūrio į skiepus, naujų viruso atmainų pavojų, diagnostikos spartos.
„Būtina įvertinti ir ilgalaikes pandemijos pasėkmes gyventojų sveikatai – tiek persirgus šia liga, tiek dėl laiku nenustatytų kitų ligų, pavyzdžiui, onkologinių“, – sakė L. Kasčiūnas
Jo teigimu, reikia sukurti krizėms atsparią sveikatos apsaugos sistemą, kuri pajėgtų „atlaikyti tiek infekcijų, tiek ekologinių, stichinių nelaimių ir karinių konfliktų, kitų nepaprastų situacijų atvejus“.
„Valstybei būtina sukurti nacionalinę krizių valdymo sistemą, su ją koordinuojančiu Nacionaliniu krizių valdymo centru, pavaldžiu tiesiogiai ministrui pirmininkui“, – atkreipė dėmesį parlamentaras.
ES ir JAV santykiuose įtaką daro įvairūs veiksniai
Antruoju iššūkiu buvo įvardintos geopolitinės problemos, kurias, anot NSGK vadovo, taip pat palietė pandemija.
„Atrodytų, kad ES sutarimas veikti bendrai (…) turėjo būti privalumas, tačiau Izraelio, Jungtinės Karalystės pavyzdžiai liudija, kad kai kuriais nacionalinės valstybės buvo efektyvesnės ir ES šiandien visgi pralaimi lenktynes dėl vakcinos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, būtina išlaikyti NATO funkcionalumą ir tvarumą.
„Nors NATO, kaip kolektyvinio saugumo garantijos paketu niekas negali abejoti, tačiau takoskyros tarp ES valstybių ir JAV pastaruoju metu buvo akivaizdžios“, – pasakojo politikas.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad išsiskiriantys ES šalių ir JAV požiūriai nėra nulemti vien tik buvusio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo kadencijos.
Pasak jo, tai lemia ir kultūrų bei tapatybių skirtumai, vidinis susipriešinimas pačioje JAV, Kinijos įtaka.
„JAV posūkis link Kinijos, gilėjančios JAV ir didžiųjų Europos valstybių takoskyros ir, jei mes nesugebėsime išlaviruoti bei teisingai pasirinkti prioritetus, gali lemti tai, kad Lietuva, kaip ir artimiausios kitos sąjungininkės – Baltijos šalys, Lenkija – susidurs su rimtu iššūkiu 2021 metais įtikinant JAV sustiprinti karinių pajėgų buvimą mūsų regione. O tai mūsų bene vienas iš svarbiausių strateginių tikslų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Kelias į Europos autonomiją gali vesti į fragmentaciją
Kalbėdamas apie ES planus, NSGK vadovas pažymėjo, kad autonomijos siekimas gali virsti susiskaldymu pačioje bendrijoje.
„Alternatyvių ES Europų „šmėklos“ klaidžioja po kontinentą. Po „Brexit“ negali sakyti, kad ES yra tapati Europai. Po „Brexit“ atsiranda galimybės ir kitos Europos scenarijams, o jų braižytojų yra daug bei įvairių. Visi gerai žinome Rusijos bandymus apsimesti „tikrąja Europa“, neva išsaugojusia pagrindines krikščioniškąsias vertybes, ir siekiančia vėl „išvaduoti visą Europą“ iš vertybinio dekadanso „priespaudos“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Jis kalbėjo ir apie Lenkijos bei Vengrijos atskirtį nuo Vakarų Europos valstybių, Turkijos ir ES santykius.
„Europos autonomijos idėja neturi virsti iššūkiu NATO. Lietuvos interesas – tik tokia Europos saugumo ir gynybos politika, kuri papildytų NATO. Mes turime kalbėti ne apie strateginę autonomiją, bet apie europinio ramsčio NATO viduje stiprinimą. Tikrai apie tai bus kalbama naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje“, – sakė politikas, pažymėjęs, kad tiki Europos galimybėmis įveikti kylančius iššūkius.
Lietuvos ryšiai su Kinija negali kenkti mūsų bendradarbiavimui su sąjungininkais
L. Kasčiūnas savo pristatyme taip pat išskyrė ir „Kinijos technologinį diktatą“, kuris, anot jo, privers valstybes rinktis, kuriai technosferai priklausyti.
„Kinija yra JAV strateginė priešininkė visose srityse. Kinija yra nedemokratiška autoritarinė technokratinės diktatūros valstybė, vykdanti ekspansinę užsienio politiką. Su kitomis valstybėmis ji naudoja platų poveikio priemonių spektrą – nuo ekonominių sankcijų, įtakos pirkimo, iki informacinių poveikio priemonių“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Lietuvos interesai sutampa su JAV saugumo interesais, dėl to reikia atitinkamai vertinti santykius su Kinija.
„Lietuvos ryšiai su Kinija negali kenkti bendradarbiavimui su JAV ir kitais NATO sąjungininkais. Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija neturi sukurti Kinijai svertų veikti Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas šia tema politikas pažymėjo, kad vykdant pirkimus įvairiuose strateginiuose šalies objektuose ir įmonėse, konkursuose galėtų dalyvauti „tik transatlantinius ir euroatlantinius saugumo kriterijus atitinkančios kompanijos“.
Esminis Lietuvos interesas Baltarusijos atžvilgiu – šios šalies nepriklausomybė
Galiausiai parlamentaras kalbėjo ir apie dar vieną iššūkį – Rusijos ir Baltarusijos sąjungą, apie kurią vis kalba Aliaksandras Lukašenka.
„Jai tapus realybe, Rusija de facto būtų tiesioginė Lietuvos kaimynė. Nepaisant aiškaus Lietuvos intereso išlaikyti kaip įmanomą didesnę Baltarusijos autonomiją nuo ją integruoti siekiančios Rusijos, mūsų šalių bendradarbiavimą riboja Aliaksandro Lukašenkos išrinkimo prezidentu nelegitimumas, ginčas dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Baltarusijos pilietinės visuomenės slopinimas smurtu“. – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
Jis priminė, kad šių metų rugsėjį yra suplanuotos eilinės Rusijos ir Baltarusijos strateginės pratybos „Zapad 2021“. Šiemet baigiasi ir Rusijos karinės infrastruktūros objektų Baltarusijoje nuoma.
„Šie terminai Rusijai atsivers galimybės spausti dabar jau visiškai nesavarankišką Lukašenkos režimą, stumti į kampą ir primesti savo žaidimo taisykles“, – teigė NSGK pirmininkas.
Dėl to, kaip atkreipė dėmesį Seimo narys, Lietuva turi turėti aiškią ir veiksmingą strategiją Baltarusijos atžvilgiu.
Konferencijos pabaigoje L. Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad tikisi, jog panaši iššūkių analizė taps nuolatiniu NSGK pirmininkų veiklos elementu.
